– Dar vienas teroristinis išpuolis. Kodėl Prancūzija vėl tapo taikiniu? – klausia „Deutsche Welle“ korespodentas.
– Ronja Kempin: Galima išvardyti daug tarpusavyje susijusių priežasčių, dėl kurių Prancūzija yra tokia pažeidžiama. Pirma, Prancūzija – viena iš tų Europos šalių, kurios yra labai svarbios tarptautinės antiteroristinės koalicijos narės. Prancūzijos kariškiai aktyviai dalyvauja karinėje kampanijoje Sirijoje ir Irake, kur bombarduojamos „Islamo valstybės“ pozicijos.
Antra, nederėtų pamiršti, kad vienas iš šalies kolonijinės praeities padarinių yra tai, kad Prancūzijoje gyvena didelė musulmonų bendruomenė, kurios nariai turi ir Prancūzijos, ir savo gimtosios šalies pilietybę. Prancūzijos valdžiai sunku veiksmingai stebėti radikalių nuostatų veikiamus piliečius, nes jie turi Prancūzijos pasus, todėl gali gali lengvai atvykti ir išvykti. Prancūzijoje gyvenantiems sirams, tunisiečiams ar alžyriečiams nereikia vizos – jie turi šalies pilietybę.
Be to, Prancūzija susiduria su vidinėmis problemomis. Prancūzija yra pasaulietinė valstybė, kurioje religija yra griežtai atskirta nuo valstybės. Valstybė nemano esanti atsakinga už religijos klausimus. Tai reiškia, kad valstybė iki šiol nekreipė dėmesio, kas vyksta musulmonų bendruomenėse, ir nepastebėjo radikalėjimo procesų musulmonų bendruomenėje – šalies valdžia tiesiog nemanė esanti už tai atsakinga.
Yra dar dvi priežastys, kodėl Prancūzija vėl tapo teroristų taikiniu. Pirma, aukštas šalies nedarbo lygis. Beveik 10 procentų gyventojų neturi darbo. Tai rimtas veiksnys, ypač atsižvelgiant į tai, kad net 46 procentai imigrantų kilmės gyventojų neturi darbo, o todėl ir perspektyvų. Tad šalyje formuojasi palankios sąlygos radikalėjimui.
Negana to, Prancūzijos slaptosios tarnybos vis dar nesugeba pakankamai darniai bendradarbiauti. Nuolat atsiranda informacijos spragų, be to, politikai nesugeba užtikrinti veiksmingo skirtingų tarnybų bendradarbiavimo. Kaip dabar aiškėja, tokie trūkumai dažnai turi dramatiškų padarinių tiek šaliai, tiek jos gyventojams.
– Daugelyje kitų šalių, kurios aktyviai remia kovą su islamistiniu teroru, taip pat gausu socialinių problemų. Kodėl visada nukenčia Prancūzija?
– Jei Prancūziją palygintumėte su kitomis dviem šalimis, kurios aktyviai dalyvauja kovoje su „Islamo valstybe“, t. y. su Didžiąja Britanija ir JAV, tai pamatytume, kad Prancūziją daug lengviau pasiekti nei saloje įsikūrusią Didžiąją Britaniją. Teroristams, paveiktiems radikalių idėjų Šiaurės Afrikoje, Sahelo regione, taip pat Sirijoje ir Irake, į JAV patekti daug sunkiau nei į Prancūziją.
– Kodėl įvyko šis išpuolis? Ar galite paaiškinti, kodėl jis įvyko būtent dabar?
– Galima nurodyti dvi priežastis. Pirma, liepos 14-oji yra simbolinė diena; tai Prancūzijos valstybinė šventė, kai iškilmingai pagerbiamos Prancūzijos Respublikos pamatinės vertybės. Laisvės, lygybės, brolybės principai – šlovingas 1789 m. liepos 14 d. palikimas. Be to, prancūzų manymu, Prancūzijos revoliucijos laimėjimai jiems suteikia argumentų tvirtinti, kad jų šalis yra demokratijos ir žmogaus teisių tėvynė. Tie, kas teroristinį išpuolį rengia tokią dieną, tarsi sako: „Su Respublikos vertybėmis nenorime turėti nieko bendra. Mes esame prieš jas ir tai aiškiai parodome šiuo simboliniu veiksmu.“ Tai skaudus smūgis visoms Prancūzijos vertybėms – tiek tarptautinėje arenoje, tiek šalyje.
Antra, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as liepos 14 d. rytą pasakytoje tradicinėje kalboje valstybinės šventės proga tvirtino, kad padėtis teroristinės grėsmės akivaizdoje daug geriau kontroliuojama. Tad, jei paaiškės, kad teroristinį išpuolį Nicoje paskatino islamizmo ideologija, bus galima tvirtai teigti, kad teroristai taip meta iššūkį ir tarsi sako: „Jūs nepajėgsite mūsų kontroliuoti“.
– Kiek, jūsų manymu, tikėtinas griežtas Prancūzijos atsakas?
– Prancūzijos prezidentas jau pasakė, kad Prancūzija sugriežtins sankcijas Irakui ir Sirijai.
– Kiek griežtesnės bus tos sankcijos?
– Manau, kad šiuo metu Prancūzijos vyriausybė negali dar aktyviau įsitraukti į karines operacijas regione.
Neturėtume pamiršti, kad po praėjusių metų lapkričio mėnesį surengtų išpuolių Prancūzijos miestuose buvo dislokuota per 10 tūkstančių kariškių, siekiant apsaugoti šalies gyventojus nuo tarptautinio terorizmo grėsmės. Todėl atitinkamai Prancūzija turi mažiau galimybių veikti tarptautiniu mastu.
Ronja Kempin yra Berlyne įsikūrusio Vokietijos tarptautinės politikos ir saugumo reikalų instituto vyresnioji mokslinė darbuotoja. Ji mokėsi politikos mokslų Prancūzijoje. Kalbėjosi „Deutsche Welle“ korespondentas Wolfgangas Dickas.