Su KGB, savaime suprantama, glaudžiai bendradarbiavusi čekoslovakų „Statni bezpečnost“ (StB) ilgalaikę D.Trumpo šnipinėjimo misiją pradėjo dar 1977 metais, kai jis vedė pirmą kartą – Ivaną Zelničkovą.
Operacijai buvo diriguojama iš nedidelio Zlyno miestelio dabartinės Čekijos pietvakariuose. Ten gimė ir augo I.Zelničkova, po vestuvių prisiėmusi Trumpo pavardę.
Įdomu tai, kad vietiniam StB skyriui būtent I.Zelničkovos tėvas Milošas Zelničekas reguliariai teikė informaciją apie savo dukters keliones iš JAV į Čekoslovakiją. Būta pranešimų ir apie D.Trumpo karjerą Niujorke.
Žinojo apie politines ambicijas
M.Zelničekas tuo metu buvo įvardijamas kaip „konspiratyvus“ informatorius. Su StB jis bendravo iki pat komunistinio režimo žlugimo.
O nauji „The Guardian“ ir čekiško žurnalo „Respekt“ gauti dokumentai rodo, kad čekoslovakų, tuo pačiu – ir KGB, susidomėjimas D.Trumpu ypač išaugo po 1988 metų JAV prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo George'as H.W.Bushas.
Atrodo, kad StB pirmasis direktoratas, atsakingas už šnipinėjimą užsienyje, siekė išplėsti veiksmus D.Trumpo atžvilgiu.
Buvęs StB pareigūnas Vlastimilas Danekas, jau išėjęs į pensiją ir gyvenantis Zadni Arnoštovo kaime, žurnalistams patvirtino, kad D.Trumpas buvo šnipinėjamas.
„Žinoma, Trumpas mums buvo labai įdomi asmenybė. Jis buvo verslininkas, jis turėjo daug ryšių, net JAV politikoje. Koncentravomės ties juo, žinojome, kad jis įtakingas. Turėjome duomenų, kad jis nori ateityje tapti prezidentu“, – tvirtino V.Danekas.
Aukštesnes pareigas StB būstinėje Prahoje ėję jo V.Daneko kolegos irgi domėjosi D.Trumpu: „Ne tik mes kreipėme į jį dėmesį. Domėjosi ir StB pirmasis direktoratas. Nežinau, ar jie pasidalino informacija apie Trumpą su KGB. Negaliu to nei patvirtinti, nei paneigti.“
„Nenoriu jums ko nors daugiau sakyti. Norėčiau pamiršti šią praeitį. Netrokštu jokių problemų“, – pridūrė V.Danekas.
Prižiūrėjo „Inturist“
Dokumentuose nėra tvirtinama, kad Sovietų Sąjunga įsakė Prahai daug metų šnipinėti D.Trumpą.
Vis dėlto būtų logiška manyti, kad čekoslovakų šnipai reguliariai dalinosi duomenimis su kolegomis KGB, o maskviečiai Prahoje turėjo didelį biurą. Nemažai StB atstovų tiesiogiai dirbo „draugams“ Maskvoje.
1987 metų vasarą Donalda ir Ivana Trumpai lankėsi Maskvoje ir tuomečiame Leningrade. Ten juos asmeniškai pakvietė sovietų ambasadorius Vašingtone Jurijus Dubininas, o kelionę organizavo „Inturist“ – žinia, šią instituciją kontroliavo KGB.
Netrukus po sugrįžimo į JAV iš Maskvos, D.Trumpas paskelbė galvojantis apie dalyvavimą prezidento rinkimuose. Tiesą, tąkart turtuolis taip ir nesiryžo pradėti rinkimų kampanijos.
Jau 1988-ųjų spalį, prieš pat JAV prezidento rinkimus, I.Trump aplankė savo tėvus Zlyne. Paviešintuose dokumentuose skelbiama, kad ji savo tėvui pareiškė prognozuojanti „užtikrintą“ G.H.W.Busho pergalę. I.Trump tėvas tokį spėjimą perdavė StB agentams.
„Rinkimų baigtis patvirtino informacijos patikimumą“, – 1989 metų sausio 23 dienos dokumente parašė StB agentas Peteris Sury. Jis pridūrė: „Spėjimas atėjo iš aukščiausių JAV valdžios ešelonų. Ivana Trump – ne tik gerai gyvenanti JAV pilietė. Ji taip pat sukasi aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose.“
P.Sury taip pat surašė galimų veiksmų planą – pavyzdžiui, toliau palaikyti „konspiracinius“ ryšius su M.Zelničeku. StB tikslas buvo išgauti daugiau žinių apie JAV užsienio politiką ir ekonomiką, smalsauta ir apie JAV žvalgybos tarnybų veiklą.
Ieškojo korumpuotų narcizų
P.Sury, kuris buvo StB skyriaus Zlyne direktoriaus pavaduotojas, vis dar ten gyvena.
„Taip, aš surašiau tą dokumentą. Trumpas buvo turtingas verslininkas ir mus domino. Tik ne aš, o mano kolegos skyrė jam dėmesio. Pirmasis departamentas. Aš detalių nežinau“, – „The Guardian“ teigė buvęs StB agentas.
Tokie komentarai, kaip bebūtų, liudija, kad Prahą ir Maskvą baigiantis Šaltajam karui labai domino D.Trumpas. Abiejų komunistinių šalių šnipai buvo pastebėję augančias turtuolio politines ambicijas ir siekė išnaudoti jį supančius žmones informacijos gavimui.
Aišku, nežinoma, kokio masto operacijas prieš D.Trumpą vykdė sovietai. Maskvoje dokumentai vis dar įslaptinti, tad nežinoma, kada KGB užvedė būsimojo JAV prezidento bylą.
Savo ruožtu Prahoje tik maždaug 60 tūkst. StB dokumentų buvo išslaptinti praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje. Saugumiečiai daugelį bylų sunaikino.
Nežinoma, kokio masto operacijas prieš D.Trumpą vykdė sovietai. Maskvoje dokumentai vis dar įslaptinti, tad nežinoma, kada KGB užvedė būsimojo JAV prezidento bylą.
Tiesa, yra slapti buvusio KGB vadovo Vladimiro Kriučkovo memorandumai, parašyti devintojo dešimtmečio viduryje. V.Kriučkovas tada peikė savo pavaldinius dėl nesugebėjimo užverbuoti aukšto rango JAV pareigūnų ar išgauti iš jų informacijos.
V.Kriučkovas tada išsiuntė KGB skyrių užsienyje vadovams anketą, kurioje nurodė, kokių charakterio savybių reikėtų ieškoti pas užsieniečius, kuriuos svarstoma užverbuoti.
Anot į Jungtinę Karalystę perbėgusio Olego Gordijevskio, kagėbistams reikėjo kreipti ypatingą dėmesį į korumpuotus, tuščius, antrosioms pusėms neištikimus ir tiesiog kvailokus, analizuoti situacijos nesugebančius narcizus.
Vokietijos leidinys „Bild“ prieš dvejus metus skelbė, kad StB buvo net nusiuntusi šnipą į JAV, jo tikslas buvo stebėti D.Trumpą. Be to, yra dokumentų, liudijančių, kad saugumiečiai klausėsi I.Trumpo pokalbių telefonu.
