Abiejų agentūrų transliuojama žinia tarsi ir panaši – kad „galimas“ ryšys tarp „AstraZeneca“ vakcinos ir kraujo krešulių, bet kad toks šalutinis poveikis pasitaiko „labai retai“ ir kad skiepą toliau galima naudoti visiems suaugusiesiems.
Tačiau tonas vis tiek skiriasi. Londone pareigūnai aiškiai pranešė, kad 30 metų ir jaunesniems Jungtinės Karalystės gyventojams, jei tik įmanoma, turėtų būti siūloma kito gamintojo vakcina.
Bet EVA tik įtraukė kraujo krešulių susidarymo atvejus prie retų „AstraZeneca“ vakcinos šalutinių poveikių, o naujų apribojimų dėl vakcinos naudojimo asmenims nuo 18 metų neįvedė – esą ES šalys narės turi nuspręsti pačios.
Kokia nauda ir kokia rizika?
Kadangi mūšyje su pandemija nuosekli ir aiški komunikacija yra pusė kovos, ekspertai dabar kalba apie komunikacinį košmarą. Antai vengras Zsoltas Sandoras tviteryje virtualiai gūžtelėjo pečiais: „Rytoj gaunu AZ skiepą. Man 38-eri ir esu sutrikęs.“
Ir ES, ir britų tarnybos savo rekomendacijas pateikė pabrėždamos, kad „AstraZeneca“ vakcina vis tiek labai ir labai naudinga. EVA vadovė Emer Cooke paaiškino: „COVID-19 kiekvieną dieną sukelia tūkstančius mirčių visoje ES. Ši vakcina, kaip įrodyta, labai veiksminga. Ji gelbsti gyvybes.“
„AstraZeneca“ vakcinos nauda, britų ekspertų vertinimu, nustojo nusverti riziką.
Bet Jungtinės Karalystės, kur užsikrėtimų koronavirusu gerokai mažiau, mokslininkai skaičiuoja visai kitaip.
Jų teigimu, jaunam asmeniui šiuo metu pats užsikrėtimas koronavirusu yra mažiau rizikingas nei pasiskiepijimas ir galimybė, kad susidarys potencialiai mirtini kraujo krešuliai. Kitaip tariant, „AstraZeneca“ vakcinos nauda, britų ekspertų vertinimu, nustojo nusverti riziką.
Žinoma, daugeliui ES šalių, kur skiepijimas vyksta kur kas lėčiau nei Britanijoje ir kur užsikrėtimų COVID-19 vėl daugėja, priimti sprendimus sunkiau – juolab kad ne viena valstybė daugiausiai statė būtent už „AstraZeneca“ vakciną. Be to, Europoje daugiau apskritai abejojančių vakcinomis.
Pranešimai – vienu metu
Svarbiausia, kad EVA bandymas įpūsti pasitikėjimo „AstraZeneca“ vakcina buvo iškart palydėtas šalių sprendimais, liudijančiais, jog efektas buvo priešingas.
Štai Belgija išsyk pranešė, kad artimiausias keturias savaites nebeskirs „AstraZeneca“ vakcinos jaunesniems nei 56 metų žmonėms. Belgai taip prisijungė prie Vokietijos ir Prancūzijos, trečiadienio vakarą apie skiepo ribojimą senjorams paskelbė ir Italija bei Ispanija.
Savo ruožtu Jungtinėje Karalystėje apžvalgininkai tuoj pat ėmė reikšti susirūpinimą galimu poveikiu vakcinavimo procesui.
Belgija išsyk pranešė, kad artimiausias keturias savaites nebeskirs „AstraZeneca“ vakcinos jaunesniems nei 56 metų žmonėms.
„Man neramu, kad šis MRHA pranešimas padidins nepasitikėjimą „AstraZeneca“ vakcina. Jei atvirai, tai sukels daug problemų, nes būtent šis skiepas šiuo metu naudojamas. Reiktų kalbėti apie tikrą smūgį žmonėms, kurie skiepijasi“, – „Politico“ sakė buvęs torių lyderis Iainas Duncanas Smithas.
Jungtinei Karalystei iki šiol viskas maždaug sekėsi. Žmonėms buvo trumpai ir aiškiai sakoma nieko nebijoti, eiti bei skiepytis.
Tačiau pirmadienio vakarą televizija „Channel 4“ gana nelauktai pranešė, kad MHRA ruošiasi riboti jaunesnių žmonių skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina. Tarnyba dar atsakė tiesiog palaukti, bet trečiadienį paskelbė būtent apie tokį ribojimą.
Beje, ir EVA, ir MHRA atstovų spaudos konferencijos vyko tuo pačiu metu, o žurnalistai ir ekspertai stebėjosi, kad išvados visgi skyrėsi, nes ES pareigūnai apie jokį ribojimą neužsiminė. Britų pareigūnai vėliau teigė, kad vyriausybė puikiai žinojo, jog pareiškimai susikirs.
Prancūzijoje atšaukė trečdalį vakcinacijų
„Blogai, kad nekoordinuojami veiksmai – tai tik blogina padėtį. Deja, abi pusės nesugebėjo susitarti ir nuspręsti, kas bus sakoma. Dabar žinutės skiriasi, o žmonės nebežino ką galvoti“, – mano I.Duncanas Smithas.
Britai iki šiol didžiavosi savo vakcinavimo programa – bent vieno skiepo yra sulaukę jau daugiau nei 46 proc. šalies gyventojų. Skeptikų, abejojančių skiepais, šalyje palyginti mažai.
Tiesa, daugiau abejonių – tarp moterų, o kadangi „AstraZeneca“ vakcina, regis, kelia didesnį pavojų būtent moterims, pareigūnams neramu dėl to, kas lauks skiepijimo tempų. Premjeras Borisas Johnsonas visgi ramus ir kartoja: „Ši vakcina saugi, veiksminga ir jau išgelbėjusi tūkstančius gyvybių.“
Opozicinių leiboristų lyderis Keiras Starmeris irgi nustūmė į šoną partinę politiką, kai pareiškė: „Pirmoji dozė, kuri man buvo suleista, buvo būtent „AstraZeneca“ vakcinos. Laukiu antrosios ir ją priimsiu, kai tik pasiūlys.“
Kita vertus, privačiai britų ministrai ir jų patarėjai pripažįsta, kad vien žinučių „Twitter“ ir kelių spaudos konferencijų neužteks. Esą jau rengiamasi naujoms komunikacijos kampanijoms.
Kalbant apie Europos Sąjunga, įdomi situacija bręsta Prancūzijoje, kurioje gyvuoja ilgametė tradicija abejoti vakcinų nauda. „Le Monde“ dar antradienį, prieš EVA paskelbiant sprendimą, pranešė, kad vien pirmąją balandžio savaitę buvo atšaukta 30 proc. suplanuotų vakcinacijų „AstraZeneca“ skiepu.
Nuspręsti turi pačios šalys
Aišku, būtina pasakyti, kad EVA vaidmuo – tik patariamasis. Nacionalinės vyriausybės pačios priima sprendimus dėl vienos ar kitos vakcinos naudojimo.
„Tai, kaip bus naudojamos vakcinos skirtingose šalyse narėse, nulems dozių skaičius, vietiniai užsikrėtimų rodikliai, ligoninių užimtumas, jau paskiepytųjų kiekis, – aiškino EVA duomenų analizės ir metodų darbo grupės vadovas Peteris Arlettas. – Sprendimus nulems visi šie faktoriai kartu sudėjus.“
Už sveikatos apsaugą atsakinga eurokomisarė Stela Kiriakides jau trečiadienio vakarą pareiškė, kad ES turi būti vieninga dėl „AstraZeneca“ vakcinos naudojimo – esą valstybės narės turėtų derinti rekomendacijas, kurias skelbia.
„Sprendimai dėl nacionalinių vakcinavimo kampanijų visada priklauso jums, šalims narės. Bet labai svarbu koordinuoti Europos požiūrį – kad jis netrikdytų piliečių ir nedidintų abejonių vakcinomis, kad jis būtų paremtas mokslu“, – kalbėjo S.Kiriakides.
Kaip minėta, Belgija ir kitos šalys apsisprendė greitai – „AstraZeneca“ naudojimas jaunesnių žmonių atžvilgiu iškart buvo apribotas.
Negana to, panašu, kad sprendimai buvo priimti jau anksčiau, nelaukiant dažnai nerangiai veikiančios EVA – juk nerimas dėl kraujo krešulių susidarymas pradėjo skambėti dar kovo pradžioje.
„EVA sprendimą reikėjo paskelbti anksčiau. Kelių šalių narių ekspertai veikė greičiau“, – pastebėjo vokietis europarlamentaras Peteris Liese.
Lietuva tęs skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso be apribojimų, besiskiepijantieji bus informuojami apie tai, kokius požymius reikėtų stebėti, trečiadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.