Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Kolumbijos ir Venesuelos prezidentų susitikimas buvo kupinas staigmenų

Kolumbijos ir Venesuelos prezidentai per antradienį vykusį susitikimą susitarė atnaujinti nutrauktus diplomatinius santykius ir iš pažiūros užglaistė daugelį aštrių nesutarimų, kilusių per kelerius pastaruosius metus.
Juanas Manuelis Santosas ir Hugo Chavezas
Juanas Manuelis Santosas ir Hugo Chavezas / AFP/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 1 Hugo Chavezas

Konservatyvių pažiūrų Kolumbijos vadovas Juanas Manuelis Santosas, pradėjęs kadenciją vos prieš tris dienas, surengė asmeninį susitikimą su kairiųjų pažiūrų Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu Karibų jūros pakrantės mieste Santa Martoje.

J.M.Santosas pažadėjo, kad šios derybos bus „atviros ir tiesioginės“.

Abi kaimynės 19 dienų buvo nutraukusios ryšius dėl ankstesnio Kolumbijos prezidento Alvaro Uribe kaltinimų, jog Venesuela leidžia savo teritorijoje slapstytis 1 500 marksistų sukilėlių, priklausančių Kolumbijos revoliucinėms ginkluotosioms pajėgoms (FARC) ir Nacionalinei išvadavimo armijai (ELN).

Po pastarojo susitikimo H.Chavezas sakė atvykęs „atversti naujo puslapio“ santykiuose su Bogota ir pabrėžė nepalaikantis Kolumbijos sukilėlių.

„Mano vadovaujama vyriausybė neremia ir nerems partizanų grupuočių. Tai įžeidžiama“, – H.Chavezas sakė žurnalistams.

Jis pridūrė, kad suvereni Kolumbija turėjo teisę pasirašyti prieštaringai vertinamą sutartį su Vašingtonu, suteikusią JAV kariškiams galimybę naudotis septyniomis karinėmis bazėmis Kolumbijoje.

Šia sutartimi siekta sustiprinti kovą su narkotikų kontrabanda, tačiau ji išprovokavo tūžmingą Karakaso reakciją ir 2009 metų liepą priimtą sprendimą įšaldyti santykius su Bogota.

„Visada sakiau, kad Kolumbija, kaip ir Venesuela, gali suvereniai pasirašinėti sutartis su bet kuria šalimi, – pabrėžė H.Chavezas. – Tik nei viena iš šių sutarčių neturi paveikti kaimyninės šalies suverenumo arba sukelti jai grėsmę. Mes apie tai kalbėjomės“.

„Šių derybų rezultatai buvo labai teigiami“, – sakė J.M.Santosas, pridūręs, kad abi šalys „kiek įmanoma greičiau“ apsikeis ambasadoriais.

Kolumbija ir Venesuela susitarė „iš naujo užmegzti dvišalius ryšius ir atnaujint diplomatinius santykius tarp abiejų šalių, pagrįstus skaidriu ir tiesioginiu dialogu“, sakoma bendrame lyderių pranešime.

H.Chavezas taip pat sakė, kad jo inicijuota „Bolivaro revoliucija“ Venesueloje „nekelia jokios grėsmės Kolumbijai – priešingai, Kolumbija suinteresuota, kad Venesuela būtų stipri“.

Abiejų šalių vyriausybės susitarė įkurti penkis darbo komitetus, kurie sieks gerinti ryšius prekybos ir saugumo srityse bei pritraukti investicijų bendruomenėms abipus sienos.

Prezidentai susitiko name, kuriame 1830 metais mirė H.Chavezo dievinamas Pietų Amerikos nepriklausomybės kovų didvyris Simonas Bolivaras.

Abu lyderiai kelis kartus paminėjo, jog S.Bolivaro pavyzdys teikia jiems įkvėpimo.

Antradienį J.M.Santosas minėjo savo gimtadienį, todėl H.Chavezas įteikė jam dovaną – vieno Venesuelos rašytojo sukurtą S.Bolivaro biografiją. Jis taip pat įteikė tris raudonas rožes Kolumbijos užsienio reikalų ministrei Mariai Angelai Holguin.

Kita vertus, permainingo būdo H.Chavezo ir J.M.Santoso, kuris daugelį metų vadovavo Gynybos ministerijai A.Uribe vyriausybėje, santykiai kelerius pastaruosius metus toli gražu nebuvo rožėmis kloti.

H.Chavezas yra išvadinęs J.M.Santosą karo kurstytoju, bepročiu ir jankių ultradešiniųjų mokiniu.

J.M.Santosas savo ruožtu teigė, kad H.Chavezas „išradinėja užsienio grėsmes pagal seną (buvusio Kubos lyderio) Fidelio taktiką“, taip pat kaltino jį remiant FARC partizanus.

Pradėjęs kadenciją J.M.Santosas nedelsdamas pakreipė nauja kryptimi santykių su Venesuela kursą, atsiribojęs nuo A.Uribe konfrontacinės pozicijos.

Didelė įtampa tarp Kolumbijos ir Venesuelos buvo juntama nuo 2007 metų lapkričio, kai H.Chavezas nutraukė santykius su Bogota, reaguodamas į A.Uribe sprendimą nebeprašyti jo tarpininkauti derybose su FARC dėl įkaitų paleidimo.

Kaimynių santykiai vėl pašlijo, kai Kolumbijos pajėgos 2008 metų kovą surengė reidą Ekvadoro teritorijoje prieš atogrąžų miškuose veikusią FARC stovyklą, taip pat pernai Bogotai pasirašius sutartį su JAV dėl karinių bazių.

Dėl šių nesutarimų smarkiai nukentėjo prekyba tarp 1 200 kilometrų ilgio bendrą sieną turinčių šalių, kurios apimtis 2008 metais siekė 6 mlrd. JAV dolerių.

Venesuela taip pat yra skolinga apie 1,5 mlrd. dolerių Kolumbijos eksportuotojams, nurodo Kolumbijos ir Venesuelos prekybos rūmai.

Tačiau antradienį atrodė, kad abiejų šalių nesutarimai liko praeityje.

„Prezidentas Chavezas pakartojo neleisiantis savo (šalies) teritorijoje veikti ginkluotoms grupuotėms. Tikiu, jog tai svarbus žingsnis“, – sakė J.M.Santosas.  

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos