Praėjusią savaitę dar neseniai Rusijos premjero pareigas ėjęs Dmitrijus Medvedevas, dabar perstumtas į Saugumo tarybą, kurioje dirba pirmininko pavaduotoju, sudalyvavo diskusijoje apie naują Viešojo saugumo koncepcijos projektą.
Dokumentas, kurio gairės galiotų iki 2030 metų, turėtų tapti pagrindu vyriausybės pastangoms kovoti su nusikalstamumu.
Būtent apie nusikaltimus kalbėjo D.Medvedevas, pastebėjęs, kad pastaruosius penkerius mėnesius Rusijoje daugelio rūšių nusikaltimų buvo mažiau nei paprastai. Juk iš tiesų – vargšas vagis, kai daugelis žmonių sėdi namuose.
Naujos galimybės sukčiauti
Vidaus reikalų ministerija skelbia, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį nužudymų ir pasikėsinimų nužudyti buvo 4,9 proc. mažiau nei per ankstesnį ketvirtį. Apiplėšimų – 8,4 proc. mažiau, o išprievartavimų ir bandymų išprievartauti – 31,1 proc. mažiau.
Aišku, kaip pastebi M.Galeotti, policija ilgai turėjo stebėti, ar laikomasi karantino, todėl pranešimams apie, tikėtina, kaip ir kitur gerokai išaugusį smurto šeimoje lygį neužteko laiko. Be to, Tatarstane nusikaltimų kaip tik padaugėjo beveik 20 proc.
Vis dėlto vienas rodiklis tiesiog įspūdingas – kibernetinių nusikaltimų padaugėjo net 85 proc. Iš viso jų per ketvirtį užfiksuota maždaug 180 tūkstančių, ir būtent dėl to bendras nusikalstamumo lygis Rusijoje per tris mėnesius net išaugo 0,8 proc.
M.Galeotti: Atsivėrė naujos erdvės sukčiauti. Galima pardavinėti netikrus koronaviruso testus, vaistus, galima ir piktnaudžiauti vyriausybės paramos schemomis.
Pasak M.Galeotti, koronaviruso epidemija tik išryškino jau ilgalaikę tendenciją. Esą jei anksčiau programišiai ir internetiniai sukčiai veikė daugiausia Vakaruose, nes ten tiesiog buvo daugiau galimybių užsidirbti, tai dabar, kai žmonės Rusijoje vis masiškiau naudojasi internetu, progų yra ir namuose.
„Be to, atsivėrė naujos erdvės sukčiauti. Galima pardavinėti netikrus koronaviruso testus, vaistus, galima ir piktnaudžiauti vyriausybės paramos schemomis.
Vienas Finansų ministerijos pareigūnas garsiai svarsto, kad maždaug ketvirtadalis kreipimųsi dėl paramos arba visiškai nepagrįsti, arba labai pagražinti“, – rašo analitikas.
Migrantai mafiozai?
Nusikalstamumui Rusijoje gali padaryti įtaką ir antra banga – ypač kai pasijaus ekonominės valstybės uždarymo pasekmės.
Ir D.Medvedevas atkreipė dėmesį į darbo šalyje netekusius migrantus, kurie prarado darbą, bet dėl tebegaliojančių suvaržymų negali grįžti namo. Anot Rusijos ekspremjero, tokie žmonės gali griebtis nusikalstamos veiklos.
Anot M.Galeotti, tai, žinoma, įmanoma, bet šiuo metu dantų migrantai nerodo. Pavyzdžiui, Sankt Peterburge per pirmuosius keturis šių metų mėnesius migrantai įvykdė 16,5 proc. mažiau nusikaltimų nei per tą patį laikotarpį pernai.
„Bet migrantai patys gali tapti organizuotų gaujų taikiniu. Dalį jų į Rusiją atgabeno būtent gaujos, kurios juos dabar gali spausti.
Jei migrantai negali vykti namo ir negali užsidirbti taip, kaip įprasta, jie gali tapti lengvu tokių ryklių grobiu ar būti užverbuoti“, – svarsto M.Galeotti.
Negana to, tokia galimybė įmanoma ir platesniame kontekste. Jei ekonomika neišsijudins ilgesnį laiką, bus galima kalbėti ne tik apie ilgėsiantį šešėlį, bet ir apie grėsmę dabartinei pusiausvyrai Rusijos nusikaltėlių pasaulyje.
Tarkime, per 2008-ųjų krizę gaujos, kurios iš esmės buvo priklausomos nuo rublio, staiga suvokė, kad uždirba daug mažiau nei gangsteriai, gebantys turtėti eurais ar kita užsienio valiuta, – pavyzdžiui, narkotikų kontrabandininkai.
Tada kilo daugybė smulkių vietinių konfliktų, bet visų pirma, pasak M.Galeotti, – konsolidacija. Mažesnes gaujas stambesnės tiesiog susiurbdavo į didesnius, transnacionalinius tinklus.
„Įtampos dabartiniame status quo jau yra, tad jei ekonomika sustos ilgam, pogrindinė galia bus perskirstyta“, – pastebi ekspertas.
Mafija prisitaikys prie realybės
Anot jo, didžiausia kova turėtų užvirti dėl narkotikų kontrabandos maršrutų. Esą panašu, kad net galiojant suvaržymams kvaišalų paklausa nesumažėjo – narkotikų kaina gatvėse laikėsi stabiliai, o tai, be kita ko, įrodo, kad griežtesnė sienų kontrolė kontrabandininkų nesustabdė.
„Juk kroviniai ir toliau keliauja oru, sausuma, jūra. Kartu keliauja ir kvaišalai – Rusijos gaujos gabena heroiną iš Afganistano, kokainą iš Lotynų Amerikos, sintetinius narkotikus, marihuaną.
Nemažai šio importo suvartojama šalies viduje – Rusijoje heroiną vidutiniškai vartoja daugiausia žmonių pasaulyje. Bet daugiau narkotikų reeksportuojama, visų pirma į Europą, kur paklausa išlieka didelė“, – teigia M.Galeotti.
Pavieniams gabentojams veikti dabar sunkiau, tad jie perėjo prie stambesnių krovinių. Štai birželio pradžioje Maskvoje buvo sulaikyti trys nusikaltėliai, su savimi turėję 35 kg kokaino, kurio vertė gatvėje – pusė milijono eurų.
Analitiko manymu, rusų gangsteriai tikrai prisitaikys – jei to dar nepadarė – prie pasikeitusios realybės. Esą jie ir taip laikytini aršiais kapitalistais, kurie moka išnaudoti naujas galimybes ir priimti iššūkius.
