Neaiškia Berlyno, kuriame dirba naujoji socialdemokratų, žaliųjų ir liberalių Laisvųjų demokratų vyriausybė, pozicija stebisi net pačios koalicijos politikai. Tiesa, iš Briuselio.
„Man sunku tai racionaliai paaiškinti“, – pripažino europarlamentaras Reinhardas Bütikoferis, anksčiau dirbęs vienu žaliųjų vadovų.
Kai šią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas priėmė O.Scholzą ir viešai pažadėjo, kad „Nord Stream 2“ projektas bus nutrauktas karinių veiksmų atveju, vokietis toks kategoriškas nebuvo – jis tepasakė, esą yra „vieningas“ su J.Bidenu.
-
Europa skaičiuoja ir baiminasi, kad Kremlius užsuks dujas
-
Ukrainos premjeras ragina Berlyną neleisti naudoti „Nord Stream 2“ prieš Kijevą
-
Įtakingas Vokietijos Bundestago narys – apie Rusijos grėsmę, „Nord Stream 2“ ir Lietuvos ginčą su Kinija
-
J.Bidenas: „Nord Stream 2“ projektas bus nutrauktas, jeigu Rusija įsiverš į Ukrainą
Bet kiti vardija priežastis, kodėl taip elgiamasi – esą gali būti, kad tokia diplomatinė taktika. Taip pat svarbi ir vidaus politikos dėlionė, taip pat – galimos teisinės pasekmės.
Diplomatiniame fronte Vokietija tikina siekianti, kad Rusija spėliotų, kaip galėtų būti nubausta. Tiesa, tarp O.Scholzo socialdemokratų yra nemažai politikos veteranų, kurie aktyviai remia „Nord Stream 2“. O iššūkiai teismuose Berlynui gali būti labai brangūs.
Viską kartu sudėjus „Nord Stream 2“ dilema yra išskirtinai vokiška – jokios kitos šalies lyderis neturi spręsti tokio rebuso, prie kurio palinkęs O.Scholzas.
Koalicinio darbo specifika
Aišku, toks kontekstas kritikų nenuramina. Bet jis padeda paaiškinti, kodėl O.Scholzas atkakliai laikosi įsikibęs savo, o stovėdamas šalia ryžtingai nusiteikusio J.Bideno pareiškė: „Galite būti tikri, kad nebus jokių priemonių, kurių atžvilgiu elgsimės skirtingai.“
Daug metų Berlynas stengėsi nesureikšminti politinės „Nord Stream 2“ dimensijos. Bet tokios pozicijos laikytis vis sunkiau tokiu metu, kai Rusija laiko sutelkusi tūkstančius karius prie sienos su Ukraina ir reikalauja, kad NATO apskritai atsitrauktų iš Rytų Europos.
Toks Maskvos elgesys paskatino Vakarų lyderius suvienyti jėgas ir prabilti apie didžiules sankcijas, kurios būtų taikomos Rusijai agresijos atveju. Daugelio valstybių sąraše – „Nord Stream 2“ sustabdymas.
O.Scholzas galiausiai pripažino, kad „Nord Stream 2“ klausimas būtų „dedamas ant stalo“. Bet konkrečiai įsipareigojęs sustabdyti projektą rusų atakos atveju jis nėra.
Žinoma, daug šalių, įskaitant JAV ir Ukrainą, jau seniai prieštarauja šiam projektui, nes, jų teigimu, dujotiekis tik padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų. Tačiau Vokietijos politinė vadovybė – ir buvusi kanclerė Angela Merkel, ir O.Scholzas – kalba aptakiau.
Taip, O.Scholzas galiausiai pripažino, kad „Nord Stream 2“ klausimas būtų „dedamas ant stalo“. Bet konkrečiai įsipareigojęs sustabdyti projektą rusų atakos atveju jis nėra.
O pykčio nemažai. Kai O.Scholzas Vašingtone iš esmės pasirinko neatsakyti į klausimą dėl dujotiekio, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atšaukė antradienį suplanuotą susitikimą su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock.
R.Bütikoferis irgi negailėjo kritikos O.Scholzo pasirodymui JAV: „Per šią spaudos konferenciją Scholzas praleido progą aiškiai pasakyti, kad Vokietija gali nubrėžti tinkamas pasekmes.“
Žinoma, netylėjo ir Vokietijos opozicija. Įtakingas krikščionis demokratas Norbertas Röttgenas pabrėžė: „Nepasisakydamas apie „Nord Stream 2“ pasekmes kancleris kuria neigiamą efektą: atsiranda daugiau erdvės spekuliacijoms apie Vokietijos poziciją.“
O.Scholzas, tiesa, galėjo privačiai paaiškinti savo poziciją JAV senatoriams per vakarienę. Amerikos politikai po jos esą įsitikino, kad Berlyno ir Vašingtono nuomonės iš tikrųjų sutampa, bet vokiečius varžo vidaus politikos keistenybės.
„Vokietijos politika juokinga, – teigė demokratas senatorius Chrisas Murphy. – Vokiečiai negali garsiai čia ir dabar sakyti dalykų. Jie suformuoja koaliciją ir laikosi susitarimų, o tai reiškia, kad erdvės jie turi mažiau.“
Ekonominiai ir teisiniai faktoriai
Visgi antradienį vienas aukšto rango Vokietijos pareigūnas, kalbėdamas su „Politico“, gynė O.Scholzą ir esą ilgametę Vokietijos tradiciją neatskleisti potencialių sankcijų Maskvai.
Todėl esą ir renkamasi tiesiog sakyti, kad invazijos į Ukrainą kaina Rusijai bus didžiulė. Diplomatas pridūrė: „Kancleris ne kartą pasakė, kad įmanomos visos priemonės. Jis kalbėjo apie didelę kainą Rusijai.“
Bet yra ženklų, kad svarbios ir kitos priežastys – partinė politika ir teisinės subtilybės. Nemažai socialdemokratų, pavyzdžiui, gynybos ministrė Christine Lambrecht, remia dujotiekio projektą. Taip pat – partijos generalinis sekretorius Kevinas Kühnertas.
Ir, žinoma, buvęs kancleris Gerhardas Schröderis, artimai susijęs su Kremliumi. Praėjusį penktadienį jis buvo nominuotas į Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ direktorių tarybą.
Berlynas tikina norintis ir toliau gauti dalį dujų per Ukrainą, nes siekia remti šią šalį. Tačiau kritikai abejoja, kiek ilgai tai tęstųsi.
Svarbūs ir ekonominiai faktoriai. Gaudamos rusiškas dujas tiesiogiai, Vokietija ir kitos Vakarų Europos šalys išloštų, nes joms nereikėtų mokėti už tranzitą per tokias valstybes kaip Ukraina.
Berlynas tikina norintis ir toliau gauti dalį dujų per Ukrainą, nes siekia remti šią šalį. Tačiau kritikai abejoja, kiek ilgai tai tęstųsi.
Šiaip ar taip, ir O.Scholzas, ir A.Baerbock teigia, kad Vokietijai tiesiog reikia rusiškų dujų pereinant nuo anglies ir atominės energetikos prie atsinaujinančių energijos išteklių.
Galiausiai yra ir teisinis aspektas. „Nord Stream 2“ jau baigtas, bet jo dar nepatvirtino Vokietijos tarnybos – dėl techninių priežasčių.
Jei šiuo laikotarpiu Vokietija įsikištų į procesus politine prasme ir sustabdytų projektą, rizika būtų didelė. Jei teismas nutartų, kad dujotiekis stabdomas nepagrįstai, vyriausybei grėstų didelės baudos.
R.Bütikoferis pripažino, kad atsargiai elgiamasi ir dėl nuobaudų galimybės. Bet europarlamentaras čia pat atkreipė dėmesį į Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen žodžius, kad Rusija naudoja dujų tiekimą kaip „įrankį“ – tai esą leidžia manyti, kad „Nord Stream 2“ nebėra suderinamas su ES energetikos teise.
Krikdemas N.Röttgenas savo ruožtu mano, kad O.Scholzas sulauks dar daugiau spaudimo, kai ketvirtadienį priims trijų Baltijos šalių prezidentus: „Šios valstybės akivaizdžiai tikisi, kad Berlynas užims aiškesnę poziciją Rusijos grėsmės akivaizdoje.“
