„The Guardian“ rašo, kad lyginti skirtingų šalių skaičius – sudėtinga, įvairūs faktoriai gali juos iškreipti. Tačiau esą skirtumas tarp užsikrėtimo atvejų ir su COVID-19 siejamų mirčių Vakarų ir Rytų Europoje yra pernelyg ryškus, kad būtų galima jį ignoruoti.
Portalas rašo, kad net labiausiai paveiktose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse užsikrėtimo atvejų ir mirčių milijonui gyventojų tenka daug mažiau nei Vakarų Europos šalyse.
Pavyzdžiui, Slovakijoje nustatyti 1 445 užsikrėtimo atvejai, 26 mirtys. Čia vienam milijonui gyventojų tenka 265 atvejai ir 5 mirtys.
Kaimyninėje Austrijoje, kuri laikoma suvaldžiusi pandemiją, ir kurioje gyventojų – beveik dvigubai daugiau, nustatyti 15 684 užsikrėtimo atvejai ir 608 mirtys. Čia vienam milijonui gyventojų tenka 1 741 atvejis ir 68 mirtys.
Pasak „The Guardian“, toks skirtumas aiškinamas įvairiomis priežastimis, pavyzdžiui, trumpesnė gyvenimo trukmė Rytų Europoje reiškia, kad šiose šalyse yra mažiau senų žmonių. Taip pat nurodoma, kad Rytų Europoje gyventojų tankis – mažesnis, iš jų vykdoma mažiau skrydžių į Kiniją, jose atliekama mažiau testų ar tiesiog paprasčiausiai pasisekė.
Privalomas kaukių dėvėjimas viešumoje, dabar paplitęs daugumoje Europos šalių, Čekijoje ir Slovakijoje buvo įvestas labai anksti ir galėjo padėti pristabdyti viruso plitimą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Čekijai švelninant karantiną, ekspertas nurodė tris šalių atsivėrimui būtinas sąlygas
„Svarbiausia priežastis, panašu, yra ankstyvas karantino įvedimas beveik visose regiono šalyse. Antrąją ir trečiąją kovo savaitėmis Jungtinėje Karalystėje ir kitose Vakarų Europos šalyse vis dar vyko vieši renginiai bei susibūrimai, o Vidurio ir Rytų Europos vyriausybės, pamačiusios, kas vyksta Italijoje, staigiai įvedė karantinus“, – rašo „The Guardian“.
Pasak straipsnio autoriaus, daugelyje šių šalių baimė dėl nepakankamai finansuojamų ir sunkumų turinčių sveikatos apsaugos sistemų padėjo apsispręsti.
Esą todėl šių šalių gyventojai buvo labiau nusiteikę klausyti nurodymų, protestuojančių balsų buvo mažiau nei Vakarų Europoje ir JAV.
„Būtent faktas, kad jautėmės pažeidžiami dėl mūsų sveikatos apsaugos sistemos, privertė žmones laikytis karantino. Nes nepasitiki sistema“, – portalui sakė žymus bulgarų politologas Ivanas Krastevas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Per dešimtmetį nudrožta Graikija neteko daug medikų, bet su pandemija tvarkosi puikiai
„The Guardian“ pastebi, kad ankstyvą ir griežtą karantiną įvedusi Graikija taip pat išvengė taupymo paveiktos sveikatos apsaugos sistemos apkrovimo. 11 mln. gyventojų turinčioje valstybėje nustatyti 2 663 užsikrėtimo atvejai ir 147 su COVID-19 siejamos mirtys. Kitaip tariant, čia milijonui gyventojui tenka 255 ligos atvejai ir 14 mirčių.
Politikos ekonomistas iš Graikijos George'as Pagoulatosas portalui sakė, kad Graikija, kaip ir Vidurio bei Rytų Europos valstybės, suprato sveikatos sistemos trapumą, todėl ėmėsi veiksmų anksčiau nei Vakarų Europos vyriausybės.
15min primena, kad Baltijos šalyse užsikrėtimų koronavirusu ir su COVID-19 siejamų mirčių skaičius taip pat mažesnis nei Vakarų Europoje.
Lietuvoje milijonai gyventojų tenka ir 526 užsikrėtimo atvejai ir 18 mirčių. Latvijoje, kurioje karantinas buvo gerokai švelnesnis nei kaimyninėse valstybėse – 482 užsikrėtimo atvejai ir 10 mirčių.
Estijoje šie skaičiai didžiausi: 1 297 užsikrėtimo atvejai ir 42 mirtys. Garsus estų epidemiologas 15min teigė, kad Estijos vyriausybė per vėlai ėmėsi ribojimų ir nevykdo svarbių epidemiologinių tyrimų.
Nepakankamas įvertinimas?
„The Guardian“ rašo, kad kai kurie Rytų ir Vidurio Europoje jaučiasi nepakankamai įvertinti dėl sėkmės ir tai priskiria patronuojančiam Vakarų Europos požiūriui į „naująją Europą“.
„Tai vyksta po 30-ies metų pamokslavimo. Kai skaitai ką nors apie Rytų Europą, tai kažkas blogo. Pažiūrėkite į mus, esame puikūs, o jūs, vyrukai, siaubingi. O tada įvyksta didžiulė krizė, kai miršta žmonės, pamokslautojai atsiduria visiškoje suirutėje, o tie, kuriems pamokslavo, tvarkosi geriau. Ar nereikėtų to labiau reflektuoti?“ – sakė serbų-amerikiečių ekonomistas Branko Milanovičius, besispecializuojantis pasaulinėje pajamų nelygybės srityje.
„Žmonės nėra pratę ieškoti teigiamų pavyzdžių Rytų Europoje, – portalui sakė vienos iš regiono šalių pareigūnas. – Iš dalies dėl stereotipų, tačiau iš dalies, deja, mūsų pačių kaltės. Sunku pateisinti tai, kaip vengrai draugai pasinaudojo šia krize, kad įvestų ribojimus, o dažnai regionas matomas kaip vienas vienetas.“
Prasidėjus pandemijai Vengrijos parlamentas patvirtino įstatymo projektą, kuriuo remiantis vykdomoji valdžia galės neribotam laikui pratęsti nepaprastąją padėtį ir su ja susijusius valdymo dekretais įgaliojimus, panaikinant dabartinį reikalavimą parlamentarams patvirtinti bet kokį pratęsimą.
Pasak kritikų, šis teisės aktas suteikė V.Orbanui nereikalingą bei neribotą galią ir kad tai tėra gudrybė, skirta įtvirtinti jo kaip lyderio pozicijas, o ne sutramdyti infekcijos plitimą.
15min jau rašė, kad per pandemiją Lenkijoje bręsta politinė krizė.
Demokratijos padėtį pasaulyje stebinti tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Freedom House“ trečiadienį įspėjo apie „stulbinantį demokratijos byrėjimą“ Vidurio Europoje. Pasak naujausios kasmetinės ataskaitos „Nations in Transit“, 2010 metais Vengrija buvo laikoma tvirtai konsoliduota demokratija, o dabar – hibridiniu režimu.
Anot „Freedom House“, nuo 2010-ųjų Lenkija iš tvirtai konsoliduotos demokratijos tapo pusiau konsoliduota demokratija.
Remiantis ataskaita, visos Baltijos valstybės išlieka konsoliduotomis demokratijomis. Tiesa, Lietuvai skiriama mažiausiai taškų – 77 iš 100, kai tuo tarpu Latvijai – 80, o Estijai – 85 taškai.
