Apie naują paramą paskelbta pasibaigus Londone vykusiai tarptautinei konferencijai dėl karo nuniokotos šalies atstatymo.
„Nenumatėme, kad tai bus konferencija, kurioje bus duodami pažadai. Vis dėlto šiandien šioje konferencijoje galime paskelbti apie bendrą 60 mlrd. eurų paramą Ukrainai“, – sakė susitikimą surengusios JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly.
„Tai mums suteikia vidutinės trukmės nuspėjamą paramą, kuri užtikrins Ukrainai reikalingą makroekonominį stabilumą“, – sakė jis ir pridūrė, kad dabar daugiausia dėmesio skiriama, jo žodžiais, didžiuliam privataus sektoriaus potencialui.
Konferencijoje dalyvavęs Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, padėkojęs delegatams už finansinę paramą, sakė, kad „šiais metais pradedame atkurti Ukrainą, nelaukiame karo pabaigos“.
„Esame daug arčiau to, kad pavyktų sutelkti 14,1 mlrd. dolerių (12,8 mlrd. eurų), kurių mums reikia“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Pasaulio banko apskaičiuotą sumą, kurios skubiai reikia.
Vidutinės trukmės laikotarpiu, remiantis skaičiavimais, Ukrainos ekonomikai atgaivinti reikės daugiau kaip 400 mlrd. dolerių (364 mlrd. eurų).
D.Šmyhalis taip pat pasidžiaugė, kad beveik visi susirinkusieji pritarė idėjai, jog Rusija „turi sumokėti už savo nusikaltimus ir Ukrainoje padarytą destrukciją“.
„Turime baigti kurti kompensavimo mechanizmą, kuris leistų įšaldytą Rusijos turtą panaudoti Ukrainos atstatymui“, – ragino jis. Šiuo metu tarptautinės pastangos įstrigusios dėl teisinių diskusijų.
Vienas iš pagrindinių konferencijos tikslų – įtraukti privatųjį sektorių ir sukurti mechanizmus, kurie užtikrintų investicijas Ukrainoje.
Beveik 500 bendrovių iš 42 šalių pažadėjo prisidėti, sakė J.Cleverly.
Didžiąją dalį žadamos sumos sudaro 50 mlrd. eurų pagalbos paketas, kurį Europos Sąjunga planuoja teikti iki 2027 metų ir apie kurį buvo paskelbta konferencijos išvakarėse.
Jungtinės Valstijos taip pat paskelbė apie 1,3 mlrd. dolerių (1,2 mlrd. eurų) pagalbą, skirtą visų pirma energetikos ir infrastruktūros sektoriams.
