Tikimasi, kad šie rinkimai bus ramiausi per pusę šimtmečio trukusį konfliktą Kolumbijoje – buvęs sukilėlių judėjimas FARC džiunglių karą pakeitė politika, o paskutinė tebeveikianti sukilėlių grupuotė ELN laikosi paliaubų.
"Šie rinkimai bus pirmieji per pusę šimtmečio, kai mes balsuosime taikos sąlygomis, kai FARC nebe ginkluota grupuotė, o politinė partija", – sakė prezidentas Juanas Manuelis Santosas, pasirašęs taikos sutartį su FARC 2016-ųjų lapkritį.
Kairieji FARC partizanai, persitvarkę į civilinį judėjimą, rugsėjį įkūrė politinę partiją „Bendrosios alternatyviosios revoliucinės pajėgos“ („Fuerza Alternativa Revolucionaria del Comun“).
Nors anksčiau tam prieštaravo kai kurie judėjimo nariai, jų pavadinime tebejuntama revoliucinė komunistinės partizanų grupuotės dvasia, taip pat išliko toks pats akronimas, bet jos ženklą - sukryžiuorus šautuvus - pakeitė raudona rožė.
Taikos sutartis garantuoja, kad politinei partijai FARC teks 10 vietų iš 280 naujajame Kongrese.
Tačiau nuomonių apklausa rodo, kad vargu ar jiems pavyks pelnyti daugiau vietų. Per rinkimų kampaniją politikais virtusius buvusius sukilėlius žmonės peikdavo dėl jų per konfliktą padarytų nusikaltimų.
FARC kandidatus per mitingus pasitikdavo tokios piktos minios, kad partijai teko atšaukti viešus kandidatų susitikimus su visuomene.
Prieš kelias dienas taip pat buvo pranešta, kad politinės partijos FARC lyderis Rodrigo Londono, geriau žinomas slapyvardžiu Timochenko, traukiasi iš kovos dėl šalies prezidento posto, nes praėjusią savaitę patyrė širdies smūgį.
Kolumbijos prezidento rinkimai vyks gegužės 27 dieną, o jei prireiks antro turo, piliečiai prie balsadėžių eis birželio viduryje.
