Tyrėjai iškart, vos po pranešimų apie šūvius A.Babčenkos bute, ėmė analizuoti stebėjimo kamerų gatvėje duomenis.
Pirmųjų skubaus tyrimo rezultatų ilgai laukti neteko. Maždaug 23.30 val. Kijevo policija paskelbė įtariamo A.Babčenkos žudiko nupieštą portretą.
Panašu, kad jis gali būtų 40–45 metų vyras su žila barzda. Jo ūgis – 175–180 cm, didelis pilvas. Įtariamasis mūvėjo džinsus, vilkėjo džinsinį švarkelį ir buvo užsimaukšlinęs tamsiai mėlyną beisbolo kepuraitę. Jis triskart šovė į nugarą į butą įeinančiam A.Babčenkai.
„Žmona buvo vonios kambaryje. Ji išgirdo šūvius, išėjo į koridorių ir pamatė kraujo klane susmukusį savo vyrą. Ji iškvietė greitąją pagalbą, Babčenką išvežė, bet jis mirė medikų mašinoje“, – teigė policijos atstovas.
Žurnalistas Aideras Muždabaevas pridūrė, kad A.Babčenka buvo išėjęs į parduotuvę, o jo žmona liko namuose. Anot Ukrainos parlamentaro Antono Heraščenkos, žudikas žurnalisto laukė laiptinėje.
Ukrainos premjeras Volodymyrss Hroismanas jau apkaltino Rusiją dėl A.Babčenkos nužudymo: „Esu tikras, kad Rusijos totalitarinė mašina neatleido jam už atvirumą ir principingumą.“
Kad prie nusikaltimo prisidėjo režimas Kremliuje, neabejoja ir Marius Laurinavičius, Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas. Tiesa, jis teigia, kad režimo sąvoka dabar tokia plati, jog tiesioginio įsakymo Rusijos vyriausybė galbūt nė nedavė.
Žudikas – iš Ukrainos savanorių?
Kodėl A.Babčenka, kuriam buvo 41 metai, tapo taikiniu? Pirmoji versija – profesinė jo veikla. Kijeve žurnalisto karjerą tęsęs A.Babčenka iš Ukrainos itin drąsiai kritikavo režimą Kremliuje ir daugelį jo parankinių.
Apie žurnalistinę velionio opozicionieriaus veiklą dar antradienį prabilo ir Ukrainos nacionalinės policijos vyriausiosios valdybos Kijeve viršininkas Andrijus Kryščenka.
„Turint galvoje jo darbą, pirmoji ir akivaizdi versija – tai jo profesinė veikla“, – teigė A.Kryščenka, vis dėlto jis pridūrė, kad apie konkrečias versijas kalbėti dar anksti.
Antroji versija susijusi su pirmąja – Rusijos opozicionierių, dar vadinamų politiniais migrantais, Ukrainoje jau nužudyta ne vienas ir ne du.
I.Ponomariovas: „Per pastarąsias tris dienas išgirdau apie tris nurodymus buvusiems kariams savanoriams susitvarkyti su Rusijos opozicionieriais. Esu tikras, kad žudiko reikia ieškoti šioje aplinkoje.“
Garsus rusų teisininkas, į Kijevą iš Maskvos irgi pasitraukęs buvęs Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas pareiškė neseniai gavęs informacijos apie Ukrainoje planuojamus susidorojimus su tokiais tremtiniais.
„Per pastarąsias tris dienas išgirdau apie tris nurodymus buvusiems kariams savanoriams susitvarkyti su Rusijos opozicionieriais. Esu tikras, kad žudiko reikia ieškoti šioje aplinkoje“, – feisbuke parašė I.Ponomariovas.
Praėjusių metų kovo pabaigoje Kijeve jau buvo nužudytas dar vienas politinis pabėgėlis iš Rusijos – buvęs Valstybės Dūmos deputatas Denisas Voronenkovas. Tąkart Ukraina nustatė, kad pagrindinis įtariamasis – Ukrainos pilietis, Nacionalinės gvardijos narys Pavelas Paršovas.
Tada politikai Kijeve ėmė teigti, kad P.Paršovas buvo slaptas Rusijos agentas. Esą Maskva padėjo P.Paršovui pirmiausia patekti į Baltarusiją, o tada į Rusiją, kur jo laukė sabotažo pamokos. P.Paršovas esą grįžo į Ukrainą ir infiltravosi į ginkluotąsias pajėgas.
Tikriausiai ir I.Ponomariovas omenyje turėjo būtent neva užverbuotus Ukrainos savanorius, kuriems esą duotas nurodymas susidoroti su šalyje prisiglaudusiais Rusijos opozicionieriais.
Aišku, A.Babčenka labiausiai garsėjo kaip Kremliaus kritikas, todėl būtų logiška manyti, kad būtent Rusijoje reikia ieškoti žmogžudystės užsakovų. Taip mano ir M.Laurinavičius.
„Licencija žudyti paleista iš Kremliaus rankų“
„Kad jis tikrai tapo režimo auka, aš iš esmės neabejoju. Kitokių paaiškinimų iš esmės nėra. Be to, yra keli dalykai, kurie veda būtent ten.
Pirmiausia – Ukraina. Visiems žinomos Kremliaus pastangos destabilizuoti padėtį Ukrainoje – šalia konkrečių tikslų A.Babčenkai už kažką atkeršyti, tikslas yra parodyti, kad Ukraina nesugeba susitvarkyti. Tokių svarstymų dabar, deja, daugybė“, – 15min teigė M.Laurinavičius.
Rusija po žinios apie A.Babčenkos nužudymą iškart paragino pradėti ir sėkmingai įvykdyti tyrimą, bet, kaip ir buvo galima nuspėti, pridūrė, kad „kruvini nusikaltimai Kijevo režimui tapo rutininiais“.
Vis dėlto, analitiko teigimu, ir ankstesnius žurnalistų bei aktyvistų nužudymus Ukrainoje galima sieti būtent su Rusija – jis turėjo omenyje ir 2016 metais susprogdintą Pavelą Šeremetą, ir pernai nušautą D.Voronenkovą.
„Rusija verbuoja ukrainiečių savanorių batalionų narius – yra tokių pranešimų. Nesistebėčiau, kad ir dabar paaiškėtų, kad Babčenką nužudė koks nors Ukrainos antiteroristinės operacijos dalyvis.
M.Laurinavičius: „Licencija žudyti paleista iš Kremliaus rankų, ir todėl režimas dar pavojingesnis. Tai visiškai nereiškia, kad režimas už nusikaltimus neatsakingas.“
Tai yra hibridinio karo dalis. Rusija tokias operacijas pastaruoju metu vykdo vis intensyviau. Man tikrai susidaro įspūdis, kad nebėra savotiškos licencijos žudyti – tai gali daryti nebe vien tik tiesiogiai Kremlius.
Ir šiuo atveju nemanau, kad būtinai turi būti koks nors tiesioginis įsakymas iš Kremliaus ar iš Putino aplinkos“, – svarstė M.Laurinavičius.
Įmanoma, kad nusikaltime išryškės čečėniškas pėdsakas. A.Babčenka kritikuodavo dabartinį Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą.
„Kadyrovas tikrai galėtų duoti tokį įsakymą – vien už tai, ką Babčenka darė Čečėnijoje ir ką apie ją rašė. Juk žinome Boriso Nemcovo atvejį, visus kitus.
Tačiau nebūtinai net Kadyrovas kaltas. Licencija žudyti paleista iš Kremliaus rankų, ir todėl režimas dar pavojingesnis. Tai visiškai nereiškia, kad režimas už nusikaltimus neatsakingas. Todėl jokios kitos versijos, išskyrus rusišką, aš nematau“, – 15min teigė M.Laurinavičius.
Hibridinio karo dalis
Bet ar galima taip drąsiai teigti, kad Rusija verbuoja ukrainiečius savanorius, kuriuos vėliau aktyvuoja specialioms operacijoms? Bet ar batalionų nariai iš tiesų negalėtų patys savarankiškai organizuoti nusikaltimų?
Kritikų teigimu, nemažai savanorių iš esmės nekontroliuojami. Dalis jų laikosi aršių nacionalistinių pažiūrų, nekenčia bet kokių rusų ir vykdo savo teisingumą.
„Iš principo su tuo nėra ko ginčytis. Bet tai nepaneigia pagrindinės versijos – taktika ta pati, o žudikai vis tiek užverbuojami, net jei nėra nuvežami į kokias nors specialias pratybas“, – teigė M.Laurinavičius ir priminė Nadijos Savčenkos atvejį.
Dvejus metus Rusijos kalėjime praleidusi buvusi Ukrainos oro pajėgų sraigtasparnio pilotė, sugrąžinta į gimtinę, ėmė elgtis vis keisčiau.
Į Aukščiausiąją Radą išrinkta N.Savčenko be Kijevo žinios ėmė derėtis su Donbaso separatistais, kelti idėjas dėl Krymo mainų į teritorijas Rytų Ukrainoje.
Galiausiai šiemet kovą ji neteko teisinės neliečiamybės – N.Savčenko buvo mesti, kaip aiškėja, pagrįsti kaltinimai siekiant įvykdyti teroristinį išpuolį Kijeve ir karinį perversmą Ukrainoje. Šalies prokurorų teigimu, N.Savčenko politinę kampaniją rėmė V.Putinui artimas Ukrainos oligarchas Viktoras Medvedčukas.
„Savčenko atvejis geriausiai atskleidžia, kaip veikia Rusija. Prisiminkime, kaip visi mes su plakatais stovėjome ir raginome paleisti Savčenko. O dabar, po nesenos išvykos į Kijevą, galiu pasakyti, kad ten įtariama, jog Savčenko Rusijos akiratyje atsidūrė dar prieš pakliūdama į nelaisvę. Ji tapo pažeidžiama dar anksčiau.
Tad, taip, yra žmonių visokių, kurie yra nekontroliuojami – tarp Ukrainos savanorių, deja, yra ir nusikaltėlių.
Bet jie verbavimo taikiniai yra neatsitiktinai. Kremliaus mafija rimtus darbus patiki profesionalams, bet tokie užverbuoti tipai reikalingi norint parodyti pasauliui, kad, štai, žiūrėkite, ukrainiečiai elgiasi taip, kaip mes ir sakėme.
Tai yra hibridinio karo dalis. KGB taip veikė visada – yra konkretus tikslas, bet yra ir platesni tikslai“, – 15min tvirtino M.Laurinavičius.
-
Ukrainos pareigūnai: N.Savčenko ginklą teroristiniam išpuoliui gavo iš rusų pulkininkų
-
Lietuva smerkia rusų žurnalisto Arkadijaus Babčenkos nužudymą
-
A.Tapinas: į V.Putino režimą A.Babčenka žvelgė su nevaržoma rūstybe
-
Kremlių kritikuodavusio karo reporterio A.Babčenkos nužudymas sukrėtė Rusijos liberalus
