Kalbėdamas po to, kai Pietų Korėjos nacionalinė žvalgybos tarnyba patvirtino Ukrainos teiginį, kad ji paėmė į nelaisvę du karius iš Šiaurės Korėjos pajėgų, V.Zelenskis pateikė svarbią išlygą.
„Tiems Šiaurės Korėjos kariams, kurie nenori grįžti, gali būti kitų galimybių, – sakė jis. – Visų pirma tiems, kurie išreikš norą priartinti taiką skleisdami tiesą apie šį karą korėjiečių kalba, bus suteikta tokia galimybė.“
Pasisakymuose, parodytuose vaizdo įraše, pridėtame prie V.Zelenskio pranešimo, vienas iš dviejų vyrų sakė, kad nori grįžti į Šiaurės Korėją, o kitas iš pradžių sakė, kad nori likti Ukrainoje, bet vėliau pridūrė, kad grįš namo, „jei reikės“.
Žadėjo, kad tai bus tik mokymai
Vienas iš vyrų, kalbėdamas su Ukrainos pareigūnu per vertėją, teigė nežinojęs, kad vyksta į karą su Ukraina, ir pridūrė, kad vadai jam sakė, jog tai „tik mokymai“.
Vienas Pietų Korėjos parlamento narys pirmadienį pareiškė, kad nuo praėjusių metų pabaigos, kai buvo dislokuoti Šiaurės Korėjos kariai, žuvo apie 300 jų ir 2 700 buvo sužeisti. „Pranešama, kad Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Rusijoje išsiplėtė ir apima Kursko regioną, o skaičiavimai rodo, kad Šiaurės Korėjos pajėgų aukų skaičius viršijo 3 000“, – sakė Lee Seong-kweunas žurnalistams po žvalgybos agentūros pranešimo.
Daug kas priklausys nuo to, ką vyrai privačiai papasakojo ukrainiečiams, jei ką nors pasakė. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas nėra viešai pareiškęs, kad jo kariai kovoja kartu su Rusija pagal praėjusių metų birželį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu sutartą abipusės gynybos susitarimą.
Šiaurės korėjiečiai tebelaikomi Pietų Korėjos piliečiais
Pietų Korėjos vyriausybė pirmadienį laikėsi atsargios pozicijos. Susivienijimo ministerijos atstovas spaudai Koo Byoung-samas sakė, kad Šiaurės Korėjos karo belaisvių likimui „reikia tarptautinės teisės ir kitų teisinių apžvalgų, taip pat konsultacijų su susijusiomis šalimis“.
Žvalgybos pareigūnų informuotas įstatymų leidėjas Lee Seong-kweunas sakė, kad šnipinėjimo agentūros pozicija yra tokia: „Pagal mūsų konstitucines vertybes Šiaurės Korėjos kariai yra priskiriami prie mūsų piliečių, todėl svarbiausia yra į nelaisvę paimtų Šiaurės Korėjos karių norai. Jei jie norėtų perbėgti [į Pietų Korėją], [NIS] aktyviai konsultuosis su Rusija ir Ukraina“.
Žinia apie šiaurės korėjiečių sulaikymą paskatino Seule spėlioti, kad jie gali prisijungti prie dešimčių tūkstančių šiaurės korėjiečių, kurie perbėgo į Pietų Korėją po 1950-1953 m. šalių karo. Nors jų sulaikymo aplinkybės yra beprecedentės, teoriškai jie turi teisę į tokį patį jų traktavimą kaip ir bet kuris kitas į Pietus norintis perbėgti šiaurės korėjietis.
Repatriacija į Šiaurės Korėją gali reikšti mirtį arba kankinimus
Pagal Pietų Korėjos konstituciją „Korėjos Respublikos teritoriją sudaro Korėjos pusiasalis ir gretimos salos“, o tai reiškia, kad šalis teisiškai laiko visus Šiaurės Korėjos gyventojus savo piliečiais. Seulas niekada oficialiai nepripažino Šiaurės Korėjos kaip suverenios valstybės, laikydamas ją neteisėto režimo teritorija. Tokia pozicija reiškia, kad Pietų Korėja turi teisinę pareigą ginti piliečius į šiaurę nuo demilitarizuotos zonos ir priimti perbėgėlius, įskaitant karius.
Į Šiaurės Korėją grįžus dviem kariams, kurių veidus transliavo visas pasaulis šalies režimui nepripažįstant tiesiogiai dalyvavus kare, gali kilti pavojus jiems ir jų šeimoms, nes valdžios institucijos siekia užtikrinti tylą. Jie taip pat gali būti apklausti dėl to, kodėl, matyt, nevykdė įsakymo išvengti suėmimo ir nesusisprogdino.
Buvo reikalauta, kad jie susisprogdintų
„Konkrečiai pas žuvusius karius rastos atmintinės rodo, kad Šiaurės Korėjos valdžia spaudė juos nusižudyti arba susisprogdinti prieš suėmimą“, – sakė Lee Seong-kweunas.
Seule įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Transitional Justice Working Group“ teisės analitikas Ethanas Hee-Seokas Shinas sakė, kad „neaišku, ar Šiaurės Korėja apskritai reikalaus, kad du belaisviai kariai būtų laikomi jos nuosavais, nes Maskva ir Pchenjanas atsisako oficialiai pripažinti, kad Šiaurės Korėjos pajėgos buvo dislokuotos Rusijoje. Kartu Rusija gali pareikalauti, kad jie būtų laikomi savais, ir perduoti juos Šiaurės Korėjai po to, kai jie bus iškeisti į ukrainiečių karo belaisvius“.
Jei V.Zelenskis nori išvengti vyrų pasmerkimo galimam įkalinimui, kankinimams ar net mirčiai tėvynėje, yra ir kitų galimybių, pastebi „The Guardian“.
„Šiaurės Korėjos karių repatriacija prieš jų pačių valią, nepaisant gerai žinomo pavojaus, kad totalitarinė diktatūra juos nubaus kaip „išdavikus“, prieštarauja humanitariniam principui ir Ukrainos teiginiui, kad ji kovoja gindama laisvę ir demokratiją, – sakė Hee-Seokas Shinas. – Tarptautinė bendruomenė turėtų paraginti Ukrainą užtikrinti, kad Šiaurės Korėjos kariai nebūtų repatrijuoti prieš savo valią.“
Priimdami karius Pietūs gautų daug naudos. Jie galėtų suteikti žvalgybinės informacijos apie Šiaurės įsitraukimo į Ukrainos karą pobūdį. Jų virsmas iš elitinių karių, tarnaujančių Kimų dinastijai, į laisvos ir demokratinės šalies piliečius taip pat būtų didelis propagandinis perversmas Seului.
Kitaip nei piliečiai perbėgėliai, kurie ilgai planuoja pabėgimą, mažai tikėtina, kad du Ukrainoje suimti demoralizuoti jauni kariai kada nors svarstė galimybę gyventi tarp savo „priešų“ į pietus nuo sienos. Tačiau dabar pradėti naują gyvenimą Pietų Korėjoje yra bene geriausia jų galimybė išgyventi, pastebi dienraštis.
-
Sučiuptas Šiaurės Korėjos karys turėjo karinį bilietą tikro ruso vardu: paaiškėjo, kas jis toks
-
V.Zelenskis yra pasirengęs perduoti į nelaisvę paimtus Šiaurės Korėjos karius Pchenjanui
-
„Verčiami nusižudyti“: atskleidė naujausius Šiaurės Korėjos karių nuostolius Kurske
-
Tyli kaip vandens į burną prisiėmę: Kremlius nekomentuoja pranešimų apie sučiuptus šiaurės korėjiečius
