Uzbekijoje chroniškai trūksta darbo, be to, autokratinėje šalyje piliečiai griežtai kontroliuojami. Tad nenuostabu, kad pastaraisiais metais iš valstybės išvyko šimtai tūkstančių žmonių.
Šimtai jų prisijungė prie džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) Vidurio Rytuose.
Tačiau kiti į religinį ekstremizmą atsisuko ir kitose valstybėse, į kurias emigravo – Rusijoje, Kirgizijoje ar, kaip parodė antradienio išpuolis Niujorke, nusinešęs 8 žmonių gyvybes, JAV.
Lengvi taikiniai ideologams
Atrodo, kad S.Soipovas, sunkvežimiu traiškęs žmones Niujorke, keliavo antruoju keliu – radikalizmą pasirinko nusivylęs gyvenimu Vakaruose. Į JAV atvykęs 2010 metais, jis vairavo krovininį sunkvežimį, dirbo „Uber“, gyvenamąją vietą keitė mažiausiai du kartus.
Kaip skelbia JAV policija, 29 metų uzbekas atakai Manhatane ruošėsi kelias savaites ir ją surengė remdamasis IS instrukcijomis internete, kaip vykdyti tokius išpuolius. Be to, S.Soipovas esą visiškai nesigaili dėl savo poelgio.
Išpuolis Manhatane buvo jau ketvirtoji mirtina ataka šiais metais, kurią surengė Uzbekijos pilietis ar etninis uzbekas. Tai liudija, kad bent jau dalį uzbekų pasaulinis džihadas išties paveikė.
Išpuolis Manhatane buvo jau ketvirtoji mirtina ataka šiais metais, kurią surengė Uzbekijos pilietis ar etninis uzbekas.
„Tokiems išpuoliams reikia laiko pasiruošti, o tai, ką matome šiandien, yra IS ir panašių grupuočių per kelerius pastaruosius metus padarytų darbų rezultatas“, – teigė Kazachstane dirbantis Vidurio Azijos šalių saugumo specialistas Aleksandras Kniazevas.
Tiek jam, tiek kitiems analitikams panašu, kad S.Soipovas priklauso Uzbekijos vyrų „užmirštajai kartai“ – jie išvyko iš buvusios sovietinės respublikos ieškoti geresnio gyvenimo svetur, tačiau vakarietiškai aplinkai ir pasaulietiškumui buvo visiškai nepasirengę.
Tokiems uzbekams pritapti svetimoje šalyje ir kultūroje yra labai sudėtinga. Tad S.Soipovas tapo lengvu taikiniu ekstremistų ideologams.
Vyriausybė kontroliuoja radikalus
„Jis tapo religingas per akimirksnį, – teigė Mirrakhmatas Muminovas, uzbekas, vairuojantis krovininį sunkvežimį ir gyvenantis Ohajo valstijoje, kuris pažinojo S.Soipovą. – Gilintis į religiją jis pradėjo tik Jungtinėse Valstijose.“
Anot M.Muminovo, S.Soipovas puolė itin uoliai analizuoti islamą – JAV garantuojamos religinės laisvės Uzbekijoje jis nebuvo regėjęs.
Daugiausia musulmoniškoje Uzbekijoje gausiai praktikuojamas islamas, tačiau autokratinė vyriausybė atidžiai prižiūri visuomenę, nes bijosi radikalizmo. Šalį daugiau nei du dešimtmečius geležiniu kumščiu valdė pernai miręs Islamas Karimovas.
Prezidento pareigas praėjusių metų gruodį iš velionio perėmęs Shavkatas Mirziyoyevas tolerantiškesnis. Tikimasi, kad jo vyriausybė pagyvins ekonomiką, o religinis persekiojimas sumenks.
Prezidentas rugsėjį skelbė, kad Uzbekija išbraukė apie 16 tūkst. žmonių iš juodojo potencialių musulmonų ekstremistų sąrašo, kurį dar neseniai sudarė per 17 tūkst. asmenų. Juos Taškentas sieks „įtraukti į visuomenę ir šviesti“.
Ar tokios permainos bus veiksmingos ir sumažins musulmonų radikalėjimo galimybę, lieka neaišku. Dėl S.Soipovo ir kitų išpuolių vykdytojų bet kokiu atveju pavėluota.
Daugelis uzbekų iš šalies iš esmės pabėgo tik tam, kad dirbtų už grašius ar apskritai sėdėtų be darbo Rusijoje ar Vakaruose. Būtent tuomet neretas jų atsisuka į radikalų islamą.
Įtampa kaimyninėje Kirgizijoje
Taškente dirbantis organizacijos „Human Rights Watch“ tyrėjas Steve'as Swerdlowas teigia, kad pastaraisiais metais iš Uzbekijos, kurioje yra maždaug 32 mln. gyventojų, vien į Rusiją emigravo apie 5 mln. žmonių. Kiti, kaip S.Soipovas, bando laimę Vakaruose.
„Radikalizacijos procesas vyksta jau nebe Uzbekistane, kuriame netoleruojama saviraiškos laisvė. Tie žmonės atsiduria toli nuo namų, yra marginalizuojami ir išplėšiami iš bendruomenės, iš socialinio rato“, – tvirtino S.Swerdlowas.
Pačioje Uzbekijoje nuo 2004 metų, kai savižudžiai sprogdintojai puolė JAV ir Izraelio ambasadas Taškente, neįvykdytas nė vienas teroristinis išpuolis.
Tačiau etninė įtampa retkarčiais pakyla Ferganos slėnyje, plytinčiame tarp Uzbekijos, Tadžikijos ir Kirgizijos. 2010 metais slėnio kirgiziškoje dalyje etniniai uzbekai sukėlė riaušes.
Šaltinis Kirgizijos saugumo tarnybose „Reuters“ teigė, kad S.Soipovas irgi gyveno Ferganos slėnyje – 2004 metais jis buvo gavęs laikiną leidimą gyventi Uzgeno mieste.
Į JAV jis išvyko būtent 2010-aisiais, kai Fergamos slėnyje kilo mirtinos riaušės, per kurias žuvo apie 420 žmonių, daugiausia uzbekai.
Ekstremistų gali padaugėti
Iki šios savaitės išpuolio Manhatane uzbekai šiemet įvykdė tris teroristines atakas. Naujųjų metų dieną kovotojas įsiveržė į naktinį klubą Turkijos didmiestyje Stambule ir nušovė 39 žmones.
Balandį Kirgizijoje gimęs uzbekas surengė sprogdinimą Rusijos uostamiesčio Sankt Peterburgo metro traukinyje, taip pražudydamas 15 žmonių ir save patį. Tą patį mėnesį uzbekas sunkvežimiu įsirėžė į žmones Švedijos sostinėje Stokholme – žuvo 4 žmonės.
Etninių uzbekų taip pat netrūko grupuotės IS gretose. Manoma, kad prie džihadistų Sirijoje ir Irake prisijungė daugiau nei 1,5 tūkst. uzbekų.
Manoma, kad prie džihadistų Sirijoje ir Irake prisijungė daugiau nei 1,5 tūkst. uzbekų.
Atvykėlių iš Rusijos ar Saudo Arabijos buvo daugiau, tačiau skaičius vis vien įspūdingas.
Buvęs JAV nacionalinio saugumo tarybos ekspertas Paulas Stronskis, dabar dirbantis Carnegie fonde už tarptautinę taiką, mano, kad ekstremistų tarp migrantų iš Uzbekijos gali padaugėti. Mat iš šalies ieškoti darbo išvyksta vis daugiau žmonių.
„Problemų dėl ekstremizmo pačioje Uzbekijoje daug nematėme, nes visas šis gaivalas nustumtas į pogrindį. Pačiame regione problema suvaldoma, bet už regiono ribų vis didėja“, – teigė P.Stronskis.
