Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį sakė, kad V.Putinas išrinktąjį JAV prezidentą su pergale pasveikins tuomet, kai bus oficialiai paskelbti balsavimo rezultatai.
D.Peskovas tikino, kad šiemet padėtis visiškai kitokia nei 2016 metais.
„Skirtumas visiškai akivaizdus. Matote, kad ten laukia tam tikros teisinės procedūros, apie kurias skelbė pareigas einantis prezidentas. Tuo ir skiriasi situacija. Dėl šios priežasties manome, kad visgi būtų korektiška sulaukti oficialaus paskelbimo“, – kalbėjo jis.
„Laisvosios Europos radijas“ nurodo kelias galimas V.Putino delsimo priežastis.
Noras pasėti abejonę
Paminti pasitikėjimą JAV rinkimų sistema ir Amerikos demokratija apskritai buvo pagrindinis Rusijos kišimosi į 2016-ųjų prezidento rinkimus tikslas, tvirtino JAV žvalgybos tarnybos.
Panašu, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida, valdančiajai partijai priklausantys įstatymų leidėjai ir su Kremliumi siejami komentatoriai šiemet siekia to paties tikslo.
Rusijos rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova lapkričio 9-ąją tvirtino, kad paštu atkeliavę biuleteniai, kurių šiemet dėl pandemijos buvo itin daug, „atveria kelią masinėms falsifikacijoms“.
Savo ruožtu V.Putinas tikino esąs pasirengęs dirbti su nugalėtoju, o D.Peskovas tai pakartojo lapkričio 9-ąją, kai žurnalistams sakė, kad reikia palaukti oficialių rezultatų.
Bent jau iš pirmo žvilgsnio V.Putino tyla dėl rezultatų leidžia jam pasirodyti teisingu. Tuo pat metu valstybės kontroliuojama žiniasklaida ir lojalūs politikai siekia pasėti abejones JAV rinkimų procesu ne tik auditorijai Rusijoje, bet ir už jos ribų.
Kliaujasi taisyklėmis
Nors užsienio vyriausybės kaltina Rusiją nesilaikant tarptautinių sutarčių ir elgesio tarptautinėje scenoje normų, Maskva kai kada ima žaisti pagal taisykles sufleruodama, kad kiti jų nesilaiko.
Pavyzdžiui, nepaisant kaltinimų atakomis prieš civilius Sirijoje, Rusijos karinis buvimas šioje valstybėje – legalus, nes ji gavo diktatoriaus Basharo al Assado sutikimą. O štai JAV Sirijoje nebuvo kviestos.
Vidaus politikoje V.Putinas laikosi bent jau esminių taisyklių, padedančių išsilaikyti valdžioje: 2008-2012 metais eidamas premjero pareigas jis padarė pertrauką tarp prezidento kadencijų ir taip nepažeidė konstitucijos. Jis taip pat inicijavo konstitucijos pataisas, kurios leis V.Putiną prezidentu perrinkti 2024 ir 2030 metais.
Neskubėdamas sveikinti J.Bideno, Kremlius gali sakyti ir jau sakė, kad tiesiog elgiasi pagal taisykles.
Lojalumo demonstravimas
V.Putinas neigia kaltinimus, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus 2016 metais, D.Trumpo valdymo metais šalių santykiai nepagerėjo, tačiau abiejų šalių lyderiai gyrė vienas kitą, ir, panašu, susitikę gerai sutarė.
Todėl V.Putinui gali būti svarbu pademonstruoti rusams ir šalims, kurias jis nori laikyti netoli Rusijos orbitos, kad Maskva – patikima žaidėja, kuri neapleis partnerių jiems patiriant spaudimą.
Asmeninės ir politinės priežastys
Rimčiausias J.Bideno ir V.Putino susitikimas vyko 2011 metais, kai tuometis JAV viceprezidentas ir Rusijos premjeras susitiko Maskvoje.
J.Bidenas vėliau žurnalui „The New Yorker“ teigė V.Putinui pasakęs: „Pone premjere, žiūriu į jūsų akis ir nemanau, kad turite sielą“.
Tai – aliuzija į prezidento George'o W.Busho žodžius, kad pažiūrėjęs V.Putinui į akis, jis pamatė Rusijos prezidento sielą.
Vizito Maskvoje metu J.Bidenas itin kritikavo Rusiją dėl žmogaus teisių pažeidimų.
Neturi ko prarasti?
JAV ir Rusijos santykiai pastaruoju metu tik blogėjo, iš dalies dėl Maskvos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.
Nepaisant kelių potencialaus bendradarbiavimo sričių ir jausmo, kad Rusija Vašingtone tampa nebe tokia toksiška tema, nė viena pusė nemato didelių santykių atšilimo perspektyvų.
Todėl V.Putinas galėjo apskaičiuoti, kad žaisdamas JAV prezidento rinkimų rezultatų laukimo žaidimą, jis nes neturi ko prarasti.
