Valdančioji Komunistų partija jau kuris laikas turi klausytis vis aštresnių klausimų tiek apie reakciją į koronaviruso protrūkį praėjusių metų pradžioje – tada Uhano miestas tarsi ir buvo uždarytas, bet skrydžiai į užsienį kažkodėl buvo leidžiami.
Pekino atsakymas į kaltinimus – sąmokslo teorijų skleidimas. Kai kurie ekspertai mano, kad keistų idėjų skatinimas gali pakenkti pasaulio pastangoms numalšinti COVID-19 pandemiją.
Mat kaip tik dabar jau prasidėjęs skiepijimas nuo koronaviruso, o į Uhaną yra atvykę Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai tirti viruso kilmės. Ekspertams gana absurdiškai skamba Kinijos lyderio Xi Jinpingo raginimai nepradėti naujo šaltojo karo ir susivienyti kovoje su pandemija.
Pavojingas elgesys
Kai kurių stebėtojų teigimu, oficialusis Pekinas stengiasi ne vien suerzinti Vakarus, bet ir sudominti didžiulę vidaus auditoriją.
Pavyzdžiui, būtent Komunistų partijos jaunimo lyga sukūrė grotažymę „Amerikos Detriko fortas“, kuri socialiniuose tinkluose, kaip skaičiuojama, buvo pastebėta mažiausiai 1,4 mlrd. kartų.
Praėjusią savaitę Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė lyg tyčia paragino PSO ištirti šią JAV armijai priklausančią biologinių ginklų laboratoriją JAV Merilando valstijoje.
Detriko fortas 2019 metų rugpjūtį buvo trumpam uždarytas susirūpinus dėl saugumo spragų dirbant su patogenais. Nors nėra jokių įrodymų, kad patogenai „ištrūko iš laboratorijos“, Kinijoje plinta teorijos, esą koronavirusas su elektroninėmis cigaretėmis iš Merilando iškeliavo į Havajus, o iš ten – į Uhaną.
„Tikslas – perstumti Kinijos vyriausybės kaltę dėl netinkamos reakcijos pirmosiomis pandemijos dienomis amerikiečiams, kalbėti apie JAV sąmokslą.
Taktika gana sėkminga, nes Kinijoje vyrauja antiamerikietiškos nuotaikos“, – teigė dabar jau Amerikoje gyvenantis kinas Fang Shiminas, žinomas dėl kovos prieš pseudomokslą ir sukčiavimą.
Dar viena Kinijos žiniasklaidos ekspertė Yuan Zeng, dirbanti Lidso universitete Jungtinėje Karalystėje, pastebi, esą vyriausybei tinkantys naratyvai platinami taip sėkmingai, kad net išsilavinę bičiuliai kinai jos klausia, ar tokios teorijos nėra teisybė.
„Abejonių kurstymas ir sąmokslo teorijų platinimas gali tapti dar viena didele grėsme visuomenės saugumui – juk vyriausybės kaip tik stengiasi išsklaidyti nerimą dėl vakcinų. Tai labai, labai pavojinga“, – kalbėjo specialistė.
Naujausia propagandos salvė – valstybinės žiniasklaidos raginimas ištirti 23 žmonių, kurie buvo paskiepyti „Pfizer/BioNTech“ vakcina, mirtis Norvegijoje.
Anglų kalba transliuojančios televizijos CGTN ir valstybinis laikraštis „Global Times“ apkaltino Vakarų žiniasklaidą ignoruojant pranešimus iš Norvegijos, nors sveikatos ekspertai iš PSO jau konstatavo, kad vakcina „neprisidėjo“ prie senolių mirčių šioje šalyje.
Erzinantis ekspertų vizitas
Kinų žiniasklaida tokius kliedesius apie vakarietiškas vakcinas ėmė skleisti po to, kai tyrėjai Brazilijoje paskelbė, kad kiniška vakcina toli gražu nėra tokia efektyvi, kaip skelbta anksčiau. Iš pradžių pranešta, esą „Sinovac“ veiksmingumas siekia 78 proc., bet dabar aiškėja, kad rodiklis tesiekia 50,4 proc.
Australijos strateginės politikos instituto tyrėjai tada paskelbė, kad po naujienų iš Brazilijos smarkiai padidėjo Kinijos platinamos dezinformacijos apie vakcinas srautai – internete ir net mokslo žurnaluose pasirodė dešimtys publikacijų, kuriose abejojama „Pfizer/BioNTech“ vakcina.
Gao Fu: negaliu atmesti mRNA vakcinų neigiamų šalutinių efektų. Jos pirmą kartą skiriamos sveikiems žmonės, todėl yra nerimo dėl saugumo.
„Vyriausybė tikrai jaučiasi labai nesmagiai (dėl „Sinovac“, – red.), – mano Fang Shiminas. – Todėl dabar bandoma pakirsti pasitikėjimą „Pfizer“ ir reklamuoti savas vakcinas.“
Įtakingi Kinijos pareigūnai tikrai nesikuklina ir reiškia abejonių dėl vakarietiškų vakcinų, sukurtų remiantis nauja mRNA technologija, kurios pagrindą sudaro sintetinė genetinio kodo grandinė. Kinų mokslininkai tokių naujovių nenaudoja.
„Negaliu atmesti mRNA vakcinų neigiamų šalutinių efektų. Jos pirmą kartą skiriamos sveikiems žmonės, todėl yra nerimo dėl saugumo“, – gruodį pareiškė Kinijos ligų kontrolės centrų direktorius Gao Fu.
PSO ekspertų misijos atvykimas į Uhaną grąžino dėmesį kritikai, kurią Pekinas girdėjo visus 2020 metus, – esą Kinija vangiai reagavo į koronaviruso protrūkį jo pradžioje ir net drausmino medikus, bandžiusius įspėti žmones.
Ekspertai darbą pradės šią savaitę, nes iki šiol 14 dienų karantinavosi, o režimas Pekine įžvelgia politinę riziką, nes PSO komanda didžiausią dėmesį skiria būtent Kinijos veiksmais praėjusių metų pradžioje.
„Komunistų partija siekia sutrikdyti informacijos vartotojus šalyje ir svetur iškraipydama naratyvą dėl atsakomybės“, – teigia Australijos strateginės politikos instituto analitikas Jacobas Wallis.
Tikrai neatsitiktinai Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying praėjusią savaitę pareiškė: „Jei Amerika gerbia tiesą, tuomet, prašau, atidarykite Detriko fortą ir paviešinkite daugiau informacijos apie 200 ar daugiau laboratorijų už JAV ribų.“
-
Kol vakcinų kūrėjai lenktyniauja, Rusija rengia dezinformacines atakas: ypač aktyvi Rytų Europoje
-
Kiniška koronaviruso vakcina skyles uždangstys, bet ar bus veiksminga?
-
Realusis kiniškos vakcinos nuo COVID-19 efektyvumas smarkiai atsilieka nuo pažadų
-
Kinijos valdžiai kol kas nesiseka pažaboti koronaviruso plitimo
