Temos irgi keičiasi. Pagrindiniais Čekijos rinkėjų nepasitenkinimo taškais tapo korumpuoti ir ilgamečiai politikai (čia, sakytume, nieko nauja) bei viskas, kas susiję su Briuseliu. Tarptautinė statistika rodo, kad Čekija yra euroskeptiškiausia ES narė – narystę palaiko mažiau nei 30 proc. gyventojų.
Vakarų apžvalgininkai neatsistebi, kaip tokio ūkio pakilimo laikais (Čekijos BVP augimo pagreitis vienas didžiausių Europoje), kai toks žemas nedarbas (Čekijoje jis žemiausias ES ir vietos įmonės susiduria su trikdančiu darbuotojų stygiumi), kai tokios žemos paskolų palūkanos ir toks stabilus gerovės augimas – kaip tokiomis sąlygomis dvi ligšiolinės valdančiosios koalicijos partijos rinkimuose ne šiaip pralaimėjo, bet žlugo (vos 7 proc. premjero socialdemokratams yra prasčiausias rezultatas partijos istorijoje).
Be senų korupcijos bylų, sąsajų, kaltinimų ir įtarimų, „socdemus“ ir „krikdemus“ parklupdė jų, kaip valdančiųjų, partijų ryšys su Briuseliu ir objektyvios pastangos nekoneveikti visko, kas iš ten ateina. Tokioje politinėje atmosferoje visos nors kiek eurą palaikančios partijos atsidūrė gilioje opozicijoje.
Nors A.Babišą dalis žiniasklaidos ir apžvalgininkų vadina antieuropietišku politiku, tikrovėje jo ideologiją sudaro įvairių teiginių mišinys.
Ypač kritikuojamas A.Babišas
Rinkimus triuškinamai laimėjo vieno turtingiausių Čekijos verslininkų Andrejaus Babišo partija „Ano“ (liet. „Taip“). Vienas jo mėgstamų šūkių – „ne pliurpti, o dirbti“, esą visi politikai metų metus tik tauškia ir nieko nepadaro. Tuo bei savo verslo dydžiu ir kai kada miglotais verslo interesais jis dažnai gretinamas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris irgi koneveikė „establišmento politikus“.
A.Babišo žodžiais, euras yra „bankrutuojantis projektas“, tad dar prieš porą metų Čekijoje atsargiai linksniuotas planas mėginti eurą įsivesti apie 2025 m. yra palaidotas. Nors A.Babišą dalis žiniasklaidos ir apžvalgininkų vadina antieuropietišku politiku, tikrovėje jo ideologiją sudaro įvairių teiginių mišinys, kurio pagrindinis braižas – įvairiais dalykais nusivylusiems rinkėjams suprantamos tezės.
Net A.Babišą remiantis prezidentas Milošas Zemanas pripažino, kad būsimas paskirtasis premjeras yra veikiau pragmatikas nei politikas ir kad jam stinga užsienio politikos žinių ir patirties. Šiuo požiūriu sunku iš jo tikėtis ideologinės antieuropietiškos sąjungos su Višegrado ketverto kaimynėmis Lenkija, Slovakija ir Vengrija.
Čekija veikiausiai toliau liks bambėti dėl menamo Briuselio vaidmens, bet šalies politika tikrovėje labai nesikeis.
Dalis kritiškai nusiteikusių apžvalgininkų pažymi, kad, skirtingai nei antieuropietiškas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, kurio politiką pastaraisiais metais persmelkė su Rusija susiję verslo, investicijų ir paskolų ryšiai, A.Babišo verslo interesai orientuoti į Vakarus, o jo privati žemės ūkio imperija tiesiogiai priklauso nuo ES dotacijų, tad Čekija veikiausiai toliau liks bambėti dėl menamo Briuselio vaidmens, bet šalies politika tikrovėje labai nesikeis.
Pats A.Babišas sakė, kad norėtų valdančiąją koaliciją sudaryti su buvusia Aksominės revoliucijos konservatorių partija ODS dėl jos verslui palankios programos, tačiau ODS su juo bendradarbiauti atsisako – kaip ir beveik visos likusios partijos, išskyrus komunistus ir antiislamišką, antiimigracinę partiją.
Pastarųjų koalicijoje nenori A.Babišas, o visi kiti neįsivaizduoja jo premjero poste, nes šiuo metu teisėsaugos organai jį tiria dėl kaltinimų pasisavinus milijoninę ES dotaciją bei galimo mokesčių vengimo per obligacijų perpardavimus. Nors A.Babišas kaltinimus atmeta, dalis politikos apžvalgininkų vis labiau Čekijai įsivaizduoja Lenkijos variantą, kai premjeru taptų partijos nugalėtojos statytinė figūra, o A.Babišas valstybei vadovautų iš užkulisių.
Visais atvejais šalies ūkio modelis, A.Babišo užmojis toliau plėsti elektroninę mokesčių surinkimo sistemą, supaprastinti mokesčių kodeksą, investicijos į infrastruktūrą bei valstybės įsiskolinimo lygmuo priklausys nuo būsimos koalicijos sudėties.
Nežinia dėl ateinančių metų biudžeto
Neaiškus ir kitų metų biudžeto projekto likimas. Dabartinis kabinetas jį vienbalsiai patvirtino vyriausybės posėdyje rugsėjį. Projekte numatytas 50 mlrd. kronų (bemaž 2 mlrd. eurų) deficitas.
Dešinės opozicijos nuomone, tokio ūkio augimo ir valstybės turtėjimo sąlygomis deficito lygis beveik nemoralus. Priekaištaujama ir dėl itin kuklaus numatomų investicijų rodiklio, bet daugiau nei 2 mlrd. eurų didinamų valstybės pašalpų ir bemaž 0,5 mlrd. didinamų valstybės tarnautojų algų. Viešųjų mokyklų mokytojams bei sveikatos apsaugos darbuotojams ketinama algas padidinti 10 proc.
Ligšiolinis finansų ministras atvirai pripažino, kad kaip buvęs vadybininkas negali būti patenkintas biudžeto projektu, kuris esąs koalicijos kompromisų išdava, bet visų pirma tai buvęs priešrinkiminis projektas.
Numanydamas, kad naujos sudėties devynių partijų parlamentas projektą veikiausiai bus linkęs sudraskyti į skutus ir parašyti naują, A.Babišas sakė, kad norėtų atnaujinti ligšiolinę koaliciją su savimi priešakyje. Tai atrodo mažai tikėtina, bet partijų vadovai atsargiai pasisakė už esamo biudžeto projekto patvirtinimą, kad būtų išvengta biudžetą įšaldančios laikinosios padėties, o kitąmet jį perdaryti įstatymo pataisomis.
