Šviesi Europos ateitis tikrai neapsiriboja vien proeuropietiškų politikų pergalėmis Austrijoje, Nyderlanduose ir Prancūzijoje. Pastaraisiais mėnesiais ES pademonstravo glaudų bendradarbiavimą ekonomikos ir gynybos srityse, išlaikė tvirtą ir vieningą poziciją „Brexit“ klausimu.
„Panašu, kad Europos šalių bendradarbiavimas stovi ant stabilesnio pamato nei atrodė prieš vienerius metus“, – savaitės pabaigoje išvadas padarė vokiečių laikraštis „Frankfurter Allgemeine“.
Didžiausi pesimistai buvo teisūs dėl vieno dalyko: Europos politiniai vėjai keičiasi, tačiau ne taip, kaip buvo galvota anksčiau.
Kai praėjusį mėnesį centristas Emmanuelis Macronas Prancūzijos prezidento rinkimuose nugalėjo kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen, buvo dvejojama, ar kandidatą tokia pat sėkmė lydės ir parlamento rinkimuose. Ekspertai spėliojo, kad E.Macronas, negavęs parlamento daugumos, turės labai ribotą įtaką.
Vis dėlto sekmadienį vykusiuose Prancūzijos parlamento rinkimuose jis užsitikrino solidžią daugumą. Priešingai nei jos pirmtakė, E.Macrono vadovaujama partija „Respublika, pirmyn“ („Republique En Marche“, REM) dominuos Nacionalinėje Asamblėjoje. Spėjama, kad 577 vietų parlamente E.Macrono šalininkai turėtų gauti 445 vietas.
Todėl panašu, kad naujajam prezidentui parlamente užteks balsų įgyvendinti darbo rinkos ir kitas šalyje prieštaringai vertinamas, tačiau būtinas norint atgaivinti Prancūzijos ekonomiką, reformas.
Todėl panašu, kad naujajam prezidentui parlamente užteks balsų įgyvendinti darbo rinkos ir kitas šalyje prieštaringai vertinamas, tačiau būtinas norint atgaivinti Prancūzijos ekonomiką, reformas.
Žinoma, nereikia pamiršti, kad šiuose rinkimuose aktyvumas buvo itin žemas – balsavo vos 48,7 proc. rinkėjų. Tokie skaičiai sufleruoja, kad E.Macrono pergalė prezidento rinkimuose greičiausiai buvo ne išaugęs entuziazmas dėl jo siūlomų idėjų, o būdas užkirsti kelią kraštutinę dešinę atstovaujančiai M.Le Pen užimti prezidentės postą.
Tuo tarpu vienas prancūzų televizijos pranešėjas buvo toks sujaudintas „Republique En Marche“ rezultatais pirmajame rinkimų ture, kad pavadino juos „revoliucija“. Vis dėlto tikroji revoliucija vyks ne Prancūzijoje, bet Europoje.
Drąsi E.Macrono vizija
Antra pagal dydį ES valstybė Prancūzija pirmą kartą po euro įvedimo turi lyderį, siekiantį ir galintį įgyvendinti svarbias reformas ES.
E.Macrono vizija – ES judėjimas pirmyn, įskaitant bendrą euro zonos biudžetą, finansų ministrą ir net atskirą valiutos bloko parlamentą. Tokios idėjos – labai drąsios ir prieštaringos, o jų likimas, kaip ir daugelio kitų svarbių bloko klausimų, bus sprendžiamas į rytus nuo Reino.
Kai kurie Vokietijos politikai laiko E.Macroną paskutine Europos viltimi išspręsti pastaruosius keletą metų trukusią krizę. Praėjusį mėnesį vykęs naujai išrinkto prezidento vizitas į Berlyną šalyje paskatino proeuropietiškas demonstracijas. Todėl kyla tik vienas klausimas: ar Angela Merkel yra pasiruošusi dirbti petys į petį su naujuoju Prancūzijos partneriu?
Remiantis apklausomis, Vokietijos lyderė turėtų nugalėti rugsėjį vyksiančiuose rinkimuose. Spėjama, kad tam, jog išsaugotų savo palikimą, ji skatins ambicingas ES reformas.
Remiantis apklausomis, Vokietijos lyderė turėtų nugalėti rugsėjį vyksiančiuose rinkimuose. Spėjama, kad tam, jog išsaugotų savo palikimą, ji skatins ambicingas ES reformas.
Būsimoji A.Merkel kadencija greičiausiai jai bus paskutinioji. Ėjusi kanclerės pareigas daugiau nei dešimtmetį, ji susikūrė kovotojos su krizėmis reputaciją. Nuo euro zonos paskolų krizės iki pabėgėlių antplūdžio, kanclerė buvo viena iš lyderių, bandžiusių išlaikyti Europą stiprią ir sveiką.
Dar nėra aišku, ar paskutinius lyderiavimo metus ji bandys užtikrinti ES ateitį, kadangi tokioms jos pastangoms kelią užkirsti gali centro-dešiniųjų blokas. E.Macrono vizija remiasi tam tikros formos Europos skolos kolektyvizacija, o ši idėja daugeliui vokiečių skamba tarsi prakeiksmas.
Be to, likusi ES dalis, ypač Rytų Europa, ne itin entuziastingai žvelgia į Prancūzijos ir Vokietijos planus. Todėl A.Merkel tuo, kad dėl ES verta rizikuoti, turės įtikinti ne tik savo partiją ir šalį, bet ir visą likusią Europos Sąjungą.
„Gėdinga“ Jungtinės Karalystės situacija
Kol liberalios proeuropietiškos jėgos įsitvirtina Prancūzijoje ir Vokietijoje, Jungtinė Karalystė, atrodo, grimzta į politinį chaosą. Paskelbdama pirmalaikius rinkimus, Theresa May tikėjosi gauti svarų mandatą „Brexit“ derybose. Tačiau dabar nebėra aišku, ar savaitės pabaigoje ji vis dar bus premjerė.
Šalį supurčius torių pralaimėjimui, ES pareigūnai pradėjo gėdyti užjūrio kaimynę. Berlyne A.Merkel vadovaujami krikščionių demokratai išreiškė abejones JK vyriausybės stabilumu.
„Galimi nauji rinkimai“, – spėjo parlamento narys Norbertas Rottgenas.
Abejonės netyla ir Briuselyje. Europos Parlamentas (EP) abejoja, kad „savo vyriausybės kontrolę praradusi" Th.May spės laikytis numatyto „Brexit“ derybų scenarijaus.
„Bet kokios derybos šiuo metu yra beprasmės“, – sakė čekas EP narys Tomaš Prouza. Jo manymu, Th.May nesugebėjimas palaikyti gerų santykių su kitais lyderiais reiškia, kad „niekas nė nenumano, ko ji nori, taip pat niekas ja nepasitiki“.
Panašu, kad sudėtinga JK situacija rūpinasi ne tik politikai iš užsienio. BBC pranešė, kad sekmadienį vokiečių kunigas paprašė bažnyčioje susirinkusių žmonių „pasimelsti už britus šiuo sunkiu metu“.
Todėl bent jau kol kas Europos ateitis atrodo gerokai šviesesnė.
