Koronavirusas: užsikrėtė trečdalis Prancūzijos lėktuvnešio įgulos narių

Europos Komisija pateikė rekomendacijas dėl Europos Sąjungos sienų atvėrimo rimstant COVID-19 krizei – pirmiausiai turėtų būti atveriamos bendrijos vidaus sienos, o tik per antrąjį etapą – išorinės.

EK pirmininkės Ursulos von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'o Michelio pateiktame plane dėl ES veiksmų rimstant COVID-19 krizei nurodoma, kad būtinas „etapiškas požiūris į vidaus ir išorės sienų (sąjungos) atidarymą, kuris galiausiai paskatins atkurti normalų Šengeno zonos funkcionavimą“.

Jame pažymima, jog suvaržymų vidaus pasieniuose panaikinimas turėtų būti koordinuojamas, o EK „nuolat bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, siekdama apriboti vidaus sienų kontrolės įvedimo poveikį vidaus rinkos funkcionavimui bei judėjimo laisvei“.

EK taip pat „daro viską, kas įmanoma, kad sumažintų esamos situacijos poveikį transportui – tiek operatoriams, tiek ir keleiviams“.

„Dabartiniai kelionių suvaržymai ir sienų kontrolės sugriežtinimai turėtų būti panaikinti, kai tik epidemiologinė situacija pasienio teritorijose taps gana panaši, o socialinio distancionavimo taisyklės bus plačiai ir atsakingai taikomos“, – teigiama dokumente.

Jame pažymima, kad pereinamuoju laikotarpiu kaimyninės valstybės pirmiausia turėtų užtikrinti netrukdomą prekių judėjimą ir tiekimo grandžių atkūrimą.

Daugiau nei trečdalio prancūzų lėktuvnešio „Charles de Gaulle“ įgulos narių testai dėl COVID-19 ligos rezultatai – teigiami, trečiadienį vakare pranešė Prancūzijos BFMTV televizija, remdamasi Gynybos ministerija.

„Teigiami COVID-19 testai buvo 668 iš 1767 „Charles de Gaulle“ įgulos narių“, – Prancūzijos gynybos ministerijos ataskaitos ištrauką skelbia BFMTV .

Televizijos duomeninis, 31 „Charles de Gaulle“ įgulos narys hospitalizuotas ligoninėje Tulone, iš jų vienas – intensyviosios terapijos skyriuje.

Prieš savaitę Prancūzijos gynybos ministerija pranešė, kad šio lėktuvnešio misija Atlanto vandenyne baigsis anksčiau, nes kai kuriems iš įgulos narių pasireiškė viruso simptomai.

Turkijos sveikatos ministras Fahrettinas Koja trečiadienį vakare pareiškė, jog šalies strategija kovojant su COVID-19 liga yra sėkminga, akcentuodamas prevencijos ir gydymo metodus kaip Turkijos strategijos stipriąsias puses.

„Mūsų 5674 pacientai (sirgę COVID-19 – red.) pasveiko, iš jų 875 – per pastarąją parą. Mes stiprūs tiek prevencijos priemonėmis, tiek ir gydydami šią ligą“, – ministrą cituoja Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.

F.Koja pranešė, jog šalyje patvirtinta 68,39 tūkst. užsikrėtimų naujuoju koronaviru, 1518 jo aukų.

Pagal patvirtintus COVID-19 infekcijos atvejus Turkija vis dar patenka į pirmąjį pasaulio šalių dešimtuką.

Nepaisant sunkios epidemiologinės padėties Turkijoje, Ankara ir toliau teikia humanitarinę pagalbą nuo COVID-19 protrūkio nukentėjusioms valstybėms.

Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Mayo trečiadienį pareiškė, jog vakciną nuo koronaviruso šalis tikisi turės iki šių metų rudens.

„Italijos kompanija iš šalies sostinės regiono vakciną nuo koronaviruso pradės bandyti balandžio pabaigoje. Jos tikslas – paruošti vakciną iki rugsėjo. Mes didžiuojamės savo mokslininkais ir bandytojais“, – pabrėžė Italijos diplomatijos vadovas, kurį cituoja šalies naujienų agentūra ANSA.

Jis pridūrė, jog Italijos vyriausybė aktyviai ruošiasi „antrajam etapui“ – laikotarpiui, per kurį visuomenei teks susitaikyti su viruso egzistavimui, užtikrinti ekonomikos funkcionavimą.

Italijos civilinės saugos tarnybos naujaisiais duomenimis, šalyje nustatyta 165,2 tūkst. koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, 21,65 tūkst. žmonių nuo šios ligos mirė.

Koronaviruso pandemijos krizė – geopolitinis šokas visai tarptautinei bendruomenei, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po trečiadienį įvykusios aljanso gynybos ministrų vaizdo konferencijos.

„Aptarėme ilgalaikius krizės padarinius sveikatos apsaugai. Geopolitiniai padariniai gali būti reikšmingi, ši krizė – geopolitinis šokas visai tarptautinei bendruomenei“, – kalbėjo jis.

Anot J.Stoltenbergo, ši pandemija – „beprecedentis iššūkis“.

„Šios krizės poveikis – esminis šalių gyventojams ir ekonomikoms. Tarptautinė sistema supurtyta stipriai“, – pridūrė jis.

Jo žodžiais, COVID-19 pandemija priminė, kad „visų sveikata pažeidžiama“, ir „nurodė pamokas, kurias privalu išmokti“.

NATO generalinis sekretorius sakė, kad gynybos ministrų pasitarime sutarta, kad aljansas turėtų geriau pasiruošti panašioms galimoms krizėms ateityje.

„Stiprindami savo veiksmus prieš koronavirusą, taip pat turime pasiruošti ateičiai. NATO gynybos ministrai sutiko atnaujinti mūsų bazinius reikalavimus dėl civilinio pasirengimo, kad mūsų visuomenė būtų atsparesnė būsimoms krizėms“, – teigė jis.

Anot J.Stoltenbergo, NATO mano, jog dėl koronaviruso pandemijos sustiprės saugumo iššūkiai, taip pat ir dėl Rusijos.

„Prieš pandemiją egzistavę saugumo iššūkiai niekur neišnyko – priešingai. Potencialūs priešininkai bandys panaudoti pandemiją saviems interesams, gali sustiprėti terorizmas“, – pridūrė J.Stoltenbergas.

Prancūzijoje koronavirusinės infekcijos COVID-19 aukų skaičius peržengė 17 tūkst., trečiadienį pranešė pareigūnai, bet pirmąkart nuo protrūkio pradžios sumažėjo bendras dėl šios ligos hospitalizuotų žmonių skaičius.

Sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas pareigūnams sakė, kad šalies ligoninėse ir slaugos namuose patvirtinta iš viso 17 167 žmonių, kuriems buvo nustatyta koronaviruso infekcija, mirtis.

Ankstesnę dieną bendras epidemijos aukų skaičius buvo 15 729, bet J.Salomonas pažymėjo, kad šių skaičių skirtumas nėra per vieną parą mirusių žmonių skaičius, nes buvo gauti kai kurie vėluojantys duomenys po Velykų savaitgalio.

Pasak jo, geresnė naujiena – kad šiuo metu šalies ligoninėse gydoma 513 mažiau COVID-19 pacientų nei ankstesnę dieną.

Hospitalizuotų žmonių skaičius „išlieka labai didelis, bet... bendras skaičius pirmąkart parodė sumažėjimą dėl žmonių, kurie buvo išrašyti“, aiškino J.Salomonas.

Įtempta padėtis ekonomikoje dėl pasaulį krečiančios koronaviruso pandemijos gali išprovokuoti protestus, trečiadienį perspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir paragino vyriausybes imtis prevencinių priemonių.

TVF pažymėjo, kad „kai kurios šalys išlieka pažeidžiamos naujų protestų, ypač jeigu politiniai veiksmai COVID-19 krizei mažinti būtų laikomi nepakankamais arba nesąžiningais palankiais stambiajam verslui, o ne žmonėms“.

Pietų Afrikoje policija antradienį šaudė guminėmis kulkomis ir leido ašarines dujas per susirėmimus Keiptaune su gyventojais, reikalavusiais užtikrinti aprūpinimą maisto produktais per karantiną dėl COVID-19.

Šimtai žmonių, įtūžusių dėl neišdalytų maisto davinių, puldinėjo policijos rikiuotes, svaidydami akmenis, statydami barikadas ir degindami padangas.

Savo pusmetinėje ataskaitoje „Fiscal Monitor“ TVF nurodė, kad protestai „labiau tikėtini šalyse, iki šiol pasižymėjusiose išsikerojusia korupcija, viešosios politikos skaidrumo stygiumi ir prastu paslaugų užtikrinimu“.

Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad pastaruosius dvejus metus intensyvėdavo protestų dėl ekonominės politikos bangos.

Ekvadore, Haityje ir Irane demonstracijas išprovokavo degalų pabranginimai, Prancūzijoje – pensijų sistemos reformos ir planai didinti degalų akcizą. Tuo metu Čilėje „nedidelis viešojo transporto bilietų kainos padidinimas įžiebė socialinius protestus dėl daug platesnių klausimų“.

Ataskaitos autoriai ragina vyriausybes imtis priemonių neramumų tikimybei sumažinti, pavyzdžiui, aiškiai informuoti apie savo politiką, iš anksto pranešti apie planuojamus pokyčius ir juos pagrįsti. Taip pat turėtų būti parengta strategija visuomenės pasipriešinimui mažinti ir žingsniai sumažinti naštą prieš įvedant tokias priemones kaip degalų pabranginimas.

„Naujos protestų bangos gali panaikinti reformų postūmį (pavyzdžiui, dėl pensijų arba subsidijų už energiją) bei sukelti pavojų viešiesiems finansams“, – nurodė TVF.

Mėgindamos sušvelninti pandemijos poveikį vyriausybės dosniai žeria pinigus savo ekonomikoms: pasaulyje 3,3 trln. JAV dolerių (3,02 trln. eurų), numatyta skirti didesniems įsigijimams ir prarastoms pajamoms kompensuoti, 1,8 trln. dolerių (1,65 trln. eurų) – viešojo sektoriaus paskoloms ir akcinio kapitalo injekcijoms, o dar 2,7 trln. dolerių (2,48 trln. eurų) – skolinimosi garantijoms, sakoma ataskaitoje.

Daugiausiai šių lėšų skiria Didžiojo dvidešimtuko (G-20) narės – jų taikomos priemonės vertinamos apie 7 trln. dolerių (6,42 trln. eurų).

Italijoje per pastarąją parą nustatyti 2667 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai, mirė 578 pacientai, o dar 962 pasveiko, trečiadienį pranešė Civilinės saugos tarnyba.

Pranešime sakoma, kad nuo epidemijos pradžios šalyje nustatyti 165 155 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, mirė daugiau kaip 21,6 tūkst. pacientų.

Vis dėlto, palyginus su ankstesnę dieną skelbtais rodikliais, galima daryti išvadą, kad mirtinų COVID-19 atvejų šalyje mažėja, nurodė specialistai.

Sudėtingiausia padėtis išlieka šiauriniame Lombardijos regione, taip pat Emilijoje-Romanijoje ir Venete, rodo Civilinės saugos tarnybos duomenys.

Didžiosios Britanijos vyriausybė vieno televizijos laidų vedėjo pareiškimą apie galimą sąsają tarp penktosios kartos (5G) mobiliojo ryšio technologijos ir koronaviruso trečiadienį pavadino „visiška nesąmone“.

Dėl socialinėje žiniasklaidoje plačiai pasklidusios 5G sąmokslo teorijos Airijoje savaitgalį jau buvo padegta nauja mobiliojo ryšio antena.

Ekspertai smerkia tokias kalbas ir aiškina, jog 5G technologija yra pagrįsta radijo dažniais ir niekaip nėra susijusi su viruso protrūkiu.

Tačiau Eamonnas Holmesas, televizijos kanalo ITV laidos „This Morning“ vedėjas, pareiškė, kad jie atmeta šią teoriją, „nors net nežino, ar tai nėra tiesa“.

„Manau, yra nepriimtina, jog pagrindinės žiniasklaidos priemonės tučtuojau tai atmeta kaip netiesą, nors net nežino, ar tai nėra tiesa“, – pareiškė jis.

„Labai lengva pasakyti, jog tai netiesa, nes tai atitinka valstybės nuostatas.“

Vyriausybė žurnalistams pareiškė, jog šie E.Holmeso pareiškimai yra „visiška nesąmonė“ ir „absoliutus prasimanymas“.

Sulaukė jis ir ekspertų kritikos.

„Galima pagrįstai teigti, jog Eamonnas Holmesas mokslo pažangai reiškia tą patį, ką aš reiškiu banaliai ir beprasmei ryto televizijai“, – pareiškė Michaelas Headas iš Sautamptono universiteto.

„Tarp 5G technologijos ir naujojo koronaviruso perdavimo nėra jokių sąsajų.“

Vokietija ruošiasi iki gegužės 3 dienos pratęsti suvaržymus, kuriais siekiama sulėtinti koronaviruso plitimą šalyje, trečiadienį pranešė šaliniai regionų vyriausybėse, likus vos kelioms valandoms iki pasitarimo su kanclere Angela Merkel šiuo klausimu.

Šešiolikos Vokietijos žemių ir kanclerės biuro atstovai susitarė dėl gairių, kuriomis nurodoma taikyti tokius apribojimus kaip mokyklų uždarymas ir po dabartinio galutinio termino – balandžio 19 dienos, naujienų agentūrai AFP pareiškė šaltiniai.

A.Merkel turėtų paskelbti apie savo sprendimą po vaizdo konferencijos su regionų premjerais.

Prieš pasitarimą jos atstovas Steffenas Seibertas sudaužė viltis, kad artimiausiu metu gali būti panaikinti griežti suvaržymai, nulėmę didžiausios Europos ekonomikos nuosmukį.

„Kelias, kurį turime įveikti per ateinančias savaites, yra siauras: turime atsargiai, palaipsniui švelninti priemones ir išlaikyti pažangą kovoje su pandemija“, – sakė S.Seibertas.

Pagrindinės Vokietijos užkrečiamųjų ligų kontrolės įstaigos vadovas savo ruožtu antradienį pranešė, kad naujų užsikrėtimo atvejų skaičius šalyje „stabilizavosi esant gana aukštam lygiui“ ir kad „šiuo metu nėra aiškių požymių, jog jis mažėja“.

Nors tendencija keitėsi teigiama linkme, Roberto Kocho instituto (RKI) pirmininkas Lotharas Wieleris perspėjo, kad dar per anksti teigti, jog infekcija buvo suvaldyta.

RKI duomenimis, Vokietijoje iki antradienio vidurnakčio užregistruoti 127 584 susirgimo COVID-19 atvejai, įskaitant 3 254 mirties atvejus.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skiria Sakartvelui papildomai 200 mln. JAV dolerių koronaviruso pandemijos smūgiui šalies ekonomikai atremti, skelbiama oficialiame TVF tinklapyje.

Fondas pažymi, jog ši finansinė parama Sakartvelui bus pervesta nedelsiant, nelaukiant TVF vykdomosios tarybos formalaus pritarimo, kad būtų „patenkinti skubūs medicininiai, socialiniai bei ekonominiai poreikiai, skatinamas pasiruošimas ekonomikos gaivinimui“.

TVF taip pat nusprendė 2,55 karto iki maždaug 450 mln. JAV dolerių padidinti Sakartvelo finansavimą pagal išplėstinę Fondo priemonę (Extended Fund Facility, EFF), o TVF taryba tai turėtų patvirtinti gegužės pradžioje.

TVF vertinimais, Sakartvelo ekonomika dėl koronaviruso pandemijos krizės 2020 metais susitrauks 4 proc., o šiai šaliai, smarkiai priklausomai nuo turizmo, šiemet ir kitąmet prireiks apytikriai 1,6 mlrd. dolerių vertės išorinio finansavimo.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo trečiadienį pareiškė, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kilus COVID-19 pandemijai neatliko savo tiesioginės pareigos – laiku teikti pasauliui medicininę informaciją.

Tokį pareiškimą jis padarė JAV prezidentui Donaldui Trumpui nurodžius dėl koronaviruso krizės „prasto valdymo“ įšaldyti finansavimą PSO.

„Mums būtinas skaidrumas, taip pat kad Pasaulio sveikatos organizacija atliktų savo darbą ir pagrindinę funkciją – užtikrinti, kad pasaulis gautų tikslią, savalaikę, veiksmingą, realią informaciją apie tai, kas vyksta visuomenės sveikatos apsaugos erdvėje. Ir šiuo atveju ji to nepadarė“, – televizijai „Fox News“ sakė M.Pompeo.

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Mike'as Pompeo

Jis priminė, kad PSO ilgą laiką atsisakinėjo paskelbti naujojo koronaviruso protrūkį pandemija, nes tai esą buvo neparanku Kinijai, kur atsirado šis užkratas.

„Mums reikalinga sveikatos apsaugos organizacija, kuri duotų gerų rezultatų visam pasauliui, o ne dangstytų vieną valstybę. Mums reikia tikslios ir skaidrios informacijos“, – pabrėžė amerikiečių diplomatijos vadovas.

Baltųjų rūmų patarėjas prekybos klausimais Peteris Navarro taip pat gynė D.Trumpo žingsnį.

„Pasaulio sveikatos organizacija yra vienintelė nesėkmė šios epidemijos metu. Ji iš esmės slėpė informaciją nuo visuomenės ir dar ilgai negalėjo paskelbti apie pandemiją, kai kiti pagrįstai taip pasielgė. Jos rankos suteptos krauju“, – „Fox News“ pareiškė P.Navarro.

„Manau, kad prezidentas Trumpas yra visiškai teisus reikalauti atlikti išsamų tyrimą, kodėl taip nutiko ir koks buvo Kinijos vaidmuo šiame procese“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie COVID-19 pandemijos poveikį JAV ir Kinijos santykiams, Baltųjų rūmų patarėjas pažymėjo: „Turime išsiaiškinti, iš kur atsirado virusas. Turime suprasti, kodėl Kinija mums apie tai nepasakojo šešias savaites, per kurias praradome brangų laiką.“

Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern trečiadienį pareiškė, kad jos vyriausybė nusprendė 20 procentų susimažinti savo darbo užmokestį už artimiausią pusmetį, demonstruodama solidarumą su šalies gyventojais, patyrusiais finansinių nuostolių dėl koronaviruso pandemijos.

„Šiandien mes su vyriausybės ministrais susimažinome mūsų atlyginimus 20 procentų artimiausių šešių mėnesių laikotarpiui “, – sakė premjerė per spaudos konferenciją. 

Ji pabrėžė, kad Naujojoje Zelandijoje daugelis neteko darbo, kai kurių darbo užmokestis gerokai sumažėjo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jacinda Ardern

Be to, J.Ardern nurodė, kad didžiausią atlyginimą gaunantys pareigūnai artimiausiu metu neteks premijų. Tačiau šios priemonės nepalies tokių valstybinių įstaigų darbuotojų kaip medikai.

„Daugelis valstybinių įstaigų darbuotojų – tai gyvybiškai svarbia veikla užsiimantys darbuotojai, tokie kaip medicinos slaugytojos, policininkai, sveikatos apsaugos srities specialistai“ – pridūrė ji.

Anksčiau J.Ardern sakė, kad sprendimą dėl  griežtų karantino priemonių pratęsimo arba švelninimo priims balandžio 20 dieną.

„Nors išaiškinamų atvejų skaičius gali būti nedidelis, tai dar nereiškia, kad mes nugalėjome šį virusą“, – kalbėjo premjerė.

„Mes suprantame būtinybę kuo greičiau paleisti mūsų ekonomiką“, – pridūrė ji.

Naujausiais duomenimis, šalyje nustatyti  1078 susirgimo koronaviruso infekcija COVID-19 atvejai, devyni mirties atvejai, 728 žmonės pasveiko.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen siūlo europiečiams neplanuoti kelionių anksčiau rudens, praneša portalas RTL.

„Siūlau palaukti ir kol kas neplanuoti turistinių kelionių vasarai, nes Europa vis dar kenčia nuo koronaviruso pandemijos. Šiuo metu niekas negali suteikti patikimų prognozių liepos ir rugpjūčio mėnesiams. Mums teks išmokti gyventi su šiuo virusu dar daug mėnesių, galbūt iki kitų metų“, – sakė ji.

U.von der Leyen skeptiškai įvertino Vokietijos vyriausybės nutarimą, kad dėl COVID-19 epidemijos atšauktas turistines keliones kelionių agentūros kompensuos tik išduodamos kuponus būsimoms kelionėms.

„Visoje Europoje žmones turi teisėtą pasirinkimo laisvę, gauti kompensaciją pinigais arba kuponais. Tuo metu reikia  pademonstruoti solidarumą: jeigu jūsų finansinė padėtis yra stabili, neverta reikalauti pinigų.

Geriau panaudoti kuponus, kad padėtume turistinėms kompanijoms lengviau pergyventi šį sunkų laikotarpį“, – kalbėjo EK vadovė.

„Scanpix“/AP nuotr./Ursula von der Leyen

Tuo metu interneto svetainėje „SchengenVisaInfo“ rašoma, kad kai kurios ES valstybės jau svarsto galimybę švelninti karantino priemones, įvestas dėl COVID-19 infekcijos, nors kitos baiminasi antros pandemijos bangos ir lieka užsidariusios.

Neseniai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiūlė laikyti Europos Sąjungą izoliuotą ilgiausiai iki rugsėjo. Prancūzija savo sienas yra uždariusi nuo kovo 17 dienos ir dabar atsiranda ženklų, kad epidemijos banga šalyje slūgsta.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija pasiūlė šalies piliečiams iki rugsėjo atidėti keliones į Ispaniją. Tuo metu Ispanija jau švelnina izoliavimo priemones, nes naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius kasdien mažėja. Daugelis ispanų jau sugrįžo į darbą.

Austrija planuoja atidaryti parduotuves, prekybos centrus, kirpyklas ir didžiąsias parduotuves jau nuo gegužės 1 dienos. Tačiau planai gali pasikeisti, jeigu susirgimo COVID-19 atvejų padaugės. Vokietija neketina įvesti jokių papildomų suvaržymo priemonių prie dabar galiojančių.

Šveicarija taip pat siekia palaipsniui nuo balandžio pabaigos švelninti suvaržymo priemones. 

Airija paskelbė, kad artimiausiomis savaitėmis gali sušvelninti reikalavimą laikytis karantino namuose ir leisti pradėti dirbti kai kurioms parduotuvėms. 

Praėjusią savaitę Europos Komisija pasiūlė visoms Šengeno erdvei priklausančioms ES narėms ir asocijuotosioms valstybėms laikyti uždarytas išorines sienas iki gegužės 15 dienos.

Beveik visos JAV bendrovės, apklaustos kovo antroje pusėje, teigė, kad koronaviruso pandemija netrukus smogs ar jau smogė jų tiekimo grandinėms, antradienį pranešė pramonės asociacija.

Tiekimo valdymo instituto (ISM) atlikta apklausa taip pat parodė, kad pusė įmonių pandemijos akivaizdoje mažina savo įplaukas, atsisako planų samdyti naujų darbuotojų ir stabdo investicijas.

„Duomenys rodo, kad net įmonėms prisitaikant prie tiekimo sutrikimų – net numatant, kad tiekimo sąlygos normalizuosis iki trečiojo ketvirčio – šiemet tikimasi mažesnės bendros paklausos, o tai rodo ilgalaikį viruso protrūkio poveikį“, – pareiškė ISM vadovas Thomas Derry (Tomas Deris).

ISM teigė, kad 95 proc. respondentų jau nukentėjo nuo tiekimo grandinių sutrikimų arba prognozavo neigiamą poveikį kovo pabaigoje, palyginti su daugiau nei 80 proc. rodikliu, gautu kovo pirmoje pusėje.

Organizacija kovo 17–30 dienomis apklausė 559 gamybos ir paslaugų sektorių įmones.

Tuo tarpu 57 proc. respondentų pranešė, kad paklausa sumažėjo vidutiniškai 5 proc., o beveik pusė nurodė, jog sumažino savo įplaukų tikslus vidutiniškai 22 procentais.

Kapitalo išlaidų planus apkarpė daugiau nei trečdalis įmonių – vidutiniškai 27 procentai.

Be to, nukentės ir užimtumas – 54 proc. įmonių teigė, kad atidės naujų darbuotojų įdarbinimą bent jau iki kito ketvirčio, o trečdalis respondentų teigė, kad sutrumpins darbuotojų darbo valandas. Maždaug ketvirtadalis respondentų sumažins darbuotojų skaičių.

Nenuostabu, kad viruso protrūkio metu paklausa sveikatos priežiūros sektoriuje išaugo 50 proc., parodė apklausa.

Vis dėlto T.Derry pažymėjo, kad įmonės, kurios diversifikavo savo tiekimo bazę reaguodamos į prezidento Donaldo Trumpo pradėtus prekybos karus, „potencialiai turi daugiau galimybių kovoti su COVID-19 poveikiu tiekimo grandinėms“.

Vienas iš nedaugelio teigiamų apklausos rodiklių buvo tas, kad Kinijoje, iš kurios paplito koronavirusas, įmonių darbuotojų skaičius kovo mėnesį siekė 82 proc. įprasto lygio, palyginti su 56 proc. vasario mėnesį.

Suomijos ministrė pirmininkė trečiadienį atšaukė draudimą įvažiuoti ir išvažiuoti iš Helsinkio, bet perspėjo, kad koronaviruso epidemija „dar nėra suvaldyta“ ir kad tebegalios kiti judėjimo suvaržymai.

Kovo 28 dieną vyriausybė uždarė kelius ir geležinkelius, vedančius į Ūsimos regioną, kuriame yra ir sostinė. Draudimas buvo taikomas visais, išskyrus būtiniausius atvejus, siekiant neleisti infekcijai išplisti į kitas šalies dalis.

Tačiau augantis užsikrėtimo atvejų skaičius už Helsinkio ribų reiškia, kad tokių suvaržymų nebeįmanoma pateisinti nepaprastosios padėties įstatymu, pareiškė premjerė Sanna Marin.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Draudimas įvažiuoti ir išvažiuoti iš Helsinkio jau atšauktas

„Kai kuriuose regionuose ligos plitimo lygis yra didesnis nei Ūsimoje“, – per spaudos konferenciją sakė S.Marin.

Tačiau ji paragino gyventojus ir toliau vengti kelionių, pabrėždama, kad „dabar nėra tinkamas laikas važiuoti į vasarnamį“.

Kiti apribojimai, tokie kaip mokyklų uždarymas vyresnio amžiaus vaikams ir draudimas rinktis daugiau nei 10 žmonių grupėms, galios ir toliau, pažymėjo vyriausybės vadovė ir pridūrė, jog šalis tebėra „viruso malonėje“.

Ekspertų grupė kitą savaitę informuos kabinetą apie pradinį padėties vertinimą. Jie išsakys nuomonę, kiek dar laiko turėtų būti taikomi apribojimai, taip part ar turėtų būti imtasi papildomų priemonių, tokių kaip reikalavimas dėvėti viešose vietose apsaugines kaukes.

Antradienį visuomenės sveikatos apsaugos agentūros THL vadovas paragino žmones išeinant į lauką dengti veidus, kad sumažėtų besimptomio užkrato perdavimo rizika.

Suomijos sveikatos apsaugos institucijos šią savaitę turėtų gauti pirmuosius atsitiktiniams visuomenės nariams atliktų antikūnų tyrimų rezultatus, kurie, kaip tikisi pareigūnai, parodys, kiek iš viso šalies gyventojų yra užsikrėtę.

Trečiadienį Suomijoje buvo užfiksuoti 64 mirties nuo koronaviruso atvejai ir 3 161 patvirtintas užsikrėtimo atvejis, nors šalyje atliekami tyrimai tik nedideliai daliai įtariamų infekuotųjų.

Baltarusijoje per parą mirus trims koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms protrūkio aukų šalyje padaugėjo iki 36, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerijs.

Tuo metu bendras asmenų, kuriems buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, skaičius išaugo iki 3 728, per parą nustačius dar 447 užsikrėtimo atvejus, sakoma ministerijos pranešime.

Ministerija pridūrė, kad 68 pacientams reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija. Ankstesnę dieną jų buvo 57.

Iki trečiadienio Baltarusijoje atlikta daugiau kaip 76 tūkst. testų COVID-19 nustatyti. Šį darbą dabar atlieka 24 laboratorijos.

Koronavirusas plinta ir Baltarusijoje, bet čia gyvenimas nestoja

+5

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sušaukė donorų konferenciją dėl skiepų nuo naujojo koronaviruso sukūrimo ir gamybos finansavimo.

Skiepai yra „mūsų geriausia kolektyvinė galimybė įveikti virusą“ ir šiai pasaulinei iniciatyvai paremti „reikia finansavimo“, trečiadienį vaizdo ryšiu transliuotoje spaudos konferencijoje sakė U.von der Leyen.

Ji nurodė, kad donorų konferencija įvyks gegužės 4 dieną internetu, glaudžiai bendradarbiaujant su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

EK vadovė pridūrė, kad sveikatos labdaros fondai „Wellcome Trust“ iš Jungtinės Karalystės ir JAV milijardieriaus Billo Gateso „Gates Foundation“ dalyvauja organizuojant konferenciją.

„Tikiuosi, kad šalys ir organizacijos visame pasaulyje atsilieps į šį raginimą“, – sakė U.von der Leyen, kuri prieš tapdama politike buvo medicinos ekspertė.

Tuo metu Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis anksčiau trečiadienį pasmerkė Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo sprendimą įšaldyti finansavimą PSO. 

„Labai apgailestauju dėl JAV sprendimo sustabdyti finansavimą PSO“, – parašė J.Borrellis socialiniame tinkle „Twitter“. 

„Nėra priežasties, pateisinančios šį žingsnį tokiu metu, kai labiau nei kada nors anksčiau reikia jų pastangų, siekiant suvaldyti koronaviruso pandemiją“, – sakė jis.   

„Tik bendromis jėgomis galime įveikti šią krizę, nepaisančią jokių sienų“, – pridūrė ES diplomatijos vadovas. 

Šiuo metu visame pasaulyje vykdomi tyrimai dėl dešimčių potencialių vakcinų, bet ekspertai sako, kad jų veiksmingumo ir galimo šalutinio poveikio tikrinimas užtruks mažiausiai metus.

Patvirtintos vakcinos gamyba siekiant aprūpinti visą pasaulį užtruks dar ne vieną mėnesį.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį pasmerkė Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo sprendimą įšaldyti finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO). 

„Labai apgailestauju dėl JAV sprendimo sustabdyti finansavimą PSO“, – parašė J.Borrellis socialiniame tinkle „Twitter“. 

„Nėra priežasties, pateisinančios šį žingsnį tokiu metu, kai labiau nei kada nors anksčiau reikia jų pastangų, siekiant suvaldyti koronaviruso pandemiją“, – pridūrė jis.   

„Tik bendromis jėgomis galime įveikti šią krizę, nepaisančią jokių sienų“, – pridūrė ES diplomatijos vadovas. 

D.Trumpas nurodė sustabdyti finansavimą PSO, apkaltinęs šią Ženevoje įsikūrusią organizciją „politinį korektiškumą iškeliant virš gyvybes gelbstinčių priemonių“.

Europos Sąjungos įvestos varžomosios priemonės padėjo apsaugoti gyventojus nuo koronaviruso infekcijos COVID-19, bet už tai teko sumokėti milžinišką kainą, sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen .

„Varžomojo pobūdžio priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės, suvaidino esminį vaidmenį stabdant infekcijos plitimą. Tai padėjo mūsų sveikatos apsaugos sistemoms susidoroti su situacija. Tačiau tokių priemonių kaina – milžiniška“, – tviteryje parašė U.von der Leyen.

Ji pažymėjo, kad Europos Komisija rekomenduoja priimant sprendimus dėl suvaržymų švelninimo atsižvelgti į tris dalykus: reikšmingą viruso plitimo greičio sumažėjimą, pakankamus šalies sveikatos apsaugos sistemos pajėgumus ir veiksmingos padėties stebėsenos instrumentus.

Rusijos socialinių tinklų vartotojai ir žiniasklaida pranešė, kad trečiadienio rytą prie metro stočių nusidriekė eilės, o į Maskvą vedančiuose greitkeliuose kilo transporto spūsčių, įsigaliojus naujai leidimų tikrinimo tvarkai, kuria siekiama per koronaviruso protrūkį kontroliuoti žmonių judėjimą sostinėje. 

Pranešama, kad policininkai rankiniu būdu tikrina kiekvieno į Maskvą įvažiuojančio ar metro stotį užeinančio žmogaus asmens tapatybės dokumentus ir leidimus, todėl nusidriekė ilgos eilės.  

Nauja kontrolės tvarka Maskvoje įsigaliojo trečiadienį, Rusijoje toliau eksponentiškai augant koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų skaičiui.

Šalyje užsikrėtusiųjų skaičius padvigubėja kas penkias dienas. Trečiadienį Rusijos pareigūnai pranešė apie 3 388 naujus COVID-19 atvejus. Nuo epidemijos pradžios šalyje nustatyti iš viso 24 490 šios ligos atvejų. Maskvoje COVID-19 diagnozuota 14 776 žmonėms.

Kiek vėliau Maskva pažadėjo peržiūrėti naują elektroninių leidimų sistemą, skirtą valdyti mieste įvestą karantinavimo režimą.

Socialiniuose tinkluose pasirodžius pranešimams apie metropoliteno stotyse besiformuojančias minias, Maskvos meras Sergejus Sobianinas tviteryje pripažino, kad „metro nusidriekė eilės“.

Jis pareiškė paprašęs institucijų, atsakingų už leidimų tikrinimą, „dirbti taip, kad tolesni patikrinimai nesukeltų gausių žmonių minių“.

Savo antroje tviterio žinutėje jis pažymėjo, kad minios jau išsivaikščiojo, pridurdamas, jog sostinės valdžia planuoja vykdyti „automatinę“ kontrolę.

„Pagalvosime, kaip tai padaryti“, – parašė S.Sobianinas.

Patikros punktai Maskvoje

+1

Naujienų agentūra TASS pranešė, kad spūstys kilo dėl leidimus tikrinančių policininkų stokos.

Pasak vietos valdžios, nuo pirmadienio buvo išduoti mažiausiai 3,2 mln. leidimų.

Rusijos sostinėje karantino režimas galioja nuo kovo pabaigos. Gyventojams draudžiama išeiti iš namų, išskyrus atvejus, kai einama nusipirkti maisto produktų ar vaistų, pavedžioti augintinių ar vykstama dirbti į įstaigas, kurių veikla gyvybiškai būtina.    

Maskviečiams, norintiems kažkur vykti automobiliu ar viešuoju transportu, pirmiausia reikia internetu pateikti prašymą išduoti skaitmeninį leidimą, kuriame būtų nurodytas kelionės tikslas ir vieta.  

Leidimų sistema netaikoma tokiems asmenims, kaip ginkluotų tarnybų nariai, savivaldybės pareigūnai ir žurnalistai.

Darbo leidimai galios iki balandžio 30 dienos, o leidimai nuvykti pas gydytoją ar kitur yra vienkartiniai.

Prireikus, skaitmeninių leidimų sistema gali būti išplėsta, kad būtų galima stebėti net savo mikrorajonuose vaikščiojančius pėsčiuosius, pareiškė valdžios atstovai.

Ispanijoje per parą nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičius vėl sumažėjo palyginti su ankstesne para; šalyje užfiksuotos 523 naujos mirtys nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19.

Bendras mirčių skaičius siekia 18 579, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Patvirtintų užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičius šalyje per parą išaugo daugiau kaip 5 000, nors pastarąsias šešias dienas naujų užsikrėtimo atvejų mažėjo. Šiuo metu Ispanijoje patvirtinta per 177 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų.

Europoje užfiksuota daugiau kaip milijonas užsikrėtimo koronavirusu atvejų – kiek daugiau nei pusė visų pasaulio atvejų, trečiadienį 8 val. 30 min. Grinvičo (11 val. 30 min. Lietuvos) laiku rodė naujienų agentūros AFP kaupiami oficialių šaltinių duomenys.

Europa yra labiausiai COVID-19 pandemijos veikiamas žemynas: čia užregistruoti mažiausiai 1 003 284 užsikrėtimo atvejai, įskaitant 84 465 mirties atvejus.

Visame pasaulyje užregistruota 1 991 019 užsikrėtimo ir 125 955 mirties atvejai.

Šie skaičiai, pagrįsti valstybių skelbiamais duomenimis ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) informacija, galbūt atspindi tik dalį tikrojo ligos atvejų skaičiaus. Daugelyje šalių COVID-19 testai atliekami tik rimčiausiais atvejais.

Berlynas trečiadienį pasmerkė JAV sprendimą įšaldyti finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai, o Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas perspėjo nekaltinti kitų dėl koronaviruso krizės.

„Kitų kaltinimas nepadės... Viena geriausių investicijų yra stiprinti JT, visų pirma nepakankamai finansuojamą PSO, kuriant ir platinant testus ir vakcinas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė H.Maasas, JAV prezidentui Donaldui Trumpui apkaltinus PSO „labai netinkamai valdant“ koronaviruso plitimą.

Estijoje per praėjusią parą nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 mirė trys žmonės, patvirtinti 29 nauji ligos atvejai.

Per pastarąsias 24 val. šalyje atlikti 1 709 COVID-19 testai ir 29 iš jų (1,7 proc.) rezultatai buvo teigiami, trečiadienį paskelbė Sveikatos apsaugos departamentas. Iš viso šalyje iki šiol atlikti 33 967 testai, 1 400 iš jų (4,1 proc.) rezultatai buvo teigiami.

Balandžio 15-osios rytą ligoninėse buvo gydomi 147 COVID-19 pacientai, kurių 10-čiai prijungti kvėpavimo aparatai. Iš ligoninių išrašyta 117 žmonių.

Per praėjusią parą šalyje nuo COVID-19 mirė 79 metų moteris, gulėjusi Rytų Virumos centrinėje ligoninėje, 81 metų vyras, gydytas Kuresarės ligoninėje, ir 65 metų vyras, gulėjęs Pernu ligoninėje.

Taip pat paaiškėjo, kad balandžio 10 dieną miręs 83 metų vyras, sirgęs keliomis lėtinėmis ligomis, taip pat buvo užsikrėtęs koronavirusu. Iš viso Estijoje nuo COVID-19 mirė 35 žmonės.

Latvijos epidemiologai po dviejų savaičių gali pateikti pasiūlymus, kaip švelninti dėl koronaviruso protrūkio įvestus suvaržymus, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.  

Televizijos TV3 laidoje „900 sekundžių“ premjeras sakė, jog epidemiologai mano, kad balandžio gale sergamumas COVID-19 gali išaugti. Visgi, nepaisant šių prognozių, epidemiogai gali parengti pasiūlymus dėl laipsniško suvaržymų švelninimo, sakė K.Karinis.      

„Jei palygintume situaciją Latvijoje ir kitose Europos šalyse, Latvija yra labiausiai liberali, kalbant apie valstybės įvestus suvaržymus. Mums būtina didinti testavimo apimtis, siekiant kontroliuoti COVID-19 plitimą, taip pat suprasti, kokių žingsnių turime imtis epidemijai suvaldyti“, – kalbėjo vyriausybės vadovas.      

Latvijos vyriausybė praėjusią savaitę nusprendė, kad ekstremali padėtis dėl COVID-19 epidemijos šalyje pratęsiama iki gegužės 12 dienos.

Kinija trečiadienį pareiškė, kad yra „rimtai sunerimusi“ dėl JAV sprendimo sustabdyti finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), ir paragino Vašingtoną laikytis savo įsipareigojimų per koronaviruso krizę.

„Dabartinė pasaulinė epidemijos situacija yra niūri. Ji išgyvena kritinį momentą. Šis JAV sprendimas susilpnins PSO pajėgumus ir pakenks tarptautiniam bendradarbiavimui kovojant su epidemija“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė kinų pareigūnas Zhao Lijianas.

JAV ir Kinija ginčijasi dėl mirtinai pavojingo koronaviruso, kuris visame pasaulyje jau pražudė daugiau kaip 125 tūkst. žmonių.

Išvakarėse JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino Ženevoje įsikūrusią PSO „politinį korektiškumą iškeliant virš gyvybes gelbstinčių priemonių“ ir sustabdė finansavimą šiai organizacijai, kuri pernai iš Jungtinių Valstijų gavo 400 mln. dolerių (365 mln. eurų).

Finansavimas sustabdytas, kol bus parengta apžvalga dėl PSO vaidmens „labai blogai valdant ir dangstant koronaviruso plitimą“, sakė D.Trumpas.

Pasak JAV prezidento, protrūkis galėjo būti suvaldytas „su labai mažu mirčių skaičiumi“, jei PSO būtų kruopščiai įvertinusi situaciją Kinijoje, kur liga praėjusių metų pabaigoje atsirado.

Naujausias D.Trumpo sprendimas atspindi jo įsitikinimą, kad PSO yra šališka Kinijos naudai ir bendrininkavo, kad pagrindinei JAV ekonominei varžovei nereikėtų detaliai informuoti apie kilusią sveikatos apsaugos krizę.

„Raginame Jungtines Valstijas rimčiausiai vykdyti savo įsipareigojimus... ir remti PSO vadovaujamus tarptautinius veiksmus prieš epidemiją“, – sakė Zhao Lijianas ir pridūrė, kad ši organizacija vaidina „nepakeičiamą vaidmenį“ kovoje su pandemija.

Dviejų Brazilijos valstijų gubernatoriai, kritikavę prezidento Jairo Bolsonaro raginimus sušvelninti dėl koronaviruso protrūkio šalyje įvestus suvaržymus, antradienį pranešė, kad jiems diagnozuota koronaviruso infekcija COVID-19.      

Rio de Žaneiro gubernatorius Wilsonas Witzelis ir šiaurinės Paros valstijos gubernatorius Helderas Barbalho socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose informuoja apie jiems nustatytą COVID-19 diagnozę ir ragina žmones likti namuose.   

W.Witzelis, uoliai raginęs per koronaviruso protrūkį uždaryti įmones, kurių veikla nėra gyvybiškai būtina, ir įpareigoti žmones būti namuose, sakė, kad blogai pasijuto penktadienį.

Jam pakilo temperatūra, ėmė perštėti gerklę, dingo uoslė. Skonio ir kvapo pojūčių praradimas yra vienas pagrindinių koronavirusinės infekcijos simptomų.  

„Šiandien sulaukiau teigiamo testo dėl koronaviruso rezultato... Dabar, ačiū Dievui, jaučiuosi geriau ir tęsiu darbus, laikydamasis savo gydytojų nurodymų“, – sakė 52 metų W.Witzelis.  

„Dar kartą prašau jūsų – būkite namuose, nes ši liga, kaip visi matome, plinta sparčiai ir niekas nuo jos nepasaugotas“, – kalbėjo jis.  

Analogišką raginimą išsakė ir 40-metis H.Barbalho. Politikas nurodė, kad jam COVID-19 simptomai nepasireiškė. 

„Šis virusas yra itin užkrečiamas, ligai nesvarbu jūsų amžius ar socialinė padėtis. Pavojus kyla kiekvienam. Taigi, prašau, likite namuose“, – sakė jis. 

Ultradešiniųjų pažiūrų Brazilijos lyderis J.Bolsonaro pastarosiomis savaitėmis ne kartą piktinosi kovai su koronavirusu pasitelktomis karantino priemonėmis, kurios esą gali sugriauti didžiausią Lotynų Amerikos ekonomiką. Šią ligą jis yra pavadinęs „nesmarkiu gripu“, į kurį perdėtai reaguojama.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jairas Bolsonaro

W.Witzelis praėjusį mėnesį pareiškė, kad J.Bolsonaro atsisakymas paisyti Jungtinių Tautų ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų gali būti laikomas „nusikaltimu žmoniškumui“. 

Brazilija yra labiausiai koronaviruso paveikta šalis Lotynų Amerikoje. Oficialiais duomenimis, šalyje nuo COVID-19 jau mirė 1 532 žmonės. 

Latvijoje per praėjusią parą išaiškinti devyni nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, bendrą užsikrėtimo atvejų skaičių padidinę iki 666, trečiadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

Per pastarąsias 24 val. ėminius COVID-19 testams davė 878 žmonės, o bendrai nuo protrūkio pradžios – 29 896 žmonės.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 46 COVID-19 pacientai, trijų iš jų būklė sunki. Antradienio vakaro duomenimis, koronavirusas šalyje pareikalavo penkių gyvybių.

Iš ligoninių jau išrašyti 44 šia liga persirgę pacientai.

Luizianos gubernatorius Johnas Belas Edwardsas priėmė sprendimą dėl koronaviruso protrūkio prezidento rinkimų kampanijos pirminius rinkimus šioje valstijoje nukelti į liepos 11 dieną.

Luizianos vyriausiasis rinkimų pareigūnas paprašė įstatymų leidėjų išplėsti balsavimo paštu ir išankstinio balsavimo galimybes.  

Pirminiai rinkimai Luizianoje buvo planuoti balandžio 4 dieną, tačiau gubernatorius demokratas J.B.Edwardsas juos dukart atidėjo valstijos sekretoriaus respublikono Kyle'o Ardoino prašymu.    

Luiziana yra viena iš smarkiausiai koronaviruso protrūkio paveiktų JAV valstijų. 

Per praėjusį mėnesį pirminius rinkimus atidėjo daugiau kaip dešimt valstijų.  

K.Ardoinas taip pat paprašė įstatymų leidėjų šiems rinkimams patvirtinti ekstremaliosios situacijos procedūras. Valstijos sekretorius nori, kad išankstinis balsavimas vyktų ne vieną, o dvi savaites, galimybę balsuoti paštu turėtų daugiau žmonių ir būtų pakeistos kai kurių balsavimo apylinkių vietos.     

Danijoje trečiadienį pradedamos atidaryti mėnesį dėl koronaviruso infekcijos COVID-19 neveikusios mokyklos, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Danija yra pirmoji šalis Europoje, pradedanti atidaryti nuo kovo 12-osios neveikusius vaikų lopšelius, darželius ir pradines mokyklas.

„Scanpix“/AP nuotr./Danijoje atidaroma dalis mokyklų

Tačiau pamokos atnaujinamos tik maždaug pusėje šalies savivaldybių ir maždaug 35 proc. Kopenhagos įstaigų. Kitos savivaldybės ir įstaigos paprašė daugiau laiko, kad galėtų prisitaikyti prie vis dar galiojančių sveikatos apsaugos protokolų.

Visi darželiai ir pradinės mokyklos turėtų būti atidaryti iki balandžio 20-osios.

Balandžio pradžioje šalies centro kairiųjų vyriausybė paskelbė, jog mokyklos bus atidarytos „su sąlyga, kad visi laikysis atstumų ir plaus rankas“.

Mokyklų reikalaujama užtikrinti, kad klasėse tarp suolų būtų 2 m atstumas, o pertraukos būtų organizuojamos mažoms grupėms.

Taikydamosi prie šių gairių daug mokyklų teikia pirmenybę pamokoms lauke, bet tai yra iššūkis miestų mokykloms.

Kai kurie tėvai dėl susirūpinimo sveikata nepritarė mokyklų atidarymui. Peticiją „Mano vaikas nėra bandomasis gyvūnas“ pasirašė maždaug 18 tūkst. žmonių.

Kopenhagos Niorebro rajono vienos iš mokyklų direktorius Henrikas Wilhelmsenas sakė manantis, kad „nemažai vaikų bus laikomi namie“.

Vidurinių ir vyresniųjų klasių moksleiviai mokslus tęs nuotoliniu būdu, o į mokyklas turėtų sugrįžti gegužės 10 dieną.

Antradienį Danijoje buvo 6 691 patvirtintas užsikrėtimo COVID-19 atvejis ir 299 mirties atvejai.

Šalyje uždrausti daugiau kaip 10 žmonių susibūrimai, uždaryti barai, restoranai, kirpyklos, parduotuvių centrai ir klubai.

Tuo metu Austrija tapo pirmąja Europos šalimi, pristačiusia savo gaires sugrįžimui į „naują normalų“ gyvenimą.

Antradienį ši šalis leido atidaryti mažas ne maisto parduotuves, palikdama galioti socialinio atstumo taisykles ir reikalaudama parduotuvėse bei viešajame transporte būti su kaukėmis.

Austrija planuoja, kad mokyklos, kavinės ir restoranai bus uždaryti bent iki gegužės vidurio.

Kitose šalyse žmonės rengiasi dar kelioms suvaržymų savaitėms. 1,3 mlrd. Indijos gyventojų karantino sąlygomis turės gyventi iki gegužės 3-osios, nors suvaržymais labai piktinasi milijonai neremiamų neturtingų žmonių.

Kai kuriose turtingesnės Europos dalyse pasirodžius viruso atsitraukimo ženklams, COVID-19 pamažu įsigali Afrikoje, kur jau užregistruota 15 tūkst. užsikrėtimo ir 800 mirties atvejų. Afrikoje taip pat nuogąstaujama dėl didėjančio bado ir galimų socialinių neramumų.

„Uždarymas yra neįgyvendinamas ir nepalaikomas didelėje Afrikos dalyje“, – sakė Jakkie Cilliersas iš Pretorijoje įsikūrusio strateginių studijų centro „Institute for Security Studies“ (ISS).

„Bandote padaryti neįmanomą dalyką ir pasmerkiate žmones pasirinkimui badauti arba susirgti. Neįmanoma 10-čiai žmonių gyventi skardos lūšnoje ir tris savaites neišeiti į lauką“, – sakė jis.

Panaši krizė bręsta Ekvadore, kur badas verčia labai paveikto Gvajakilio miesto skurdžių rajonų gyventojus nepaisyti viruso baimės.

„Policija atėjo su botagu vaikyti žmonių, bet kaip pasakyti neturtingam žmogui „lik namie“, jei nepakanka maisto?“ – sakė 35 metų mokytojas Carlosas Valencia .

Bandote padaryti neįmanomą dalyką ir pasmerkiate žmones pasirinkimui badauti arba susirgti.

Tačiau tose pasaulio šalyse, kur COVID-19 protrūkiai kilo pirmiausia, gyvenimas palaipsniui pradeda priminti normalų. Pietų Korėjoje trečiadienį vyksta rinkimai, kuriuose nepaisant COVID-19 tikimasi didelio rinkėjų aktyvumo.

Nuotaiką toliau kelia žmonių sugebėjimo atsitiesti ir dosnumo pavyzdžiai.

99 metų britas, Antrojo pasaulinio karo veteranas Tomas Moore'as, surinko 1,73 mln. eurų sveikatos apsaugos darbuotojams 100 kartų su vaikštyne perėjęs savo 25 m ilgio kiemą.

Brazilijoje tokio paties amžiaus vyras įveikė naująjį koronavirusą.

„Man tai buvo didžiulė kova, didesnė nei kare. Kare arba žūsti, arba gyveni. Čia turi kovoti, kad gyventum, ir iš šios kovos išeini nugalėtojas“, – sakė Ermando Piveta.

Atsiradus nedrąsiai vilčiai, kad pandemija galbūt pasiekė savo piką kai kuriuose židiniuose Europoje, daug šalių pradeda laipsniškai švelninti suvaržymus, nors tokie žingsniai vertinami nevienareikšmiškai.

Italija, kuri yra tarp labiausiai pandemijos paveiktų pasaulio šalių, jau leido atidaryti knygynus, savitarnos skalbyklas, raštinės reikmenų ir vaikiškų drabužių parduotuves, bet daug kompanijų savininkų nusprendė dar nepradėti darbo.

„Scanpix“/AP nuotr./Italijoje atidaryta parduotuvėlė

„Dirbti dykumoje? Kodėl? Knygynas yra vieta, kur bendraujama, o atidaryti kompaniją, kur nepraeina jokie žmonės, pavojinga visais atžvilgiais“, – sakė vieno Milano knygyno savininkė Cristina Di Caio.

Ispanija leido atnaujinti darbą kai kuriose gamyklose ir statybvietėse, o didžiausia Europos ekonomika Vokietija tikisi kai kuriuos suvaržymus sušvelninti vėliau trečiadienį.

Europos Sąjunga trečiadienį turi pasiūlyti valstybėms narėms bendras gaires, kaip išeiti iš suvaržymų režimo.

Didelio pandemijos smūgio išvengusios Austrijos vyriausybei leidus vėl atidaryti kai kurias mažas parduotuves, populiariame Vienos parduotuvių rajone pasirodė kaukėtų pirkėjų.

„Tiesiog labai tikiuosi, kad dar ne per anksti švelninti suvaržymus“, – naujienų agentūrai AFP sakė 75 metų pensininkė Anita Kakac.

• Italija, kuri labiausiai Europoje paveikta koronaviruso, išlaiko griežtus judėjimo apribojimus šalyje

• Danija nuo trečiadienio atveria dienos centrus ir pradines mokyklas iki penktos klasės

• Čekija paskelbė, kad nuo ateinančios pirmadienio palaipsniui atidarys parduotuves ir restoranus, bet žmonės ir toliau turės dėvėti apsaugines kaukes

• Tūkstančiai parduotuvių duris Austrijoje atvėrė antradienį, bet šalies valdžia įspėja, kad kova dar nėra baigta

• Didžioji Britanija apie ribojimų švelninimą dar nekalba

• Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paskelbė, kad šalis lieka užsivėrusi iki gegužės 11 d.

Dabar „ne laikas mažinti išteklius Pasaulio sveikatos organizacijos ar kokios nors kitos humanitarinės organizacijos, kovojančios su virusu, veiklai“, antradienį pareiškė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

„Manau, kad reikia remti Pasaulio sveikatos organizaciją, nes ji yra be galo svarbi pasaulio pastangoms laimėti karą prieš COVID-19“, – sakė jis JAV prezidentui Donaldui Trumpui anksčiau paskelbus, kad jo šalis nutraukia finansavimą šiai JT sveikatos įstaigai dėl esą netinkamo koronaviruso pandemijos valdymo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Antonio Guterresas

JAV prezidentas nurodė dėl koronaviruso krizės „blogo valdymo“ įšaldyti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) finansavimą, pasaulio lyderiams tuo metu svarstant galimybes švelninti karantiną, galintį įstumti pasaulio ekonomiką į antrą Didžiąją depresiją.

Koronaviruso infekcijos COVID-19 pandemijos aukų skaičius viršijo 125 tūkst., o užsikrėtimo atvejų visame pasaulyje jau yra kone 2 milijonai. Liga pakeitė milijardų pasaulio žmonių gyvenimus, priversdama juos nekelti kojos iš namų.

Visoje planetoje valstybių lyderiai karštligiškai svarsto, kada atšaukti karantino suvaržymus, kad parblokštos ekonomikos galėtų atsigauti, bet nekiltų antroji užsikrėtimų banga.

Pasauliui bandant įveikti pandemiją, D.Trumpas puolė PSO ir sustabdė finansavimą šiai organizacijai, kuri pernai iš JAV gavo 400 mln. dolerių (365 mln. eurų).

Finansavimas sustabdytas, kol bus parengta apžvalga dėl PSO vaidmens „labai blogai valdant ir dangstant koronaviruso plitimą“, sakė D.Trumpas, kuris Ženevoje įsikūrusią organizciją apkaltino „politinį korektiškumą iškeliant virš gyvybes gelbstinčių priemonių“.

Pasak JAV prezidento, protrūkis galėjo būti suvaldytas „su labai mažu mirčių skaičiumi“, jei PSO būtų kruopščiai įvertinusi situaciją Kinijoje, kur liga praėjusių metų pabaigoje atsirado.

D.Trumpas PSO pliekė Jungtinėms Valstijoms užregistravus, kaip nurodo Johnso Hopkinso universitetas, naują rekordinį per parą mirusių žmonių skaičių – 2 228.

Vis dėlto D.Trumpas pažadėjo „labai greitai“ vėl išjudinti dideles didžiausios pasaulio ekonomikos dalis ir sakė, kad JAV vėl atsidarys „gražiomis mažomis dalimis“, o labiausiai paveiktiems rajonams, tokiems kaip Niujorkas, teks palūkėti šiek tiek ilgiau.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ekonominės katastrofos mastą pademonstravo pareiškimu, kad „Didysis uždarymas“ gali atimti iš pasaulio ekonomikos 9 trln. dolerių ir kad tai būtų didžiausias smukimas nuo praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio Didžiosios depresijos.

Viruso paveikta Kinijos ekonomika, dydžiu nusileidžianti tik JAV, pirmąjį šių metų ketvirtį tikriausiai traukėsi pirmą kartą per maždaug tris dešimtmečius, sakė naujienų agentūros AFP trečiadienį apklausti ekonomistai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas ir jo karantino šukuosena

JAV per praėjusią parą užregistruoti 2 228 mirties atvejai, susiję su koronaviruso pandemija, rodo ankstų trečiadienį paskelbti Johnso Hopkinso universiteto duomenys.

Mirčių skaičius smarkiai išaugo, nors dvi ankstesnes dienas jų mažėjo.

Dabar koronaviruso protrūkis JAV  jau yra nusinešęs mažiausiai 25 757 žmonių gyvybes – daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje.