Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas pažymi, kad Vladimiro Putino žaidimas Sirijos korta nebūtinai atneš jam daug naudos, jei JAV prezidentas nepadarys grubių klaidų.
Rusijos įsitraukimas sprendžiant Sirijos konfliktą, pasak L. Kojalos, yra svarbus ir reikalingas: „Rusija yra tas „boots on the ground“ [karinė bazė šalies teritorijoje – LRT.lt] elementas – ji turi strateginius pajėgumus Sirijoje, galimybes remti pajėgas, besikaunančias prieš „Islamo valstybę“ (IS), be to, pačios Rusijos iš ten iškrapštyti Vakarams nepavyks.
-
Rusijos kariniai veiksmai Sirijoje atspindi Kremliaus baimes namie
-
Rusija į Siriją siunčia ginkluotę, skirtą kautis su JAV karinėmis pajėgomis
-
Rusų antskrydžių Sirijoje liudininkai: raketos krito ant gyvenamųjų namų, tvyro iki šiol neregėta baimė
-
Rusijos paskelbta filmuota medžiaga iš antskrydžių Sirijoje – fiasko
Kovoje su terorizmu po Rugsėjo 11-osios įvykių Rusija atliko pakankamai svarbų vaidmenį. Ji dalijosi žvalgybine informacija, ribojo „juodus“ teroristų finansinius srautus, todėl buvo ieškoma naujų saitų su Rusija. Sirijos kontekste Rusijos svarba dar labiau išauga. Klausimas, ar pavyks atrasti visoms šalims priimtiną jos vaidmenį ir problemos sprendimo būdą.“
Rusijos pagalbos kaina
Anot L. Kojalos, esama tam tikrų signalų, kad jei pavyktų atrasti konsensusą, Vakarai pradėtų smarkiai bendradarbiauti su Rusija sprendžiant Sirijos klausimą ir tai galėtų lemti sankcijų Rusijai švelninimą.
„Strateginių nuolaidų gali būti iš abiejų pusių, tačiau kol kas per anksti apie tai kalbėti: Rusija nepadarė nieko, kas verstų Vakarus taip elgtis. V. Putinas įvairiais būdais siekia parodyti esąs konstruktyvus ir sukalbamas politikas, o ne tas, kurį reikia izoliuoti. Tačiau tai – trumpalaikė strategija, o jo retorika dažnai keičiasi, priklauso nuo strateginių aplinkybių.
Manau, kad iliuzijų, jog su V. Putinu staiga taps įmanoma bendradarbiauti, nėra, todėl Vakarai išlieka pakankamai atsargūs ir tikrai neskubės beatodairiškai mažinti sankcijų, nusisukti nuo Ukrainos, susikoncentruoti į Vidurio Rytus“, – tikina L. Kojala.
Savo ruožtu T. Janeliūnas pažymi, kad V. Putino žaidimas Sirijos korta nebūtinai atneš jam daug naudos, jei JAV prezidentas nepadarys grubių klaidų.
„B. Obamos administracijoje yra didžiulis susipriešinimas dėl to, kaip reikėtų reaguoti į Rusiją, ar leisti jai prisiimti aktyvesnį vaidmenį Sirijoje. Jei B. Obama neatsižvelgs į tuos kritinius balsus ir sudarys kažkokį sandėrį su Rusija, tai, visų pirma, bus labai didelė žala ir bėda pačiai JAV užsienio politikai. Tokiu atveju kitam prezidentui reikės tą žalą taisyti ir, matyt, griežtinti poziciją Rusijos atžvilgiu.
Jei Rusijai būtų leista manyti, kad ji gali laisvai išsisukti, be jokių didesnių pasekmių lyg niekur nieko grįžti į pasaulio politiką, aukštai iškėlus galvą, tai sustiprintų Rusijos avantiūrizmą ir potencialiai keltų žymiai daugiau bėdų JAV, Vakarų Europos šalims. Tikiuosi, kad B. Obama nedarys tokių sandėrių, o dabartinis bendravimas su Rusija yra neišvengiamas atsakas į tai, ką Rusija jau yra padariusi Sirijoje“, – kalba T. Janeliūnas.
Vienas laimėjimas – jau V. Putino sąskaitoje
Kalbą Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje rėžęs ir su JAV prezidentu susitikęs Rusijos prezidentas V. Putinas jau gali pasižymėti varnelę savo pergalių sąraše.
Rusijos įsitraukimas sprendžiant Sirijos konfliktą, pasak L. Kojalos, yra svarbus ir reikalingas
„Vienas potencialus V. Putino laimėjimas yra tai, kad jį prieš keletą mėnesių tarptautinė bendruomenė buvo izoliavusi, o dabar jis yra tas lyderis, kurio kalba JT buvo bene labiausiai laukiama. Iš jo buvo tikimasi išgirsti receptą, kaip spręsti problemą Sirijoje, nes kitos šalys tos išeities nerado.
Rusija savo aktyvumu ir kalbomis apie tai, kad IS yra bendras priešas, turbūt bando tapti vienu svarbiausių veikėjų ir partnerių visam pasauliui, sprendžiant šią problemą. Kremlius tuo pat metu tikisi sustiprinti savo poziciją ir kitais – Ukrainos, tarptautinių sankcijų – klausimais“, – svarsto L. Kojala.
Tai, kad B. Obama rodo norą kalbėtis, pasak pašnekovo, laikytina tam tikra V. Putino pergale. Dar didesne sėkme ir sugrįžimu į tarptautinę politinę areną būtų galima laikyti Vakarų ir Rusijos susitarimą dėl tolesnių veiksmų Sirijoje. Tačiau kol kas tai, anot L. Kojalos, sudėtinga, nes Vakarai negali remti Sirijos lyderio, panaudojusio masinio naikinimo ginklus prieš savo žmones, tuo metu Rusija ir toliau deklaruoja beatodairišką paramą Basharui al-Assadui, nes jo režimas jai palankus.
Kol kas didelės rizikos neprisiima
Pasak T. Janeliūno, įsitraukdama į konfliktą Sirijoje Rusija mano mažomis sąnaudomis išspręsianti savo problemas. Rusijos tikslas, pasak pašnekovo, nėra įvesti šalyje tvarką, jai paranki šiuo metu ten esanti netvarka ir kuo ilgesnis B. al-Assado išlikimas valdžioje.
„Tačiau labai dažnai tokie įsitraukimai į konfliktus kainuoja daugiau, nei planuota. Egzistuoja rizika, kad Rusijos įsitraukimas į konfliktą bus gilesnis ir kainuos daugiau“, – galimus Rusijos praradimus Sirijos konflikte įvardija T. Janeliūnas.
Šią riziką sako įžvelgiantis ir L. Kojala, tačiau pašnekovas pastebi, kad bent kol kas V. Putinas stengiasi viską daryti atsargiai, apskaičiuotai ir siekia įgyti didesnį politinį svorį, o ne karinę galią.
„Matyt, didelių rizikų šiuo metu nesama, V. Putinas gerai jas apskaičiavo, puikiai suvokdamas, kad Sirija yra viena pagrindinių sąjungininkių regione. Tačiau, jei situacija komplikuosis, kils incidentų ir teks į konfliktą įsitraukti labiau, išaugs sąnaudos bei Rusijos visuomenės nepasitenkinimas.
Apklausos Rusijoje rodo, kad visuomenė nepritartų Rusijos kariuomenės tiesioginiam įsitraukimui į konfliktą. Bet kol kas V. Putinas stengiasi viską daryti atsargiai ir siekia įgyti didesnį politinį svorį, o ne karinę galią“, – kalba L. Kojala.
