J.Moise'ą jo rezidencijoje Port o Prense nušovė ginkluota grupė, kurią daugiausia sudarė apie 20 Kolumbijos samdinių.
Ši žmogžudystė pagilino nusikalstamumo krečiamo Haičio politinę ir ekonominę krizę.
„Noriu vykti į Haitį. Ir tai yra problema, už kurią Kolumbija yra iš dalies atsakinga, pirmiausia todėl, kad praeityje būtent Haitis padėjo mums tapti šalimi, ir todėl, kad būtent Kolumbijos samdiniai nužudė Haičio prezidentą ir sukėlė dar didesnę krizę nei ta, kurią jie jau išgyveno“, – šeštadienį Dominikos Respublikoje, kur dalyvavo aukščiausiojo lygio susitikime, žiniasklaidai sakė G.Petro.
G.Petro nenurodė, kada apsilankys Haityje, tačiau teigė, kad Haičio gyventojai patys turi spręsti savo krizes.
„Tačiau jiems reikia diplomatinės, o ne ginklais paremtos pagalbos“, – pridūrė jis.
Dėl prezidento žmogžudystės Haityje sulaikyta mažiausiai 17 buvusių Kolumbijos karių.
Jungtinės Valstijos suėmė dar 11 asmenų, įskaitant amerikiečius, haitiečius, venesueliečius ir kolumbiečius, dalyvavusius sąmoksle iš Floridos.
Nepaisant daugybės areštų, pareigūnai dar nenustatė visų nužudymo sąmokslo priežasčių.
Haitis yra skurdžiausia iš Šiaurės ir Pietų Amerikos šalių, jau daugelį metų kenčianti nuo humanitarinių, ekonominių ir politinių krizių.
Po J.Moise'o nužudymo Haityje padaugėjo gaujų smurto atvejų.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo sausio iki kovo Haityje nužudyta apie 530 žmonių; daugelį jų nušovė snaiperiai. Dar 280 žmonių per šį periodą pagrobė nusikaltėlių gaujos.
Haitis suvaidino svarbų vaidmenį kelių Lotynų Amerikos šalių, įskaitant Kolumbiją, kovose už nepriklausomybę, nes XIX amžiuje teikė karinę paramą revoliucijos didvyriui Simonui Bolivarui.