Socialiniame tinkle „Twitter“ baltarusiai džiūgauja dėl režimo sprendimo ir kviečia atvykti į šalį užsieniečius.
A.Lukašenkos įsakas supaprastinti užsieniečių įvažiavimą į Baltarusiją, kuris įsigalios po mėnesio, bus taikomas 80 šalių piliečiams.
Be to, tvarka galios tik atskrendant į Minsko oro uostą ir ne ilgiau kaip penkias dienas, todėl lietuviams, kurie į Baltarusiją dažniau keliauja sausuma, naujovė nėra itin aktuali. Tai BNS pabrėžė ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Bando vykdyti reformas?
Kita vertus, dažnas apžvalgininkas pastebi, kad Baltarusija esą suka Vakarų link ir renkasi tiek šalies politikos, tiek ekonomikos liberalizavimo kelią. Suprask, Minskas nė neturi kitos išeities, nes kol kas yra priklausomas nuo Rusijos ūkio, kurio būklė negerėja.
M.Eristavi: „Ekonomikos liberalizavimo reformų apimtis Baltarusijoje iš tikrųjų įspūdinga. Elitas suvokia, kad senoji, prie Rusijos pririšta ekonomika baigia išsikvėpti.“
„Aišku, kad tai yra žingsnis į atsivėrimą“, – pripažino L.Linkevičius, o ukrainietis žurnalistas Maksimas Eristavi pastebėjo: „Iniciatyva #visafreebelarus siunčiamas stiprus signalas, kad Baltarusija yra pasiruošusi liberalesniems santykiams su pasauliu, ypač – su ES.“
„Ekonomikos liberalizavimo reformų apimtis Baltarusijoje iš tikrųjų įspūdinga. Elitas suvokia, kad senoji, prie Rusijos pririšta ekonomika baigia išsikvėpti“, – pridūrė M.Eristavi.
Intellinews.com ataskaitoje apie Baltarusiją 2016-aisiais irgi pastebima, kad daugelis problemų į Baltarusijos ekonomiką atkeliavo iš Rusijos, kuri „besąlygiškai rėmė kaimyninę šalį du dešimtmečius, kad ji liktų politine sąjungininke, bet ji nebegali sau leisti išlaidavimo“.
Analitikų vertinimu, būtent todėl Baltarusija „diversifikuoja partnerių lauką“ ir „bando įvykdyti tikrų reformų“, nors jų liberaliomis pavadinti dar negalima.
Tiesa, Kremlius antradienį pranešė, kad baltarusių sprendimas dėl bevizės tvarkos, nors ir esantis „Baltarusijos vidaus reikalu“, buvo suderintas su Maskva.
Patiems baltarusiams rankų neatrišo
Kaip vertinti naujausią sprendimą dėl bevizio režimo ir platesnius pokyčius Baltarusijoje, 15min paklausė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų universiteto dėstytojo Vyčio Jurkonio.
„Minskas mėgsta imituoti procesus, „važiuoti zuikiu“, o Baltarusijos vadovas – kas keletą valandų kaitalioti savo retoriką. Juk į Baltarusiją per Minsko derybas atvykdavo aukšto rango delegacijų, pora kartų Minskas net buvo jei ne pasaulio, tai bent Europos dėmesio epicentre. Geopolitiškai buvo išlošta daug.
Visgi atsiminkime, kad taikos procesas taip ir liko stovėti vietoje, o vieninteliu laimėtoju buvo A.Lukašenka. Taip ir šis žingsnis dėl bevizio režimo neabejotinai turi stiprų viešųjų ryšių elementą, bet jį, skirtingai nei kariai Ukrainoje, vienaip ar kitaip pajus dalis baltarusių ir europiečių.
Žmonių judėjimas ir kontaktai yra labai svarbus elementas bet kokiems pokyčiams“, – kalbėdamas su 15min pripažino V.Jurkonis.
Tiesa, jis priminė, kad oficialus Minskas pasistengė „sudėti saugiklius“ ir neatvėrė šalies sienų, todėl Lenkijos ar Lietuvos pasienyje gyvenantys ir, tikėtina, giminaičių Baltarusijoje turintys asmenys galimybe kirsti sieną taip lengvai pasinaudoti negalės.
„Vietoj to, kad jie automobiliu nuvažiuotų pora dešimčių kilometrų, jiems tektų ieškoti lėktuvo bilietų. Prarandamas ir tam tikras kelionių lankstumas – dėl laiko ir kelionės apribojimų dažniausiai bus lankomasi Minske.
O pastarasis yra papudruotas jau nuo pasaulio ledo ritulio čempionato, vykusio Minske prieš pora metų, ir gerokai skiriasi nuo provincijos“, – pasakojo V.Jurkonis.
V.Jurkonis: „Baltarusijos valdžia renkasi sau patogius ir apskaičiuotus sprendimus ir mažai ką daro, kad palengvintų gyvenimą savo piliečiams.“
Jo teigimu, laisvesnis asmenų judėjimas yra teigiamas poslinkis, bet pernelyg jo sureikšminti nevertėtų, „nes, tarkime, mažasis pasienio judėjimas su Lietuva taip ir lieka neišspręstas“.
„Kitaip tariant, Baltarusijos valdžia renkasi sau patogius ir apskaičiuotus sprendimus ir mažai ką daro, kad palengvintų gyvenimą savo piliečiams. Juk pokyčių pačių baltarusių judėjimui praktiškai nėra, išskyrus tai, kad jie turės galimybę sulaukti daugiau turistų.
Kaip kai kurie baltarusiai juokauja, šis sprendimas panašus į situaciją, kai Baltarusija įstoja į NATO penkioms dienoms arba paskelbia moratoriumą mirties bausmei penkioms dienoms. Taigi šis sprendimas toks pusiau pilnos, pusiau tuščios stiklinės pavyzdys“, – 15min tvirtino V.Jurkonis.
A.Lukašenka įvarė šalį į kampą
„Nepaisydamas to, sakyčiau, kad tai vienas iš retų apčiuopiamų – tebūnie ir ribotų – žingsnių, o ne tik kas nors iš A.Lukašenkos pasisakymų serijos“, – mano V.Jurkonis.
V.Jurkonis: „Visas balansavimas dažniausiai yra tik bandymai „pasikelti“ kainą Kremliuje arba gauti ką nors iš Vakarų mainais už tariamą europietiškėjimą.“
Kita vertus, anot Baltarusijos eksperto, dvišalių verslo santykių su lietuviais naujoji tvarka iš esmės neturėtų keisti, nes rimtų ketinimų turintys verslininkai ir anksčiau galėdavo be didesnių kliūčių lankytis Baltarusijoje. Lietuvos verslininkai yra didžiausi Vakarų investuotojai Baltarusijoje.
„Tad šį sprendimą sieti su siekiu pritraukti tam tikrą verslą ir investuotojus, skatinti geresnį įvaizdį ir šalies patrauklumą galima tik iš dalies, nes toks žingsnis būtų mažai ko vertas be sisteminių reformų.
O pastarųjų Baltarusijoje seniai nebūta ir jų verkiant reikia, nes buvo gera ir priprasta būti „mamos Rusijos užpečkyje“, – teigė V.Jurkonis.
Tiesa, kai kurie apžvalgininkai teigiamai vertina faktą, kad per pastaruosius rinkimus į parlamentą buvo „praleisti“ du opoziciniai kandidatai. Esą tai aiškus signalas Europai, kad A.Lukašenka nori pagerinti santykius su Vakarais, atrasti tam tikrą atsvarą priklausomybei nuo Kremliaus.
Vis dėlto V.Jurkonis 15min sakė, kad tokių manevrų sureikšminti nederėtų.
„Parlamento opoziciniai „vegetarai“ buvo tik butaforija, todėl žmonės, analizuojantys Baltarusiją, rimtai nevertina to kaip realių permainų.
A.Lukašenka yra pats įvaręs Baltarusiją į kampą ir iš esmės neturi jokios manevro laisvės. Visas balansavimas dažniausiai yra tik bandymai „pasikelti“ kainą Kremliuje arba gauti ką nors iš Vakarų mainais už tariamą europietiškėjimą“, – svarstė analitikas.
