Tai bus iki šiol didžiausias toks kalinių išlaisvinimas nuo tada, kai prezidentas Raulis Castro 2008 metais oficialiai perėmė valdžios įgaliojimus. Tarp paleidžiamų kalinių bus penki disidentai.
Sutartas kalinių paleidimas bus didesnio masto, nei reikalavo vienas bado streiką paskelbęs ir prie mirties slenksčio atsidūręs disidentas, siekęs, kad šios vienintelės vienpartinės komunistinės valstybės Amerikos žemynuose valdžia išlaisvintų kelias dešimtis sergančių politinių kalinių.
Deryboms dėl kalinių paleidimo lemiamu etapu trečiadienį vadovavo Ispanijos užsienio reikalų ministras Miguelis Angelis Moratinosas. Jis pareiškė, kad šis būsimas R.Castro Vyriausybės žingsnis „pradeda naują erą“ komunistinėje Kuboje.
Tai bus iki šiol didžiausias toks kalinių išlaisvinimas nuo tada, kai prezidentas Raulis Castro 2008 metais oficialiai perėmė valdžios įgaliojimus.„Mes esame labai patenkinti. Kuboje prasideda nauja era ir norima kartą ir visiems laikams išspręsti politinių kalinių klausimą“, – sakė saloje viešintis Ispanijos diplomatijos vadovas, kuris neslėpė optimizmo, pirmą kartą viešai komentuodamas šią žinią.
Apie sprendimą paleisti 52 politinius kalinius buvo paskelbta per R.Castro, kardinolo Jaime Ortegos, kuris yra vyriausiasis Katalikų bažnyčios dvasininkas saloje, ir M.A.Moratinoso susitikimą, rašoma Havanos arkivyskupijos paskelbtame pareiškime.
Šie asmenys su dar 23 disidentais buvo sulaikyti 2003 metais. Visi jie buvo nuteisti kalėti nuo šešerių iki 28 metų.
Likusius 47 disidentus salos komunistinė valdžia išlaisvins per ateinančius 3–4 mėnesius, rašoma Katalikų bažnyčios pareigūnų išplatintame pranešime.
Kubos Vyriausybė tvirtino, kad nesileis „šantažuojama“. Tačiau ji taip pat siekia nukreipti tarptautinį dėmesį nuo badaujančio protestuotojo Guillermo Farinaso, kurio gyvybė kabo ant plauko, bylos. Šio disidento ir virtinės kitų politinių kalinių neseniai paskelbti bado streikai Havanai politiškai labai keblūs, nes užtraukia jai griežtą tarptautinę kritiką.
Bažnyčios paskelbtame pareiškime nenurodoma, kurie politiniai kaliniai bus paleisti. Jame neminimas ir G.Farinasas, kuris, kaip teigiama, po ne vieną mėnesį trukusio badavimo yra smarkiai išsekęs ir kovoja dėl savo gyvybės.
Apie sparčiai blogėjančią G.Farinaso sveikatos būklę pranešė oficialus Komunistų partijos laikraštis „Granma“. Tokiu neįprastu žingsniu, pasak apžvalgininkų, veikiausiai mėginama sušvelninti tarptautinę kritiką, kurios Havana neabejotinai sulauktų, jei jis mirtų.
G.Farinasas atsisako valgyti nuo vasario mėnesio ir reikalauja paleisti 25 sergančius politinius kalinius. Tarpininkaujant Bažnyčiai jis sutiko atsisakyti savo pradinio reikalavimo paleisti iš karto visus 25 kalinius ir sakė, jog galėtų nutraukti bado streiką, jei būtų išlaisvinti bent penki politiniai kaliniai.
„Esu nusiteikęs skeptiškai. Nepasitikėsime valdžia, kol mūsų brolių nebus gatvėse“, – sakė 48 metų psichologas ir žurnalistas G.Farinasas telefonu iš salos centrinėje dalyje esančio Santa Klaros miesto.
