Koronavirusas: užsikrėtė trečdalis Prancūzijos lėktuvnešio įgulos narių

Europos Komisija pateikė rekomendacijas dėl Europos Sąjungos sienų atvėrimo rimstant COVID-19 krizei – pirmiausiai turėtų būti atveriamos bendrijos vidaus sienos, o tik per antrąjį etapą – išorinės.

EK pirmininkės Ursulos von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'o Michelio pateiktame plane dėl ES veiksmų rimstant COVID-19 krizei nurodoma, kad būtinas „etapiškas požiūris į vidaus ir išorės sienų (sąjungos) atidarymą, kuris galiausiai paskatins atkurti normalų Šengeno zonos funkcionavimą“.

Jame pažymima, jog suvaržymų vidaus pasieniuose panaikinimas turėtų būti koordinuojamas, o EK „nuolat bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, siekdama apriboti vidaus sienų kontrolės įvedimo poveikį vidaus rinkos funkcionavimui bei judėjimo laisvei“.

EK taip pat „daro viską, kas įmanoma, kad sumažintų esamos situacijos poveikį transportui – tiek operatoriams, tiek ir keleiviams“.

„Dabartiniai kelionių suvaržymai ir sienų kontrolės sugriežtinimai turėtų būti panaikinti, kai tik epidemiologinė situacija pasienio teritorijose taps gana panaši, o socialinio distancionavimo taisyklės bus plačiai ir atsakingai taikomos“, – teigiama dokumente.

Jame pažymima, kad pereinamuoju laikotarpiu kaimyninės valstybės pirmiausia turėtų užtikrinti netrukdomą prekių judėjimą ir tiekimo grandžių atkūrimą.

Daugiau nei trečdalio prancūzų lėktuvnešio „Charles de Gaulle“ įgulos narių testai dėl COVID-19 ligos rezultatai – teigiami, trečiadienį vakare pranešė Prancūzijos BFMTV televizija, remdamasi Gynybos ministerija.

„Teigiami COVID-19 testai buvo 668 iš 1767 „Charles de Gaulle“ įgulos narių“, – Prancūzijos gynybos ministerijos ataskaitos ištrauką skelbia BFMTV .

Televizijos duomeninis, 31 „Charles de Gaulle“ įgulos narys hospitalizuotas ligoninėje Tulone, iš jų vienas – intensyviosios terapijos skyriuje.

Prieš savaitę Prancūzijos gynybos ministerija pranešė, kad šio lėktuvnešio misija Atlanto vandenyne baigsis anksčiau, nes kai kuriems iš įgulos narių pasireiškė viruso simptomai.

Turkijos sveikatos ministras Fahrettinas Koja trečiadienį vakare pareiškė, jog šalies strategija kovojant su COVID-19 liga yra sėkminga, akcentuodamas prevencijos ir gydymo metodus kaip Turkijos strategijos stipriąsias puses.

„Mūsų 5674 pacientai (sirgę COVID-19 – red.) pasveiko, iš jų 875 – per pastarąją parą. Mes stiprūs tiek prevencijos priemonėmis, tiek ir gydydami šią ligą“, – ministrą cituoja Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.

F.Koja pranešė, jog šalyje patvirtinta 68,39 tūkst. užsikrėtimų naujuoju koronaviru, 1518 jo aukų.

Pagal patvirtintus COVID-19 infekcijos atvejus Turkija vis dar patenka į pirmąjį pasaulio šalių dešimtuką.

Nepaisant sunkios epidemiologinės padėties Turkijoje, Ankara ir toliau teikia humanitarinę pagalbą nuo COVID-19 protrūkio nukentėjusioms valstybėms.

Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Mayo trečiadienį pareiškė, jog vakciną nuo koronaviruso šalis tikisi turės iki šių metų rudens.

„Italijos kompanija iš šalies sostinės regiono vakciną nuo koronaviruso pradės bandyti balandžio pabaigoje. Jos tikslas – paruošti vakciną iki rugsėjo. Mes didžiuojamės savo mokslininkais ir bandytojais“, – pabrėžė Italijos diplomatijos vadovas, kurį cituoja šalies naujienų agentūra ANSA.

Jis pridūrė, jog Italijos vyriausybė aktyviai ruošiasi „antrajam etapui“ – laikotarpiui, per kurį visuomenei teks susitaikyti su viruso egzistavimui, užtikrinti ekonomikos funkcionavimą.

Italijos civilinės saugos tarnybos naujaisiais duomenimis, šalyje nustatyta 165,2 tūkst. koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, 21,65 tūkst. žmonių nuo šios ligos mirė.

Koronaviruso pandemijos krizė – geopolitinis šokas visai tarptautinei bendruomenei, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas po trečiadienį įvykusios aljanso gynybos ministrų vaizdo konferencijos.

„Aptarėme ilgalaikius krizės padarinius sveikatos apsaugai. Geopolitiniai padariniai gali būti reikšmingi, ši krizė – geopolitinis šokas visai tarptautinei bendruomenei“, – kalbėjo jis.

Anot J.Stoltenbergo, ši pandemija – „beprecedentis iššūkis“.

„Šios krizės poveikis – esminis šalių gyventojams ir ekonomikoms. Tarptautinė sistema supurtyta stipriai“, – pridūrė jis.

Jo žodžiais, COVID-19 pandemija priminė, kad „visų sveikata pažeidžiama“, ir „nurodė pamokas, kurias privalu išmokti“.

NATO generalinis sekretorius sakė, kad gynybos ministrų pasitarime sutarta, kad aljansas turėtų geriau pasiruošti panašioms galimoms krizėms ateityje.

„Stiprindami savo veiksmus prieš koronavirusą, taip pat turime pasiruošti ateičiai. NATO gynybos ministrai sutiko atnaujinti mūsų bazinius reikalavimus dėl civilinio pasirengimo, kad mūsų visuomenė būtų atsparesnė būsimoms krizėms“, – teigė jis.

Anot J.Stoltenbergo, NATO mano, jog dėl koronaviruso pandemijos sustiprės saugumo iššūkiai, taip pat ir dėl Rusijos.

„Prieš pandemiją egzistavę saugumo iššūkiai niekur neišnyko – priešingai. Potencialūs priešininkai bandys panaudoti pandemiją saviems interesams, gali sustiprėti terorizmas“, – pridūrė J.Stoltenbergas.

Prancūzijoje koronavirusinės infekcijos COVID-19 aukų skaičius peržengė 17 tūkst., trečiadienį pranešė pareigūnai, bet pirmąkart nuo protrūkio pradžios sumažėjo bendras dėl šios ligos hospitalizuotų žmonių skaičius.

Sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas pareigūnams sakė, kad šalies ligoninėse ir slaugos namuose patvirtinta iš viso 17 167 žmonių, kuriems buvo nustatyta koronaviruso infekcija, mirtis.

Ankstesnę dieną bendras epidemijos aukų skaičius buvo 15 729, bet J.Salomonas pažymėjo, kad šių skaičių skirtumas nėra per vieną parą mirusių žmonių skaičius, nes buvo gauti kai kurie vėluojantys duomenys po Velykų savaitgalio.

Pasak jo, geresnė naujiena – kad šiuo metu šalies ligoninėse gydoma 513 mažiau COVID-19 pacientų nei ankstesnę dieną.

Hospitalizuotų žmonių skaičius „išlieka labai didelis, bet... bendras skaičius pirmąkart parodė sumažėjimą dėl žmonių, kurie buvo išrašyti“, aiškino J.Salomonas.

Įtempta padėtis ekonomikoje dėl pasaulį krečiančios koronaviruso pandemijos gali išprovokuoti protestus, trečiadienį perspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir paragino vyriausybes imtis prevencinių priemonių.

TVF pažymėjo, kad „kai kurios šalys išlieka pažeidžiamos naujų protestų, ypač jeigu politiniai veiksmai COVID-19 krizei mažinti būtų laikomi nepakankamais arba nesąžiningais palankiais stambiajam verslui, o ne žmonėms“.

Pietų Afrikoje policija antradienį šaudė guminėmis kulkomis ir leido ašarines dujas per susirėmimus Keiptaune su gyventojais, reikalavusiais užtikrinti aprūpinimą maisto produktais per karantiną dėl COVID-19.

Šimtai žmonių, įtūžusių dėl neišdalytų maisto davinių, puldinėjo policijos rikiuotes, svaidydami akmenis, statydami barikadas ir degindami padangas.

Savo pusmetinėje ataskaitoje „Fiscal Monitor“ TVF nurodė, kad protestai „labiau tikėtini šalyse, iki šiol pasižymėjusiose išsikerojusia korupcija, viešosios politikos skaidrumo stygiumi ir prastu paslaugų užtikrinimu“.

Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad pastaruosius dvejus metus intensyvėdavo protestų dėl ekonominės politikos bangos.

Ekvadore, Haityje ir Irane demonstracijas išprovokavo degalų pabranginimai, Prancūzijoje – pensijų sistemos reformos ir planai didinti degalų akcizą. Tuo metu Čilėje „nedidelis viešojo transporto bilietų kainos padidinimas įžiebė socialinius protestus dėl daug platesnių klausimų“.

Ataskaitos autoriai ragina vyriausybes imtis priemonių neramumų tikimybei sumažinti, pavyzdžiui, aiškiai informuoti apie savo politiką, iš anksto pranešti apie planuojamus pokyčius ir juos pagrįsti. Taip pat turėtų būti parengta strategija visuomenės pasipriešinimui mažinti ir žingsniai sumažinti naštą prieš įvedant tokias priemones kaip degalų pabranginimas.

„Naujos protestų bangos gali panaikinti reformų postūmį (pavyzdžiui, dėl pensijų arba subsidijų už energiją) bei sukelti pavojų viešiesiems finansams“, – nurodė TVF.

Mėgindamos sušvelninti pandemijos poveikį vyriausybės dosniai žeria pinigus savo ekonomikoms: pasaulyje 3,3 trln. JAV dolerių (3,02 trln. eurų), numatyta skirti didesniems įsigijimams ir prarastoms pajamoms kompensuoti, 1,8 trln. dolerių (1,65 trln. eurų) – viešojo sektoriaus paskoloms ir akcinio kapitalo injekcijoms, o dar 2,7 trln. dolerių (2,48 trln. eurų) – skolinimosi garantijoms, sakoma ataskaitoje.

Daugiausiai šių lėšų skiria Didžiojo dvidešimtuko (G-20) narės – jų taikomos priemonės vertinamos apie 7 trln. dolerių (6,42 trln. eurų).

Italijoje per pastarąją parą nustatyti 2667 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai, mirė 578 pacientai, o dar 962 pasveiko, trečiadienį pranešė Civilinės saugos tarnyba.

Pranešime sakoma, kad nuo epidemijos pradžios šalyje nustatyti 165 155 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, mirė daugiau kaip 21,6 tūkst. pacientų.

Vis dėlto, palyginus su ankstesnę dieną skelbtais rodikliais, galima daryti išvadą, kad mirtinų COVID-19 atvejų šalyje mažėja, nurodė specialistai.

Sudėtingiausia padėtis išlieka šiauriniame Lombardijos regione, taip pat Emilijoje-Romanijoje ir Venete, rodo Civilinės saugos tarnybos duomenys.

Didžiosios Britanijos vyriausybė vieno televizijos laidų vedėjo pareiškimą apie galimą sąsają tarp penktosios kartos (5G) mobiliojo ryšio technologijos ir koronaviruso trečiadienį pavadino „visiška nesąmone“.

Dėl socialinėje žiniasklaidoje plačiai pasklidusios 5G sąmokslo teorijos Airijoje savaitgalį jau buvo padegta nauja mobiliojo ryšio antena.

Ekspertai smerkia tokias kalbas ir aiškina, jog 5G technologija yra pagrįsta radijo dažniais ir niekaip nėra susijusi su viruso protrūkiu.

Tačiau Eamonnas Holmesas, televizijos kanalo ITV laidos „This Morning“ vedėjas, pareiškė, kad jie atmeta šią teoriją, „nors net nežino, ar tai nėra tiesa“.

„Manau, yra nepriimtina, jog pagrindinės žiniasklaidos priemonės tučtuojau tai atmeta kaip netiesą, nors net nežino, ar tai nėra tiesa“, – pareiškė jis.

„Labai lengva pasakyti, jog tai netiesa, nes tai atitinka valstybės nuostatas.“

Vyriausybė žurnalistams pareiškė, jog šie E.Holmeso pareiškimai yra „visiška nesąmonė“ ir „absoliutus prasimanymas“.

Sulaukė jis ir ekspertų kritikos.

„Galima pagrįstai teigti, jog Eamonnas Holmesas mokslo pažangai reiškia tą patį, ką aš reiškiu banaliai ir beprasmei ryto televizijai“, – pareiškė Michaelas Headas iš Sautamptono universiteto.

„Tarp 5G technologijos ir naujojo koronaviruso perdavimo nėra jokių sąsajų.“

Vokietija ruošiasi iki gegužės 3 dienos pratęsti suvaržymus, kuriais siekiama sulėtinti koronaviruso plitimą šalyje, trečiadienį pranešė šaliniai regionų vyriausybėse, likus vos kelioms valandoms iki pasitarimo su kanclere Angela Merkel šiuo klausimu.

Šešiolikos Vokietijos žemių ir kanclerės biuro atstovai susitarė dėl gairių, kuriomis nurodoma taikyti tokius apribojimus kaip mokyklų uždarymas ir po dabartinio galutinio termino – balandžio 19 dienos, naujienų agentūrai AFP pareiškė šaltiniai.

A.Merkel turėtų paskelbti apie savo sprendimą po vaizdo konferencijos su regionų premjerais.

Prieš pasitarimą jos atstovas Steffenas Seibertas sudaužė viltis, kad artimiausiu metu gali būti panaikinti griežti suvaržymai, nulėmę didžiausios Europos ekonomikos nuosmukį.

„Kelias, kurį turime įveikti per ateinančias savaites, yra siauras: turime atsargiai, palaipsniui švelninti priemones ir išlaikyti pažangą kovoje su pandemija“, – sakė S.Seibertas.

Pagrindinės Vokietijos užkrečiamųjų ligų kontrolės įstaigos vadovas savo ruožtu antradienį pranešė, kad naujų užsikrėtimo atvejų skaičius šalyje „stabilizavosi esant gana aukštam lygiui“ ir kad „šiuo metu nėra aiškių požymių, jog jis mažėja“.

Nors tendencija keitėsi teigiama linkme, Roberto Kocho instituto (RKI) pirmininkas Lotharas Wieleris perspėjo, kad dar per anksti teigti, jog infekcija buvo suvaldyta.

RKI duomenimis, Vokietijoje iki antradienio vidurnakčio užregistruoti 127 584 susirgimo COVID-19 atvejai, įskaitant 3 254 mirties atvejus.