Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad 62 metų buvęs Bogotos meras G. Petro laimėjo surinkęs 50,4 proc. balsų. Jo varžovas sulaukė 47,3 proc. rinkėjų palaikymo.
„Nuo šios dienos Kolumbija keičiasi: ateina tikri pokyčiai, atvesiantys mus prie vieno iš mūsų tikslų: meilės... supratimo ir dialogo politikos“, – pareiškė triumfuojantis G.Petro.
77 metų R. Hernandezas, kuriam iki pergalės pritrūko apie 700 tūkst. balsų, per „Facebook“ pripažino savo pralaimėjimą.
„Tikiuosi, kad Gustavo Petro žino, kaip valdyti šalį, ir bus ištikimas savo kalboms apie kovą su korupcija“, – sakė statybų magnatas, per rinkimų kampaniją žadėjęs ryžtingai kovoti su papirkinėjimu.
Prie didelio skurdo ir augančio smurto kamuojamos Lotynų Amerikos šalies vairo G.Petro pakeis itin nepopuliarų konservatorių Ivaną Duque. Pastarasis negalėjo siekti perrinkimo dėl konstitucijoje numatyto vienos kadencijos limito.
Kalbėdamas savo partijos būstinėje Bogotoje G.Petro ištiesė alyvos šakelę savo oponentams.
„Tai nėra permainos, kuriomis siekiama Kolumbijoje gilinti susiskaldymą. Šios permainos yra būtent neapykantos ir susiskaldymo palikimas praeityje, – kalbėjo jis. – Norime Kolumbijos, kuri dėl savo įvairovės būtų viena Kolumbija.“
Dar vienas istorinis pasiekimas šaliai, kurioje 10 proc. gyventojų save identifikuoja kaip turintys afrikietiškų šaknų, bus tas, kad 40 metų aplinkosaugos aktyvistė ir feministė Francia Marquez taps pirmąja juodaode Kolumbijos viceprezidente.
„Didelis iššūkis mums visiems kolumbiečiams yra susitaikymas“, – sakė F.Marquez, per įnirtingą rinkimų kampaniją sulaukusi grasinimų.
„Atėjo laikas kurti taiką – taiką, kuri reiškia socialinį teisingumą“, – pridūrė ji.
Bogotos centre G.Petro pergale džiaugėsi tūkstančiai jo šalininkų, daugiausia – jaunimas.
„Švenčiu, nes pagaliau sulauksime pokyčių... tai rodo, kad yra vilties“, – naujienų agentūrai AFP sakė 25 metų akademikas Lusimaras Asprilla.
„Džiaugsmas Lotynų Amerikai“
Kairiųjų pažiūrų Lotynų Amerikos regiono lyderiai suskubo pasveikinti G.Petro.
„Gustavo Petro pergalė yra istorinė. Kolumbijos konservatoriai visada buvo atkaklūs ir tvirti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras.
„Džiaugsmas Lotynų Amerikai! Dirbsime kartu mūsų žemyno vienybės labui, spręsdami sparčiai besikeičiančio pasaulio iššūkius“, – tviteryje parašė Čilės prezidentas Gabrielis Boricas.
„Kolumbijos žmonių valia buvo išgirsta, jie išėjo ginti kelio į demokratiją ir taiką“, – sakė autoritarinis Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro, kurį opozicija jo paties šalyje vadina diktatoriumi.
Tuo metu JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pasveikino „Kolumbijos žmones, kad per laisvus ir sąžiningus prezidento rinkimus jų balsas buvo išgirstas“.
Baiminantis, kad rezultatai gali išprovokuoti smurtą po rinkimų, kuriuose balsuoti galėjo 39 mln. registruotų rinkėjų, saugumui užtikrinti buvo pasitelkti apie 320 000 policininkų ir kariškių.
Rinkimų stebėtojų misija pranešė, kad žuvo vienas iš G.Petro komandos stebėtojų ir karys. Abu jie žuvo Kolumbijos pietuose.
Kolumbijoje politinis smurtas nėra retas dalykas: XX amžiuje buvo nužudyti penki kandidatai į prezidentus.
Prieš pirmąjį prezidento rinkimų turą anksčiau šiais metais keli kandidatai sulaukė grasinimų nužudyti.
„Nesuteikia aiškių įgaliojimų“
G.Petro ims vadovauti šaliai, kurios ekonomiką paveikė koronaviruso pandemija, kurią krečia smurto, susijusio su prekyba narkotikais, protrūkis ir giliai įsišaknijęs pyktis politiniam isteblišmentui, pernai balandį peraugęs į masinius antivyriausybinius protestus.
Beveik 40 proc. šalies gyventojų gyvena skurde, o 11 proc. yra bedarbiai.
„Šis rezultatas nesuteikia naujajam prezidentui aiškių įgaliojimų vykdyti savo politiką, bent jau nebandant atsižvelgti į savo varžovo nuogąstavimus“, – AFP sakė konsultacinės bendrovės „Colombia Risk Analysis“ prezidentas Sergio Guzmanas.
S.Guzmano teigimu, jei G.Petro neišmoks „valdyti kartu su kita šalies puse, galime tikėtis ketverių metų aklavietės ir balansavimo ant ribos“.
Daugeliui didelį nerimą kelia tai, kad G.Petro praeityje buvo radikalus kairysis miesto partizanas, 9-e dešimtmetyje beveik dvejus metus praleidęs kalėjime.
Daugelio kolumbiečių sąmonėje kairiojo sparno ideologija yra neatsiejama nuo šešis dešimtmečius trunkančio daugialypio konflikto šalyje, todėl didelei daliai gyventojų kyla būgštavimų dėl to, ką reikš G.Petro prezidentavimas.
G.Petro taip pat pažadėjo siekti taikos su paskutiniąja aktyviai tebeveikiančia partizanų grupuote ELN. Šios derybos vadovaujant I. Duque buvo įšaldytos.
„Norint įrodyti, kad jis pats nėra kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikas, jam būtų labai komplikuota pradėti derybas (su ELN)", – AFP sakė Bogotoje įsikūrusios Tarptautinės krizių grupės Kolumbijos analitikė Elizabeth Dickinson.
