D.Trumpas apie Kim Jong Uną, kuris Amerikoje ir nekenčiamas, ir mistifikuojamas, pirmadienį atsiliepė taip: „Akivaizdu, kad jis yra gana gudrus.“
O tada taip: „Jei man reikėtų su juo susitikti, žinoma, susitikčiau. Man būtų garbė.“
„Oho!“ – sako priblokštas pasaulis. O kas jei? Diplomatijos istorijos metraščiuose tokių susitikimų būta nedaug, tačiau būta.
Franklinas Delano Rooseveltas per Antrąjį pasaulinį karą nesusitiko su Adolfu Hitleriu, abu prezidentai Bushai nebendravo su Irako tironu Saddamu Husseinu. Tačiau Johnas F.Kennedy Vienoje spaudė ranką Nikitai Chruščiovui, o Richardą Nixoną Pekine priėmė Mao Zedongas.
Tiesa, šie susitikimai vyko laikais, kai technologijos nebuvo tokios pažangios – nebuvo interneto ir socialinių tinklų, kuriais D.Trumpas taip mėgaujasi.
D.Trumpo žodžių tikriausiai negalima priimti rimtai, tačiau svarstyti įmanoma: jo susitikimas su Kim Jong Unu būtų tiesiog neįtikėtinas. Be to, reiktų kalbėti apie logistinį košmarą.
Vieta
Susitikimas galėtų įvykti demilitarizuotoje zonoje tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų. Tokia vieta būtų maksimaliai dramatiškas pasirinkimas. Pavyzdžiui, viena derybų stalo pusė galėtų būti šiaurėje, o kita – pietuose.
Susitikimas galėtų įvykti demilitarizuotoje zonoje tarp Šiaurės ir Pietų Korėjų. Tokia vieta būtų maksimaliai dramatiškas pasirinkimas.
Taip pat būtų galima kalbėti apie Kiniją, tačiau tokio varianto greičiausiai bent jau amerikiečiai atsisakytų.
Kas dar? Galbūt neutralioji Šveicarija, kurioje dabar po pasaulį jau nebekeliaujantis Kim Jong Unas beveik neabejotinai praleido dalį savo vaikystės?
O galbūt net Baltieji rūmai? D.Trumpas čia jau priėmė Egipto prezidentą, karinės chuntos lyderį Abdelį Fattah el-Sisi.
Būta ir keistesnių įvykių, tačiau šiuo metu nelabai realu, kad D.Trumpas rizikuotų – amerikiečiai tikrai pasmerktų tokią viešnagę.
Žinoma, įmanoma, kad susitikimas įvyktų itin netikėtoje ir net nežinomoje vietoje. 1989 metais George'as H.W.Bushas ir Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas pokyčius Rytų Europoje aptarė laive prie Maltos krantų.
Slaptų diskusijų jautriomis temomis būta ir pačiose JAV – pirmiausia reiktų kalbėti apie Izraelio premjero Menachemo Begino ir Egipto lyderio Anwaro Sadato taikos derybas Amerikos prezidento rezidencijoje „Camp David“.
1905 metais JAV prezidentas Theodore'as Rooseveltas sutaikė kariaujančias Japoniją ir Rusiją mažame Naujosios Anglijos miestelyje, o 1995-aisiais Deitono mieste Ohajo valstijoje susitarta dėl taikos Bosnijoje ir Hercegovinoje. Tiesa, tada kalbėtasi apie kitas šalis – Amerika buvo tik stebėtoja, o ne derybų dalyvė.
Galiausiai visada yra Pchenjanas. Yra ir precedentų – čia yra lankęsi tokie JAV pasiuntiniai kaip buvusi valstybės sekretorė Madeleine Albright ir buvęs krepšininkas Dennisas Rodmanas.
Be to, Kim Jong Unas, kaip ir jo tėvas bei senelis, nemėgsta keliauti – jis siekia kontroliuoti situaciją.
Diskusijų temos
Atrodytų akivaizdu, kad D.Trumpas su Kim Jong Unu norėtų kalbėtis apie Šiaurės Korėjos branduolinį nusiginklavimą. Tačiau kai abu lyderiai tokie nenuspėjami, niekada negali žinoti, kaip bus iš tiesų.
Žinant, kaip D.Trumpas mėgsta improvizuoti, jis prieš rimtas derybas gali pabandyti pajausti uždarosios valstybės lyderį, rasti su juo ryšį.
Žinant, kaip D.Trumpas mėgsta improvizuoti, jis prieš rimtas derybas gali pabandyti pajausti uždarosios valstybės lyderį, rasti su juo ryšį.
Aišku, vėliau vis tiek būtų pereita prie rimtų temų. Pavyzdžiui: finansinės pagalbos skurstančiai ir badaujančiai Šiaurės Korėjai; Pchenjano santykių su Seulu; raketų ir branduolinių ginklų bandymų.
Reakcija
Įdomiausia šiuo atveju, kaip į tokį susitikimą reaguotų Pietų Korėja, Rusija ir, žinoma, Kinija, jau daug dešimtmečių remianti režimą Pchenjane.
Kalbant apie Pietų Korėją, D.Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimas šiai šaliai taptų egzistencinės reikšmės įvykiu.
Daugelis specialistų sutinka, kad Šiaurės Korėjos raketos ir kiti ginklai galėtų lengvai nusiaubti Pietų Korėją, tad JAV ir šiauriečių lyderių susitikimas – net jei jo turinys būtų tuščias – Seule sukeltų nerimo bangas.
Savo ruožtu Kinijai nepatiktų, kad JAV esą lenda į Pekino įtakos zoną. Kinai jau nesutaria su amerikiečiais dėl teritorijų Pietų Kinijos jūroje, o paraštėje nuolat tyko Taivano autonomijos klausimas.
Vladimiras Putinas D.Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimą stebėtų iš toli, bet susiraukęs – greičiausiai keistųsi Maskvos santykiai ir su Pekinu, ir su Vašingtonu, ir su Pchenjanu.
Reklama
Kad ir kokios būtų politinės pasekmės, jau dabar aišku tai, kad D.Trumpo ir Kim Jong Uno susitikimas bet kurioje vietoje iškart virstų vienu svarbiausių įvykių XXI amžiaus pasaulyje.
Būtų apimti trys pasauliniai siužetai: D.Trumpo administracijos valdoma Amerika, Kimų dinastija Šiaurės Korėjoje ir Rytų Azijos regiono – itin svarbaus strategine prasme – saugumas.
„Susitikimas būtų didelis ir triukšmingas, kažkiek siurrealus ir visiškai neįtikimas“, – rašo „The Washington Post“.
Tiesa, Pchenjanas jau paskubėjo atšaldyti Vašingtono entuziazmą, net jei jo iš tiesų ir nėra. Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra grėsmingai, nors ir juokingai, paskelbė: „Trumpo administracija be priežasties provokuoja Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką, nežinodama, su kokiu varžovu turi reikalą.“
