Daugiau nei prieš septynis dešimtmečius Kinijos Liaudies Respublika okupavo Himalajų kalnuose nusidriekusį ramų budistų prieglobstį – Tibetą. Kaimyninė Kinija įsitikinusi, kad išlaisvino Tibetą.
Okupaciją Pekinas laikė neišvengiamu veiksmu, būtinu siekiant sustiprinti savo sienas ir spręsti nacionalinės gynybos problemas pietvakariuose.
Nuo to laiko šimtai tūkstančių tibetiečių buvo priversti palikti savo namus, daugiau nei milijonas jų buvo nužudyti, o okupuotose žemėse Kinija šeimininkavo ir tebešeimininkauja taip, kaip ji mano tinkama: stengiasi ištrinti vietinių žmonių tapatybę, ne kitaip nei Rusija Ukrainoje naikindama infrastruktūrą, žudydama civilius ir griaudama bet kokius kultūrinius ar religinius pagrindus.
Negana to, Kinija neduoda ramybės ir Taivanui – savo retorika šalies vadovybei leidžia suprasti, kad Kinijos kariuomenės išsilaipinimas saloje tėra laiko klausimas.