Per visą pasaulį nuvilnijus pasipiktinimui dėl praėjusios savaitės teroristinių išpuolių keturiose musulmonų šalyse, Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės turi naują galimybę suformuoti jungtinę vadovybę kovai prieš „Islamo valstybę“ ir kitus ekstremistus.
Tačiau JAV, pasak „Washington Post“, siekdama išplėsti kovos su terorizmu koaliciją, turėtų neskubėti megzti partnerystės ryšių su Rusija – nebent Maskva atsiribotų nuo Sirijos režimo, kurio daugelis musulmonų sunitų tiesiog nekenčia.
Žiaurūs išpuoliai Turkijoje, Bangladeše, Irake ir Saudo Arabijoje turėtų įtikinti musulmonų šalis ir Vakarus, kad jie turi bendrą priešą – tokias ekstremistines grupuotes, kaip „Islamo valstybė“.
Dabar jiems būtina tokia bendra operatyvinio valdymo struktūra, kokią 1941 m. gruodžio mėn. sukūrė JAV ir Didžioji Britanija po Perl Harboro tragedijos. Suvienyti karinius ir žvalgybos išteklius nebuvo lengva, nepaisant ilgametės Vašingtono ir Londono partnerystės. Tačiau Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Winstonas Churchillis žinojo, kad, jei Amerika įstos į karą, sąjungininkų pergalė galiausiai bus neišvengiama.
Panašų pasitikėjimą, „Washington Post“ teigimu, dabar būtų galima užtikrinti sukūrus komandinę struktūrą, kuriai būtų sutelkti JAV, Europos, Turkijos, Irako, Saudo Arabijos, Indonezijos, Pakistano ir daugelio kitų valstybių, kovojančių su „Islamo valstybės“ teroristais, ištekliai.
Minėtieji išpuoliai labai nepopuliarūs tarp musulmonų, kaip galima spręsti iš to, kad „Islamo valstybė“ neprisiima atsakomybės už sprogdinimus Turkijoje ir Saudo Arabijoje, – o būtent ji yra įtariama tų išpuolių kaltininkė, – ir kad kitos islamistų grupuotės smerkia pastarosios savaitės smurtą, ypač sprogdinimus musulmonų šventajame Medinos mieste.
Antradienį tarptautinių teroristinių grupuočių stebėjimo organizacija SITE pateikė keletą „Islamo valstybės“ varžovų aštrių komentarų internete. Dvasininkas iš Australijos Abu Sulaymanas, kuris yra tarptautiniam teroristų tinklui „Al Qaeda“ priklausančios grupuotės „Jabhat al Nusra“ atstovas, parašė tokią „Twitter“ žinutę: „Sprogdinimas Medinoje yra kriminalinis nusikaltimas, kurį turi pasmerkti visi musulmonai.“ Kitoje grupuotę „Al Qaeda“ remiančioje „Twitter“ paskyroje buvo paskelbta tokia žinutė: „Jei „Islamo valstybė“ nėra atsakinga už išpuolius Stambule ir Medinoje, ji turėtų padaryti pareiškimą, kad tai – ne jos darbas.“
Saudo Arabijos valdžia panašiai tarsi iš miego pabudo praėjus keleriems metams po 2001 m. rugsėjo 11 d., kai šalies vadovai suvokė, kad „Al Qaeda“ teroristų taikinyje yra ir Saudo Arabiją valdanti karališkoji dinastija. Tai paskatino pradėti bendras Saudo Arabijos kovos su terorizmu tarnybos ir JAV Centrinės žvalgybos agentūros operacijas.
Dabar R. T. Erdoganas, suvokdamas džihadistų keliamą mirtiną pavojų, turėtų siekti glaudesnių karinių ir žvalgybinių ryšių su Vašingtonu.
Pirmadienio išpuoliai Medinoje, Džidoje ir Katife, anot „Washington Post“, turėtų dar labiau suaktyvinti tokį bendradarbiavimą ir paskatinti įsitraukti kitas arabų šalis, tokias kaip Jordanija, Egiptas, Marokas ir Jungtiniai Arabų Emiratai. Be to, JAV turi progą „perkrauti“ santykius su Turkija. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas elgiasi kiek dviprasmiškai – jis pasmerkė „Islamo valstybę“, tačiau neuždarė sienos su Sirija, taip demonstruodamas nepasitenkinimą dėl JAV paramos Sirijos kurdų kovotojams. Dabar R. T. Erdoganas, suvokdamas džihadistų keliamą mirtiną pavojų, turėtų siekti glaudesnių karinių ir žvalgybinių ryšių su Vašingtonu. Be to, jis turėtų apsvarstyti galimybę atnaujinti derybas su Kurdistano darbo partija (PKK), kad Turkijai netektų su teroristais kovoti dviem frontais.
O kaip Rusija? Ar Maskva ir Vašingtonas turėtų suvienyti jėgas kovoje su terorizmu? Vienu lygmeniu atsakymas vienareikšmiškai yra teigiamas. Užsienio kovotojai iš Rusijos ir buvusių Sovietų Sąjungos respublikų veržiasi prisijungti prie „Islamo valstybės“. Atrodo, kad du iš trijų Stambulo sprogdintojų buvo iš Rusijos. Praktinis bendradarbiavimas būtų naudingas, tačiau tik jei tai nereikštų, kad bus toleruojamas ir skatinamas netinkamas Rusijos elgesys.
Sirija yra tikrasis išbandymas. Rusai jau ne vieną mėnesį prašo, kad JAV pradėtų dalytis žvalgybine informacija apie grupuočių „Islamo valstybė“ ir „Jabhat al Nusra“ pozicijas Sirijoje, kad rusų pajėgos galėtų atakuoti džihadistus ir nepulti grupių, kurios, bent jau teoriškai, bendradarbiauja su JAV.
B. Obamos administracijoje diskutuojama, ar pritarti tam, kad Rusija ir Amerika dalytųsi žvalgybine informacija apie galimus taikinius. JAV karinė vadovybė, matydama agresyvų Rusijos vaidmenį Europoje, nėra linkusi skubėti.
Stambule, Dakoje, Bagdade ir Medinoje išpuolius surengę teroristai galbūt padarė katastrofišką klaidą, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kitaip.
Už bendradarbiavimą pasisakantys JAV administracijos pareigūnai teigia, kad, prieš pradedant bendradarbiauti, rusus reikėtų įspėti – jei Sirijos pajėgos ir toliau bombarduos JAV remiamas opozicijos grupes, amerikiečiai imsis atsakomųjų veiksmų prieš sirus ir užtikrins, kad jų lėktuvų padangėje nebeliktų.
O jei Maskva sutiktų su tuo, kad Sirijos prezidento Basharo al Assado veiksmų laisvė būtų taip apribota, Rusijai turėtų būti leista prisijungti prie koalicijos. Antra vertus, tolesnė neribota Rusijos parama B. al Assadui tik išprovokuotų dar didesnį džihadistų įniršį ir komplikuotų amerikiečių pastangas formuoti vieningą platesnės koalicijos pajėgų vadovybę.
„Washington Post“ teigimu, Stambule, Dakoje, Bagdade ir Medinoje išpuolius surengę teroristai galbūt padarė katastrofišką klaidą, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kitaip.
Tačiau tikrasis džihadistų tikslas – supriešinti musulmonų ir Vakarų šalis. Jei JAV dabar imtųsi aktyvaus vaidmens, ji galėtų panaikinti tą susipriešinimą ir padėti organizuoti karinę ir žvalgybinę sąjungą kovai su bendra grėsme.
