Kariuomenė Turkijoje vaidino itin reikšmingą vaidmenį antrojoje praėjusio amžiaus pusėje. Nuo 1950 iki 2000 metų Turkija karinius perversmus buvo patyrusi net keturis kartus.
Keturiolika metų valdžioje esantis prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas nekreipė dėmesio į šiuos istorinius faktus ir nepasižymėjo draugiškais santykiais su kariuomenės elitu.
Kariuomenės įtaka šį dešimtmetį buvo vis labiau mažinama. Turkijos prezidentas nevengė nušalinti nelojalių generolų, taip sumažindamas kariuomenės pasipriešinimą ir norą dalyvauti politiniuose procesuose.
Pastaruoju metu karinėms pajėgoms teko dalyvauti malšinant kurdų keliamus neramumus ir kovose su „Islamo valstybe“ Sirijoje. Tuo pat metu joms teko neramiai stebėti, kaip Turkija atšildo santykius su Rusija ir sugrąžina ekonominį bendradarbiavimą su Izraeliu.
Vis didesne našta šaliai tapo ir Sirijos pilietinio karo metu užplūdę pabėgėliai, kurių srautus reguliuoti taip pat tenka karinėms pajėgoms.
Fone pastoviai tvyrojo ir R.T.Erdogano konflikto su politiniu konkurentu Fethullah Gulenu tema. F.Guleną palaikę politikos ar kariuomenės veikėjai buvo šalinami ir griežtai baudžiami.
Panašių represijų sulaukė ir autoritariškų prezidento reformų priešininkai. Turkijos apžvalgininkai pabrėžė, kad R.T.Erdoganas buvo pirmasis, kuriam, rodos, buvo pavykę politinę valdžią iškelti aukščiau už karinę.
Nenuostabu, ka dalis karinių pajėgų atstovų jaučia nuoširdžią neapykantą jų vaidmenį perimančiam autokratiškam lyderiui.
Naujienų agentūra „Anadolu“ patvirtino, kad perversmo organizatoriai – Turkijos lyderio nušalintas pulkininkas Muharremas Kose, o taip pat pulkininkas Mehmetas Oguzas Akkusas, majoras Erkanas Aginas ir pulkininkas leitenantas Doganas Uysalas.
Penktadienio nakties įvykiai parodė, kad ne Turkijos lyderis nėra toks galingas. Perversmą pasmerkė visos opozicijos partijos, buvo apšaudyti parlamento rūmai Ankaroje, tačiau šalies įvaizdis patyrė stiprų smūgį.
Kai kurie analitikai netgi spėjo, kad pats R.T.Erdoganas galėjo surengti demonstratyvius neramumus, norėdamas įtvirtinti savo valdžią ir parodyti galią.
Kai kurie analitikai netgi spėjo, kad pats R.T.Erdoganas galėjo surengti demonstratyvius neramumus, norėdamas įtvirtinti savo valdžią ir parodyti galią.
Bet toks scenarijus sunkiai tikėtinas, žinant kokią įtaką šalies ekonomikai ir atsigaunančiam turizmo sektoriui gali padaryti visą pasaulį pasiekiantys neramumų vaizdai.
Turkijos prezidentui pavyko iškviesti rėmėjus į gatves ir laimėti penktadienio nakties kovą, tačiau jo galios įvaizdžiui suduotas rimtas smūgis.
Kalbėdamas per valstybinę televiziją iš Stambulo naktį R.T.Erdoganas sakė, kad jis eina savo pareigas, vyriausybė suiminėja perversmo šalininkus tarp kariškių, ir perspėjo, kad „jie sumokės brangiai už Turkijos išdavystę“
„Tai, ką bandoma padaryti, yra tėvynės išdavimas ir maištas. Už šią išdavystę jie brangiai sumokės, – pareiškė prezidentas Stambulo oro uoste. – Nepaliksime savo šalies okupantui“.
Vis dėl to patikimos NATO narės bei ES partnerės įvaizdį kūrusi Turkija patyrė rimtą smūgį, gresia tik dar didesnis susiskaldymas ir ateities neramumai.