Remiantis neseniai atliktu tyrimu, D.Trumpo rėmėjus lengviau atpažinti pagal rasinio ir kultūrinio nusiteikimo kriterijus, o ne pagal asmeninės ekonominės gerovės rodiklius.
Šis tyrimas – priešingai negu kai kurie kiti – atskleidė, kad duomenų, kuriais būtų galima patvirtinti, kad Respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidentus labiau remiamas regionuose, pasižyminčiuose didesne konkurencija prekybos srityje ir aukštesniu imigracijos lygiu, praktiškai nėra. Atlikus šį tyrimą taip pat išsiaiškinta, kad D.Trumpui jo šalininkų reiškiama parama pagrįsta ne tiek ekonominiais kriterijais, kiek nuogąstavimu, kad jų vaikai turės mažiau galimybių, negu turėjo jie patys.
Atliekant vyriausiojo „Gallup“ ekonomisto Jonathano Rothwello vadovaujamą tyrimą, per praėjusius metus padaryta 87 tūkst. interviu. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kaip skirtingo ekonominio lygio vietovėse skiriasi žmonių požiūris į D.Trumpą.
Tyrimas sulaukė daug dėmesio dėl to, kad įvairūs žiniasklaidos šaltiniai jį interpretavo labai įvairiai. Pavyzdžiui, amerikiečių naujienų portalo „Vox“ apžvalgininkas Matthew Yglesias nurodo, kad, remiantis tyrimu, ekonominiai sunkumai visiškai nelemia paramos D.Trumpui. Žurnalas „Slate“ teigia tą patį. Kitose žiniasklaidos priemonėse, pavyzdžiui, „New York Magazine“ ir „Mother Jones“, aiškinama, kad toks tyrimo išvadų apibendrinimas yra pernelyg supaprastintas.
„The Wall Street Journal“ supažindina su keturiomis vertomis dėmesio tyrimo išvadomis.
Pirma, tyrime pateikiami keli svarbūs demografinio pobūdžio pastebėjimai. D.Trumpo rėmėjai yra vyresnio amžiaus, jų namų ūkio pajamos didesnės, be to, dažniausiai jie – baltaodžiai. Jie rečiau solidarizuojasi su LGBTQ judėjimu ir rečiau turi bakalauro laipsnį. Jie dažniau yra dalyvavę karo veiksmuose, dažniau priskiria save darbininkų klasei ir dažniau teigia esą krikščionys, tvirtindami, kad religija jiems yra svarbi.
Antra, įvertinus tam tikrus ekonominius kriterijus, paaiškėjo, kad D. Trumpo rėmėjai gyvena ne prastesnėmis materialinėmis sąlygomis už tuos, kuriems D.Trumpas ne prie širdies. Įvertinus užimtumo ir pajamų rodiklius, nustatyta, kad D.Trumpo rėmėjai nepatiria „itin didelio ekonominio streso“. Jie rečiau yra bedarbiai ir dažniau dirba savarankiškai. Jų dalyvavimo darbo rinkoje lygis aukštesnis, tačiau tik tuo atveju, jei nekalbama apie pasiskirstymą pagal amžiaus grupes, mat tarp D.Trumpo rėmėjų daugiau pensininkų. D.Trumpo rėmėjai paprastai uždirba daugiau už tuos, kurie jo nepalaiko, nors šią išvadą iš dalies galbūt lemia tai, kad respublikoniškų pažiūrų atstovai apskritai daugiau uždirba.
Skirtingai negu kiti tyrimai, šis tyrimas atskleidė, kad vietovėse, kuriose didesnis užimtumas gamybos pramonės srityje, taigi ir didesnis prekybos konkurencingumas, simpatijų D.Trumpui ne daugiau negu kitur.
Trečia, žmonės, gyvenantys regionuose, kuriuose užfiksuoti prastesni sveikatos rodikliai ir mažesnis ekonominis atotrūkis tarp kartų, yra dažniau linkę remti D.Trumpą. Kaip nurodo tyrimo vadovas J.Rothwellas, palyginti su kitais šiame rinkimų cikle dalyvavusiais respublikonų ir demokratų kandidatais, D.Trumpas yra vienintelis, kuriam didesnę paramą lemia mažesnis ekonominis atotrūkis tarp kartų. Ši išvada patvirtina nuomonę, kad D.Trumpo rėmėjai, net jei jie yra labiau pasiturintys už kitus, linkę pereiti prie kraštutinių politinių pažiūrų, kai jų sveikatos būklė arba jų vaikų gerovė ima nebeatitikti jų lūkesčių.
D.Trumpo rėmėjai dažniau gyvena bendruomenėse, kuriose aukštesni vidutinio amžiaus baltaodžių mirtingumo rodikliai. J.Rothwellas taip pat atkreipia dėmesį į nepaviešintus tyrimo rezultatus: D.Trumpas gerokai dažniau remiamas tuose regionuose, kuriuose aukštesni nutukimo rodikliai ir kur daugiau žmonių savo sveikatos būklę įvardija kaip vidutinę arba prastą.
Ketvirta, D.Trumpo rėmėjai gerokai dažniau priklauso rasių ir kultūrų požiūriu izoliuotoms bendruomenėms. Atlikus tyrimą išsiaiškinta, kad parama D.Trumpui didesnė labiau nuo Meksikos pasienio nutolusiose vietovėse, tiksliau – tuose tų vietovių rajonuose, kuriuose, palyginti su visos vietovės rodikliais, didesnė baltaodžių koncentracija ir didesnis polinkis į izoliaciją. Taigi D.Trumpas kur kas palankiau vertinamas tose vietovėse, kuriose baltaodžių gerokai daugiau negu kitur.
Apibendrinant tyrimo rezultatus, „The Wall Street Journal“ straipsnyje nurodoma, kad pagrindo neigti tiesioginį ryšį tarp D.Trumpo populiarumo ir jo šalininkų ekonominių lūkesčių nėra. Vis dėlto, remiantis tyrimo medžiaga, negalima paneigti ir to, kad D.Trumpo sėkmė pagrįsta vien siaurais asmeninės rinkėjų ekonominės gerovės interesais. Pagaliau tiesa ir tai, kad D.Trumpo rėmėjai dažniau reiškia kultūrinius nuogąstavimus, o tai atitinkamai verčia susimąstyti – kas kaltas dėl suprastėjusio socialinės gerovės vertinimo šiose bendruomenėse.
