Kare dėl ginklų yra didelis skirtumas tarp Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir JAV tiekiamų ginklų ir to, kiek atsiunčia likusi Europa, todėl nuolat kyla klausimas, ar kai kurios šalys netiekia ginklų taip lėtai todėl, kad nori sutrumpinti karą ir paspartinti derybas.
Tie šnabždesiai, garsiausiai sklindantys iš rytinio NATO flango šalių, kurios yra arčiausiai karo, netyla, nepaisant to, kad birželį keletas svarbiausių Europos lyderių – iš Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos – apsilankė Ukrainos sostinėje Kyjive, nuramindami ukrainiečius savo palaikymu.
Atvirkščiai – įtarimai tik sustiprėjo, nes Vakaruose vis labiau jaučiamas ekonominis karo skausmas, konfliktas pereina į naują sekinimo etapą ir nerimaujama, kad mūšiai persimes į Vakarų Europą – galbūt jei Rusija pasijaus įsprausta į kampą ir pažeminta.
Apskritai atrodo, kad Vakarai suteikia Ukrainai „tik tiek“ ginklų, kad jai pakaktų išgyventi, o ne tiek, kad ji atsikovotų teritoriją, sakė Vokietijos užsienio politikos analitikas Ulrichas Speckas.
„Atrodo, manoma, kad Rusija neturėtų laimėti, bet ir ne pralaimėti“, – pridūrė jis.
