„Įdomu tai, kad iš esmės Lietuva turi vieną didžiausių vidutinės gyvenimo trukmės praradimų tarp aukštų pajamų šalių“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Saulė Skripkauskienė.
„Kitaip negu netgi Rusijoje ar JAV, kur tikėtinos vidutinės gyvenimo trukmės praradimai koncentruojasi vyresnio amžiaus kohortose, Lietuvoje daugiausia vidutinės gyvenimo trukmės prarandama darbingo amžiaus vyrų kategorijoje“, – parlamentarams pridūrė VK atstovė.
Pasak jos, tokia išvada daroma ne mechaniškai vertinant 2019 metų tikėtiną gyvenimo trukmę, o lyginant, kokia ji būtų 2020 metais, jeigu nebūtų pandemijos.
S.Skripkauskienė BNS sakė, kad Lietuvoje bendra vidutinė gyvenimo trukmė per 2020-uosius sumažėjo pusantrų metų: vyrų – metais ir devyniais mėnesiais, moterų – metais ir trimis mėnesiais.
Pasak jos, Ispanijoje bendra vyrų gyvenimo trukmė sumažėjo metais ir trimis mėnesiais, o labiausiai – vyresnių nei 75 metų amžiaus grupėje – septyniais mėnesiais.
S.Skripkauskienė prognozuoja, kad įvertimus 2021-ųjų mirtis, vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje trauksis dar labiau: „2021 metais dar didesnis mirtingumas, dar bus praradimai“.
2019 metais vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 71,5, moterų – 81 metai (2018-aisiais atitinkamai – 70,9 ir 80,6 metų), skelbia Statistikos departamentas.
