„Kad būtų paruoštas hektaras kokainmedžių, Kolumbijoje sunaikinami beveik du hektarai tropinių džiunglių“, – per klimato konferenciją Glazge pareiškė I.Duque.
„Kitose šalyse galima sutikti kokaino vartotojų, kurie labai energingi ir labai daug kalba apie aplinkosaugą. Tačiau jie nesuvokia, kad vartodami kokainą labai kenkia mūsų miškams“, – pridūrė Kolumbijos prezidentas.
Kolumbijoje kokainmedžiai, kurių sudžiovinti lapai yra svarbus kokaino ingredientas, auginami maždaug 143 tūkst. hektarų plote. Tokia nelegalia veikla vis dažniau užsiimama valstybės saugomuose nacionaliniuose parkuose ir rezervatuose.
Be to, kokaino gamyboje sunaudojama daug benzino, cemento, hidrochlorido rūgšties, taip pat – acetono, eterių.
„Tik nuvykus į nelegalias kokaino laboratorijas džiunglėse galima suprasti, kokią milžinišką žalą gamatai daro visi tie chemikalai“, – pabrėžė I.Duque.
Nors didžiausios Pietų Amerikos šalys – Brazilija ir Meksika – klimato konferenciją praleido, Kolumbija siekia save pristatyti kaip regiono žaliąją lyderę.
Anot I.Duque, nors 2020 metais miškų kirtimo rodikliai Kolumbijoje buvo kiek suprastėję, per pirmąjį 2021-ųjų pusmetį jie nukrito visu trečdaliu.
Šalis iki kitų metų pabaigos planuoja beveik trečdalį savo teritorijos paskelbti saugoma, o iki 2030-ųjų nori 51 proc, sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Ataskaitos apie miškų kirtimą Kolumbijoje autorius Bramas Ebusas skelbė, kad 1998-2012 metais kokainmedių plantacijoms buvo iškirsta net 608 tūkst. hektarų miškų.