Balandžio pradžioje fedmaršalo Khalifos Haftaro vadovaujama Libijos nacionalinė armija (LNA) pradėjo sostinės Tripolio puolimą.
„NBC News“ rašo, kad tai, kas atrodė siekis perimti valdžią, virto kruvinais mūšiais Libijos sostinės gatvėse. Žuvo šimtai žmonių, dar 35 tūkst. buvo priversti palikti namus.
„Vietoj to, kad stumtųsi į Tripolį su nedidele jėga, ir, tikėtina, dėl to į jo pusę pereitų kitos jėgos, Haftaras Libijos sostinėje sukėlė humanitarinę katastrofą. Pagrindinis žaibo karo (blitzkrieg) ar greito Tripolio perėmimo tikslas žlugo“, – „NBC News“ sakė Inga Kristina Trauthig iš Londono Kings koledžo Tarptautinių studijų centro radikalizacijos klausimais.
Tiesa, praėjusį ketvirtadienį Kh.Haftaras ir tarptautinės bendruomenės remiamos vyriausybės Tripolyje vadovas susitarė dėl būtinybės rengti rinkimus, tačiau jų data nebuvo paskirta.
Savo ruožtu Rusija bent jau diplomatinės paramos Kh.Haftarui neslepia. Anksčiau su Rusijos pareigūnais, įskaitant gynybos ministrą, yra susitikęs pats fedmaršalas, dar praėjusią savaitę aukšto rango Kh.Haftaro patarėjas Kheiri al Tamimi lankėsi Maskvoje – dalyvavo Rusijos kariuomenės organizuotoje konferencijoje tarptautinio saugumo klausimais, dalijo interviu Rusijos žiniasklaidos priemonėms.
Paklaustas apie karinę Rusijos paramą LNA, Kh.al Tamimi atsakė: „Rusija nieko negali padaryti, kol ginklų embargas nebus panaikintas. O kai embargas bus panaikintas, sustiprinsime bendradarbiavimą.“
Tačiau nepriklausomas rusų gynybos analitikas Pavelas Felgenhaueris „Deutsche Welle“ teigė, kad, nepaisant Jungtinių Tautų (JT) ginklų embargo Libijai, Rusija gali bandyti parduoti ginkluotę Kh.Haftarui.
Remiantis įvairiais skaičiavimais, 2011 metais nuvertus Libijos diktatorių Muamarą Kadhafį ir JT įvedus ginklų embargą, Rusija prarado milijardus dolerių.
Be to, Maskva balandžio pradžioje blokavo JT rezoliuciją, raginančią Kh.Haftarą stabdyti Tripolio puolimą. Pasak P.Felgenhauerio, tai – aiškus Rusijos paramos Kh.Haftarui ženklas.
„Wagner“ samdiniai ir Libijoje?
Praėjusį spalį britų bulvarinis laikraštis „The Sun“ rašė, esą JK žvalgybos vadai įspėjo premjerę Theresą May, kad Rusija siekia Libiją paversti naująja Sirija ir perimti didžiausio nelegalios migracijos į Europą maršruto kontrolę.
Pasak šaltinių, Rusija nuo 2011 metų pilietinio karo draskomoje šalyje dislokavo priešlaivines raketas „Kalibr“ ir priešlėktuvinės gynybos sistemas S-300, taip pat privačios karinės kompanijos „Wagner“ samdinius.
Tokius įtarimus tik sustiprino 2018-ųjų gruodžio pradžioje pasirodęs rusų nepriklausomo tiriamosios žurnalistikos laikraščio „Novaja Gazeta“ straipsnis. Jame rašoma, kad „Wagner“ savininkas ir artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Jevgenijus Prigožinas dalyvavo Kh.Haftaro ir Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu susitikime.
TAIP PAT SKAITYKITE: „The Bell“ atskleidė „Wagner“ sukūrimo istoriją ir kodėl jos vadovu pasirinktas J.Prigožinas
Iš kur tokios žinios? Libijos karinių pajėgų informacinis biuras socialiniuose tinkluose pasidalijo susitikimo vaizdu įrašu, kuriame matyti, kad J.Prigožinas buvo reikšmingas dalyvis – sėdėjo greta S.Šoigu.
2019-ųjų kovą britų laikraštis „The Telegraph“ rašė, kad K.Haftarą remia 300 „Wagner“ samdinių, dislokuotų šiaurės rytų Bengazio mieste, Libijos nacionalinė armija paramą gauna ir artilerija, tankais bei dronais.
Šiuo metu „Wagner“ samdiniai veikia Sirijoje ir Rytų Ukrainoje. Privačios karinės bendrovės įsitraukimas į ginkluotą konfliktą leidžia Rusijai tvirtinti, esą ji pati karuose nedalyvauja.
Manoma, kad „Wagner“ samdiniai Afrikoje – ne naujokai. Praėjusią vasarą Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR) buvo nužudyti rusų tyrimų žurnalistai, kūrę dokumentinį filmą apie šioje šalyje veikiančius rusų samdinius.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ką Centrinės Afrikos Respublikoje veikia Rusijos karo samdiniai?
Afrikos žiniasklaida apie Sudane dislokuotus „Wagner“ samdinius rašė dar 2018-ųjų liepą. Tuomet Sudano prezidentas Omaras Bashiras teigė, kad „mūsų šalyje dirba didelis skaičius rusų specialistų, todėl mes labai vertiname jūsų šalies (Rusijos – red.) vaidmenį apmokant Sudano karinį personalą“.
Šių metų sausį žiniasklaida skelbė, kad „Wagner“ samdiniai padėjo Sudane numalšinti antivyriausybinius protestus.
Pinigai, antiamerikietiškumas, pabėgėliai
Pasak „The Telegraph“ publikacijos, „Wagner“ samdiniai bando užsitikrinti Rusijos flotilės prieigą Tobruko ir Dernos uostuose, taip pat „kontroliuoti naftos tiekimą į Pietų Europą“, jei pavyks perimti Libijos energetikos pramonės kontrolę.
Rusų gynybos analitikas P.Felgenhaueris taip pat mano, kad Rusija Kh.Haftarą, kontroliuojantį beveik visus nafta turtingus Libijos regionus, remia dėl pinigų. „Tai reiškia, kad jis turi pinigų, todėl yra svarbus Maskvai“, – P.Felgenhaueris sakė „Deutsche Welle“.
Vis dėlto, analitikas atmeta galimybę, kad Rusija ruošiasi didelio masto intervencijai Libijoje – esą tam neturi pakankamai išteklių.
„Rusijos užsienio ir karinės politikos esmė yra antiamerikietiškumas. Tai veikia Sirijoje ir Venesueloje, tačiau Libijoje neaišku, ką iš tiesų remia amerikiečiai“, – vokiečių laikraščiui teigė P.Felgenhaueris.
Pernai JK vyriausybės šaltinių paskelbta informacija apie Rusijos norą perimti didžiausio nelegalios migracijos į Europą maršruto kontrolę taip pat skamba logiškai.
S.Toperichas: „Jei konfliktas nebus sustabdytas, o politinės partijos nebus priverstos remti JT vadovaujamų derybų, Europos krantus pasieks nauja didžiulė pabėgėlių banga.“
Amerikiečių analitikas, tyrimų centro „Transatlantic Leadership Network“ viceprezidentas Sasha Toperichas portale „The Hill“ rašo, kad „jei konfliktas nebus sustabdytas, o politinės partijos nebus priverstos remti JT vadovaujamų derybų, Europos krantus pasieks nauja didžiulė pabėgėlių banga“.
„Užsitęsusi krizė galėtų lemti neramumus naftos rinkoje ir ženkliai pakelti (naftos) kainas“, – rašo S.Toperichas.
Po 2015-ųjų migrantų krizės, kurios metu į Europą atvyko daugiau nei milijonas prieglobsčio prašytojų, žemyne sustiprėjo kraštutinių dešiniųjų partijos, griežtai pasisakančios prieš pabėgėlius. Kai kurios šių partijų, pavyzdžiui, Italijos „Penkių žvaigždučių judėjimas“ ar Austrijos liaudies partija, pasisako už glaudesnį bendradarbiavimą su Rusija.
Kas vyksta Libijoje?
Šiuo metu Libijai vadovauja dvi administracijos: Jungtinių Tautų (JT) remiama Nacionalinės vienybės vyriausybė (GNA), vadovaujama premjero Fayezo al Sarrajo ir įsikūrusi sostinėje Tripolyje, bei Atstovų Rūmai, veikiantys rytiniame Tobruko mieste.
Po pilietinio karo, per kurį 2011 metais buvo nuverstas ilgametis šalies vadovas M.Kadhafi, šalyje liko dešimtys karinių grupuočių, viena su kita kovojančių dėl teritorijų kontrolės. Pastangos tas grupes suvienyti ne visada buvo vaisingos.
Libijos nacionalinė armija, arba LNA, buvo suformuota siekiant pakeisti M.Kadhafi laikų kariuomenę. Feldmaršalas Kh.Haftaras buvo paskirtas vadovauti pajėgoms, kurias tuo metu sudarė vos keli tūkstančiai karių. Padedant Europos ir NATO šalims jis greitai restruktūrizavo naująją kariuomenę.
Plačiau apie galių kovas Libijoje skaitykite čia.
