Ar Ukraina atsilaikys Maskvos spaudimui ir pasuks į Vakarus, savaitgalį Lvove surengtoje tarptautinėje žurnalistų konferencijoje diskutavo Europos politikai ir žurnalistai.
Lazdą pakeitė saldainiais
Aptriušę istoriniai pastatai, nuo pat ryto girti statybininkai, elgetaujantys vaikai ir senutės, o šalia – naujausi automobiliai, prabanga ir gausybė turistų. Tokie kontrastai – Vakarų Ukrainos sostine vadinamo Lvovo kasdienybė. Šis miestas – vakarietiškiausias visoje Ukrainoje, bet ir čia likus mėnesiui iki ES asociacijos sutarties pasirašymo angliškai susikalbėti neįmanoma.
Ukraina dar visiškai priklauso Rusijos informacinei erdvei, įtakos zonai, tačiau ši priklausomybė ją jau pradeda erzinti. „Didysis brolis“, kuriam šalis ilgai nuolaidžiavo, tačiau daug už tai žadėtų nuolaidų taip ir nesulaukė, vis labiau spaudžia Ukrainą į kampą, įkyriai siūlydama Eurazijos muitų sąjungą vietoj Europos sąjungos.
Rusija šią savaitę staiga pakeitė taktiką ir atkišo Ukrainai į blizgų saldainio popierėlį suvyniotus pažadus apie dujas su nuolaida ir paskolos termino atidėjimą.
Iš pradžių Rusija stengėsi Ukrainą įtikinti šiurkščiomis priemonėmis ir spaudimu – ši šalis yra patyrusi daugiausia Rusijos paskelbtų „ekonominių karų“ – nuo 2006 m. skirtingų Ukrainos prekių eksportas į Rusiją buvo sustabdytas aštuonis kartus. Be to, kartą buvo užsuktos dujos.
Nesuveikė. Ukraina ir toliau siekia narystės Europos bendrijoje. Tai suvokusi Rusija šią savaitę staiga pakeitė taktiką ir atkišo Ukrainai į blizgų saldainio popierėlį suvyniotus pažadus apie dujas su nuolaida ir paskolos termino atidėjimą.
Be to, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar pasiūlė Ukrainai ES sutarties nepasirašyti, prieš tai asmeniškai nepasikalbėjus su juo. Suprask, Maskva dar turi paskutinės minutės pasiūlymą iš rankų beišsprūstančiai šaliai.
Europos Sąjunga Ukrainai pažadų nedalina, tik kelia reikalavimus dėl Julijos Tymošenko išlaisvinimo, Generalinės prokuratūros reformos ir rinkimų kodekso pakeitimų. Todėl tarpduryje tarp diktatūrų ir demokratinio pasaulio atsidūrusiai šaliai nėra lengva nepasiduoti Maskvos vilionėms ir užtikrintai žengti Vakarų link.
Santuoka iš išskaičiavimo
„Esame kryžkelėje ir dabar turime pasirinkti, kur einame“, – pripažįsta Ukrainos politologas Tarasas Vozniakas, savaitgalį dalyvavęs tarptautinėje žurnalistų konferencijoje Lvove.
Jis neabejoja, kad Ukraina ES asociacijos sutartį Vilniuje pasirašys. Pasak politologo, dabar tiek Ukrainos opozicija, tiek prorusišku laikytas prezidentas Viktoras Janukovyčius laikosi vieningos politikos ir ketina jungtis prie Europos šalių bendrijų.
Politologas pažymi, kad Ukraina nėra skurdi šalis, todėl Europos Sąjunga ne šiaip sau siekia asociacijos sutarties su ja. „Europa jau viską apskaičiavo. Patikėkite, jai ši sutartis nebus vedybos iš meilės. Tai bus vedybos iš išskaičiavimo“, – 15min.lt sakė T.Vozniakas.
Nori į Lenkiją be vizos
Žinoma, pačiai Ukrainai taip pat naudinga pasirašyti sutartį. Tiesa, keista, kad visi be išimties kalbinti ukrainiečiai pirmuoju argumentu, kodėl norėtų suartėti su Europos Sąjunga, nurodo ne ekonomines šalies perspektyvas, ne gerėsiančią situaciją šalyje, demokratines permainas, o bevizį režimą su kaimynine Lenkija.
Patikėkite, jai ši sutartis nebus vedybos iš meilės. Tai bus vedybos iš išskaičiavimo, – mano T.Vozniakas.
Garsi Lvovo žurnalistė Natalka Sniadanko teigė, kad šiuo metu vizų prašantys ukrainiečiai yra žeminami: iš jų reikalaujama kyšių, jiems tenka atsakinėti į absurdiškus klausimus ir net gavus vizą jie negali žinoti, kad tikrai bus įleisti. Todėl pagrindinis pliusas, kurį ukrainiečiai mato Ukrainos kelyje į Europą, yra galimybė be vizos apsilankyti kaimyninėje Lenkijoje.
Žurnalistė pažymėjo, kad ekonominiai argumentai ukrainiečių neįtikina, nes yra pernelyg abstraktūs, o šalies valdymo pertvarka gąsdina dėl galimo korupcijos sistemos, prie kurios ukrainiečiai yra įpratę, suardymo.
N.Sniadanko pažymėjo, kad Ukraina kol kas nėra pasiruošusi jungtis prie Europos vertybių bendrijos. Tai, anot jos, paliudijo neseniai Ukrainoje vykę balsavimai dėl homoseksualų teisių: „Ukraina pastaruoju metu priėmė daug įstatymų dėl integracijos į ES, bet tik ne įstatymą dėl seksualinių mažumų teisių plėtimo. Niekas nediskutuoja dėl ekonominių įstatymų. Mums reikia permainų, tačiau kai pradedame kalbėti apie vertybes, iškyla daug klausimų.“
Vakarai abejingi
Vokietijos politikai ir žurnalistai konferencijoje apie Ukrainos galimybes prisijungti prie Europos erdvės vertino labai skeptiškai. 2004 m. pareiškęs, kad ES niekada nemato trijų šalių – Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos – buvęs ES plėtros komisaras Günteris Verheugenas ir dabar laikosi pozicijos, kad Ukrainos įsijungimas į Europos erdvę yra labai abejotinas: „Kiekviena šalis gali prisijungti, tačiau klaidinga mąstyti, kad prisijungimas priklauso nuo ES, o ne nuo Ukrainos.“.
G.Verheugenas pasakojo, kad prieš vizitą į Ukrainą jam skambino daugybė Europos šalių premjerų ir prašė Ukrainai nieko nepažadėti.
Kai kurie politikai iki šiol mano, kad niekaip negalės paaiškinti savo šalyse, kodėl tokia ekonomiškai ir politiškai neišsivysčiusi Ukraina turėtų įstoti į ES, – teigė G.Verheugenas.
„Kai kurių šalių politikai iki šiol mano, kad niekaip negalės paaiškinti savo šalyse, kodėl tokia ekonomiškai ir politiškai neišsivysčiusi Ukraina turėtų įstoti į ES“, – sekmadienį Lvove sakė G.Verheugenas.
Dar griežčiau apie Ukrainos galimybes ES konferencijoje pasisakė Vokietijos žurnalistai. Jie demontravo abejingumą griovyje tarp Europos ir dikratūrų įklimpusiai šaliai ir net vadino ją „žlugusia valstybe“.
Vokietijos žaliųjų partijos patarėjas, žurnalistas ir dokumentinių filmų režisierius Jakobas Preussas teigė, kad Ukraina turi netgi daugiau problemų dėl korupcijos nei Rusija: „Mes matėme radikalius pokyčius tose šalyse, kurios į ES įstojo 2004 m. – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje – tačiau Ukraina per tą laiką nežengė nė žingsnelio pirmyn. Nėra esminių pokyčių, todėl sakau, kad išvis nematau jos Europos bendrijoje šiuo metu. Ateityje žinoma, viskas gali pasikeisti.“
Lenkija ir Lietuva – „už“
Rusija ne veltui ekonominių sankcijų taikiniu prieš Ukrainos asociacijos sutarties pasirašymą su ES pasirinko Lietuvą. Taip atsitiko ne tik todėl, kad būtent Vilniuje tikimasi pasirašyti istorinę sutartį, bet todėl, kad būtent Lietuva ir Lenkija yra svarbiausios Ukrainos sąjungininkės kelyje į Europą.
Dar prezidento V.Adamkaus pradėtos Rytų partnerystės programos Lietuva neatsisako iki šiol. Šalis supranta, kad antros pagal dydį Europoje valstybės su 46 mln. gyventojų perėjimas į ES pusę bus ES pergalė ir Rusijos pralaimėjimas.
Buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras, europarlamentaras Dariuszas Rosatis konferencijoje Lvove teigė, kad Europos Sąjunga turėtų aiškiau pademonstruoti savo susidomėjimą Ukrainos įsitraukimu į Europos šalių šeimą: „Aš esu labai nusivylęs, kad ES neįvertina Rytų partnerystės programos naudingumo.“
D.Rosatis pripažino, kad ES šalys nevienodai mato bendrijos plėtros galimybes, ES labai trūksta strateginės vizijos šioje srityje.
„Kol kas atrodo, kad Rusija su ekonominėmis blokadomis, dujų užsukimu Ukrainai daro kur kas didesnį poveikį nei Europos Sąjunga, nors ji Rytų partnerystės programai išleidžia 600 mln. eurų. Man atrodo, kad Europa kol kas demonstruoja tiesiog nesuprantanti situacijos Rytų Europoje“, – teigė jis.
D.Rosati pažymėjo, kad net ir Ukrainos įsijungimu suinteresuotos Lietuva ir Lenkija nesako, kad narystė Ukrainai turi būti teikiama kaip dovana, tačiau tai turi būti padaryta, vos Ukraina įgyvendins jai keliamus reikalavimus.
