Preliminarūs rezultatai, kurių buvo laukta sekmadienį, bus paskelbti tik kitą savaitę, likus vos kelioms valandoms iki paskelbimo termino pabaigos agentūrai AFP pareiškė šalies rinkimų komisijos (CENI) vadovas.
„Negalime rezultatų paskelbti sekmadienį. Stumiamės į priekį, tačiau visų rezultatų dar neturime“, – sakė Corneille Nangaa.
Nauja rezultatų paskelbimo data kol kas nebuvo nurodyta.
Įtakinga šalies Katalikų Bažnyčia, kuri į rinkimus nusiuntė daugiau kaip 40 tūkst. stebėtojų, ketvirtadienį pareiškė žinanti, kas laimėjo rinkimus, tačiau vardo nenurodė.
Bažnyčios atstovas įspėjo, jog tuo atveju, jeigu „visuomenė sukils, už tai bus atsakinga CENI“.
Gruodžio 30 dieną įvykusiuose rinkimuose dalyvavo 21 kandidatas, siekęs pakeisti dabartinį šalies prezidentą Josephą Kabilą, kuris didžiulei ir konfliktų draskomai šaliai vadovauja jau beveik 18 metų.
Tarp realiausių kandidatų jį pakeisti įvardijamas paties prezidento pasirinktas įpėdinis Emmanuelis Ramazani Shadary ir du opozicijos kandidatai – politikos veteranas Felixas Tshisekedi ir naujokas Martinas Fayulu.
Ant kortos pastatytas politinis vadovavimas išteklių turtingai šaliai, kuri taip niekada ir nepatyrė taikaus valdžios perdavimo po to, kai 1960 metais atgavo nepriklausomybę nuo Belgijos.
J.Kabila turėjo pasitraukti dar prieš dvejus metus, tačiau sugebėjo išlikti valdžioje. Tai išprovokavo didžiulius protestus, kurie buvo brutaliai numalšinti. Tuomet žuvo dešimtys žmonių.
Naujausi prezidento rinkimai buvo kelis kartus atidėti, tačiau galiausiai balsavimas įvyko taikiai. Tačiau šalyje kyla įtampa dėl ilgo balsų skaičiavimo proceso, sukėlusio nuogąstavimų, kad rezultatais gali būti manipuliuojama siekiant į prezidento kėdę pasodinti J.Kabilos įpėdinį E.R.Shadary.
Nepriklausoma nacionalinė rinkimų komisija buvo žadėjusi preliminarius rinkimų rezultatus paskelbti sekmadienį, o galutinius – sausio 15 dieną. Naujasis prezidentas būtų prisaikdintas po trijų dienų.
Tačiau C.Nangaa agentūrai AFP sakė, kad iki šeštadienio popietės buvo suskaičiuota mažiau nei pusė balsų, ir pridūrė: „Paskelbsime kitą savaitę“.
Toks sprendimas gali dar labiau padidinti įtampą nestabilioje Vidurio Afrikos valstybėje, turinčioje 80 mln. gyventojų. Rinkimų komisijos vadovas dėl susidariusios padėties kaltino didžiules logistines problemas Vakarų Europai dydžiu prilygstančioje valstybėje, kurioje yra itin prasta infrastruktūra.
Paskelbti tiesą
Po balsavimo šalies valdžia blokavo prieigą prie interneto ir nutraukė „Radio France Internationale“ transliaciją, o tai sukėlė didžiulį gyventojų nepasitenkinimą. Didėjant tarptautiniam nerimui dėl valdžios perdavimo didžiausioje Užsachario valstybėje, galingosios Vakarų šalys ėmė didinti spaudimą.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga Kinšasą paragino užtikrinti taikų valdžios perdavimą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad jo šalis į Gaboną nusiųs apie 80 karių, kurie vėliau galėtų būti dislokuoti šalia esančioje Kongo Demokratinėje Respublikoje, jeigu dėl rinkimų kiltų neramumų.
Afrikos Sąjunga, į Kongo DR rinkimus nusiuntusi 80 stebėtojų, pabrėžė, jog yra „gyvybiškai svarbu“ gerbti rinkėjų valią.
O Kongo DR kaimynės Kongo Respublikos prezidentas Denis Sassou Nguesso paragino neapibrėžtumo metu laikytis savitvardos, kad „būtų apsaugota taika ir stabilumas šioje broliškoje šalyje“.
Po ankstesnių 2006 ir 2011 metų rinkimų, kuriuos laimėjo J.Kabila, sekė kraujo praliejimas. Todėl daugelis baiminasi, jog ir šįkart gali kilti neramumų, jeigu bus suabejota rinkimų rezultatais.
Beje, opozicija naujųjų rinkimų rezultatų nepripažino.
1993–2003 metų laikotarpiu Kongo Demokratinė Respublika išgyveno du didelius karus, per kuriuos žuvo arba nuo bado ar ligų mirė milijonai žmonių.