Kodėl Rusijos visuomenėje nekyla pasipiktinimas dėl informacijos apie aukšto rango pareigūnų įtaką dopingo skandale? Kodėl niekas nesipiktina atsainiu Vladimiro Putino administracijos veikimu katastrofos akivaizdoje?
„The New York Times“ teigimu, tai tik keli punktai ilgoje V.Putino ir Rusijos sukrėtimų grandinėje. Naftos kainų kritimas ir Vakarų sankcijos po Krymo aneksijos ne tik sustabdė ekonomikos augimą, bet ir vis labiau gramzdina Rusiją į skurdą. Rublis neteko pusės savo vertės, o infliacija pašoko iki 11,2 procentų.
Ką apie tai mano Rusijos žmonės?
„Vakarai pavydi mums sporto pasiekimų, tad suorganizavo šį skandalą. Visi vartoja dopingą! Amerika ir kitos valstybės, visi!“ – emocingai gatvėje aiškino buvęs geležinkelio inžinierius, o dabar pensininkas Borisas Ivanovas.
Pasak, jo rusai buvo išskirti iš kitų, nes amerikiečiai vadovauja toms organizacijoms ir norėjo „pažeminti Rusiją“. Kaip ir sovietų valdymo laikais, Rusijoje sportas vis dar yra geriausia galimybė įrodyti pranašumą, tad bet koks smūgis sportui – smūgis Kremliui. V.Putinas pakvietė atsakingus pareigūnus pakalbėti, tačiau jau dabar aišku, kad skandalo priežastys bus nutemptos iki politinės propagandos.
„Patikėkite manimi, tokių dopingo skandalų pilna visame pasaulyje“, – aiškino Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko. „Dopingas nėra Rusijos problema“, – tikino jis, nekreipdamas dėmesio į tai, kad šį kartą apkaltinti buvo ne tik atletai, bet ir visa jų rengimo sistema bei juos dangstę aukšto rango sporto pareigūnai.
Akivaizdu, kad Rusijoje šis skandalas taps dar vienu pavyzdžiu kaip „Rusiją bandoma parklupdyti ant kelių“, o 140 milijonų rusų, kurių dauguma sunkiai suduria galą su galu, tai nebus aktuali naujiena.
„Turėjome ir sunkesnių laikų anksčiau“, – pasakojo vidutinio amžiaus maskvietė teisininkė Viktorija Trosčanskaja, vaikštinėjusi apytuščiame miesto parke.
Pasiruošę iškęsti viską vardan šalies didybės
„Rusija yra valstybė, kurioje žmonės pasiruošę iškęsti viską vardan valstybės didybės“, – teigė demografijos kaitą nagrinėjanti profesorė Natalija V.Zubarevič. „Paprastas ir racionalus pasakymas, kad valstybėje, kuri patiria ekonominius sunkumus, piliečiai bus nepatenkinti valdžia, mums negalioja“, – pridūrė ji.
Antrąja priežastimi ji įvardino tai, kad Rusijoje didžiąją informacijos dalį vis dar valdo nuo Kremliaus priklausomos televizijos, kurios pateikia apdorotą informaciją ir jos interpretacijas. Kai Rusija aneksavo Krymą ir Vakarai pritaikė sankcijas, tuojau pat pasigirdo argumentas, kad JAV bando užgniaužti Rusijos galią. Šis kvailas argumentas puikiai girdimas iki šiol.
90 procentų rusų vis dar yra priklausomi nuo televizijos pateikiamos informacijos. Būtent jiems jau pusantrų metų kalama į galvas, kad dėl visų Rusijos bėdų yra kalta JAV ir jos vadovaujami europiečiai.
Žurnalisto Andrejaus Babickio teigimu, Rusijoje dopingo skandalas tikriausiai bus aiškinamas kaip gėrio siekis. „Mes gyvename karo su Vakarais būklėje, kur teigiama, kad visi sukčiauja ir apgaudinėja. Jei mes buvome pagauti, tai tik todėl, kad vakariečiai yra dar didesni apgavikai“, – Kremliaus propagandos logiką aiškino žurnalistas.
Iš politikų nebereikalauja atsakomybės
Rusijos politikai piktai sureagavo į Vakarų teiginius, kad Egipte sudužęs lėktuvas galėjo būti teroro akto auka. Pirmasis apie tai prabilęs ir britų skrydžius iš Egipto uždraudęs Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas sulaukė kritikos strėlių iš Kremliaus.
Rusijos politikams net į galvą neatėjo, kad D.Cameronas visų pirma galvojo apie savo šalies piliečių saugumą. Jis dar pamena tragiškas šaudynes Tunise, kurių metu žuvo 30 žmonių.
Tuo metu Rusijoje viskas buvo apversta visiškai kitaip. Kremliaus propagandos ruporas Dmitrijus Kiseliovas netgi „išaiškino“, kad teroro aktą galėjo lemti tai, kad JAV žvalgyba, bendraujanti su teroristais, tiesiog „užmerkė akis“.
Rusų reakcija į moralinius klausimus išlieka labai komplikuota. Milijonų žmonių gyvybės, kurių pareikalavo Stalino inicijuotas Didysis Teroras ar industrializacija, dabar nurašomos į valstybės modernizavimo ir stabilumo aukas.
Tiek valdžios atstovai, tiek net šventikai, kaip ortodoksų bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas, viešai giria Stalino valdymo laikotarpį ir neužsimena apie sušaudytus ir badu numarintus milijonus žmonių.
Kai kurie Rusijos opozicijos atstovai su liūdesiu konstatuoja, kad moralė Rusijos viešajame gyvenime tiesiog mirė. Ir mirė galbūt net ne prieš dešimtmetį, kai į valdžią atėjo V.Putinas, o žymiai anksčiau.
„Rusijos žmonės nėra blogi. Dėl visko kaltas faktas, kad jie jau daugiau nei šimtmetį nematė nei vieno politiko, kuris atitiktų moralinius standartus. Kai tu prabyli apie moralę politinėje diskusijoje su rusu, jis žvelgia į tave kaip į pamišėlį, kuris gatvėje šaukia apie pasaulio pabaigą“, – liūdnai konstatavo A.Babickis.
