Rexas Tillersonas buvo visuotinai laikomas nekompetentingu ir neįprastai žalingu valstybės sekretoriumi. Tuo metu Mike`as Pompeo buvo neįprastai partinis Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius, kuriam, ko gero, labiau tiks eiti vyriausybės vadovo pareigas, rašo J.Bernsteinas. Pastaruoju metu Donaldas Trumpas gerokai atnaujino savo kabinetą, nors oficialiai tvirtinama, kad pakeistas tik vienas administracijos darbuotojas.
Praėjusią savaitę paskelbtas pareiškimas tuo nė iš tolo nekvepia. Tą pačią dieną dėl tam tikrų problemų su saugumo pažyma buvo atleistas šalies vadovo asistentas, o drauge su valstybės sekretoriumi darbo neteko ir jo pavaduotojas. Prieš porą savaičių atsistatydinti nutarė Nacionalinės ekonomikos tarybos direktorius Gary Cohnas. Praėjusio mėnesio pradžioje taip pat pasielgė komunikacijos direktorė Hope Hicks.
Kaip praneša „The New York Times“ žurnalistė Maggie Haberman, netrukus gali pasikeisti ir daugiau aukštų pareigūnų. Šalies istorijoje sunku surasti panašių tokios sumaišties prezidento administracijoje pavyzdžių. Abejotina ir tai, ar atsinaujinusi vyriausybė bus stabilesnė. Juk pareigūnai, kurių likimas, kaip manoma, kybo ant plauko, – Baltųjų rūmų administracijos vadovas Johnas Kelly ir patarėjas nacionalinio saugumo klausimais H.R.McMasteris – patys neseniai atėjo į šias pareigas vietoj nepasiteisinusių pirmtakų.
Neįprasta sumaištis
R.Tillersonas buvo antrasis valstybės sekretorius per pastaruosius 15 šios administracijos mėnesių. Ir jį pakeitus CŽA direktoriui M.Pompeo, permainų sulauks jau penktasis kabineto lygio postas.
Anot J.Bernsteino, trumpa R.Tillersono kadencija – labai neįprastas reiškinys. Iš visų valstybės sekretorių, kuriuos pasirinko ankstesni 10 naujai išrinktų JAV prezidentų, visi, išskyrus vieną, ištarnavo bent trejus metus. Panašiai nepasisekė tik Ronaldui Reaganui, bet net jo paskirtam Alui Haigui pavyko išsilaikyti pareigose 100 dienų ilgiau nei R.Tillersonui. Panašių atvejų tenka ieškoti nebent XIX a.
Atitrūkti nuo istorijos dažnai nėra blogai. Taip pat valstybės sekretoriaus pareigos nebėra tokios svarbios kaip kadaise. Bet niekas negali paneigti, kad svarbiems vykdomosios valdžios nariams reikia laiko sustyguoti komandinį darbą. Dabartinėje JAV prezidento administracijoje tai nevyksta.
Žalingi padariniai
Šioje betvarkėje D.Trumpui tikrai nepavyks tinkamai pasirengti, tarkime, susitikimui su Šiaurės Korėjos vadovu. Jau nekalbant apie tai, kad reikia reaguoti į Rusijos išpuolį Jungtinėje Karalystėje, tvarkytis su naujai įvestų muitų padariniais, kariauti Afganistane, Sirijoje ir visose kitose šalyse, kur esama „Islamo valstybės“ teroristų. O kur dar kiti užsienio reikalai ir nacionalinio saugumo darbotvarkė. Taip pat vidaus reikalai. Ir, žinoma, pagalius į ratus vis kišantis Roberto Muellerio tyrimas.
Žinoma, pasak J.Bernsteino, joks prezidentas negali išsamiai įsigilinti į visas smulkmenas – net ir toks vadovas, kurio darbotvarkė neperkrauta vykdomąja veikla. Bet D.Trumpas sistemingai vis labiau trukdo Baltųjų rūmų ir kabineto departamentams bei agentūroms priimti gerus sprendimus reikšmingose srityse. Daugelis svarbių dalykų prasprūs ir dėl dėmesio stokos. Žinoma, biurokratijos mašinos krumpliaračiai sukasi toliau ir kai kurie itin motyvuoti ir bent kiek kompetentingi D.Trumpo pasirinkti pareigūnai, tokie kaip Aplinkosaugos agentūros vadovas Scottas Pruittas, geba iki sulaukdami prezidento nemalonės nuveikti visai nemažai.
Paviršiuje matomi raibuliai labai gerai parodo, kokie verpetai siaučia giliau. Belieka atsakyti į klausimą, kiek nukentės šalis, kol viskas pasibaigs.
