Pripratusiems prie laisvės – griežčiausi ribojimai
Suvaržymai Ispanijoje buvo vieni griežčiausių visoje Europoje, sako Nekanė Balluerka Lasa, Baskų krašto universiteto profesorė. Izoliuotis buvo ypatingai sunku vyresnio amžiaus gyventojams ir mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms – ypač tiems, kurie neturėjo artimųjų. Ispanai yra įpratę prie socialinio kontakto.
Nors užsikrėtusiųjų skaičiai sumažėjo, ekonominė to kaina buvo itin didelė, o labiausiai suvaržymai atsiliepė žmonių psichinei sveikatai. Gal tai ir paaiškina, kodėl griežto uždarymo negalima buvo tęsti. Universitete atliktas tyrimas parodė, kad 46 proc. žmonių susidūrė su psichologiniais sunkumais.
Italai pandemijos buvo įbauginti iki jiems nebūdingo paklusnumo, sako BBC korespondentas Romoje Markas Lowenas. Jie buvo pirmieji, kuriuos virusas sutriuškino, pirmieji susidūrė su intensyvios terapijos skyrių, gydymo įstaigų griuvimu, pirmieji pamatė mirštančius šeimos narius ir draugus.
Tačiau pradžioje paplitusi pagarba suvaržymams ir jų nuoširdus laikymasis ėmė keistis prasidėjus antrajai koronaviruso bangai – kai kurie iš baimės ir nuovargio protestavo prieš karantino atnaujinimą.
Olandai nebuvo „uždaryti“ namuose iki pat gruodžio mėnesio, tačiau kai sausį buvo įvesta komendanto valanda, kilo riaušės, pasakoja BBC korespondentė Hagos mieste Anna Holligan.
Įtampa tik didėjo. Kilę neramumai atskleidė įvairių amžiaus grupių ilgai slėptą nepasitenkinimą padėtimi, o galiausiai šalį supurtęs vaiko išmokų skandalas privertė Vyriausybę atsistatydinti. Daugelis su karantinu susitaikė, tačiau tie, kurie buvo dėl jo susierzinę, tik dar labiau įsidrąsino, pamatę valdžios atstovus laužančius savo pačių taisykles.
Kaip teigia BBC korespondentas Berlyne Jenny Hill, iš pradžių Vokietija rinkosi strategiją testuoti kuo platesnį ratą žmonių, taip siekiant aptikti COVID-19 infekcijos grandines ir užkardyti kelią jam toliau plisti. Tačiau tai veikė tik iki tol, kol praėjusį rudenį atvejų skaičiai staigiai šoko aukštyn.
Ir nors, kaip rodo apklausos, dauguma vokiečių palaiko griežtus suvaržymus, dalis gyventojų įnirtingai priešinosi apribojimams – rinkosi į protestus, atsisakė dėvėti apsaugines veido kaukes ir nevengė socialinio kontakto. Kai kuriuos jų iš tiesų jaudina apribojimų poveikis, tačiau daugelis protestuotojų, kaip rašo BBC, susiburia vedami sąmokslo teorijų bei paskatinti vadinamų antivakserių ir kraštutinių dešiniųjų aktyvistų.
Slovėnijos gyventojai turėjo išgyventi vienus griežčiausių apribojimų visoje Europoje, tačiau šalyje mirtingumo rodikliai vis tiek išlieka vieni didžiausių, teigia BBC korespondentas Balkanuose Guy'us Delauney.
Kelionės šalies viduje buvo uždraustos nuo praėjusių metų spalio iki šių metų vasario vidurio, dauguma parduotuvių buvo uždarytos, pradėtas nuotolinis mokymas. Epidemiologai – suglumę, tačiau žmonės įtaria, kad nepaisant griežtų suvaržymų, socialiniai kontaktai tarp žmonių išliko.
Švedija, kitaip nei daugelis Europos šalių, išvengė visiško šalies uždarymo ir vietoje to, siekiant suvaldyti infekcijos plitimą, pasikliovė gyventojų sąmoningumu, pasakoja BBC reporterė Stokholme Maddy Savage. Iš pradžių švedai savanoriškai laikėsi rekomendacijų, tačiau, prasidėjus antrajai COVID-19 bangai, reikalavimų imta laikytis vangiau.
Tuomet buvo sugriežtintos alkoholio pardavimo ir klientų aptarnavimo baruose taisyklės, bet Vyriausybė riboti gyventojų skaičių parduotuvėse, tarpmiestiniuose traukiniuose ir autobusuose pradėjo tik metų pabaigoje, kai buvo priimtas naujas įstatymas, įgalinantis ministrus imtis kontrolės.
Visuomenės reakcija – skirtinga
Reakcija į pandemiją visuomenėse buvo nevienoda.
Pavyzdžiui, Vengrijoje, kaip pažymi BBC korespondentas Budapešte Nikas Thorpė, sumažėjo gimstamumas.
2020-aisiais Vengrijoje gimė trimis tūkstančiais daugiau kūdikių nei 2019-ais metais, manoma, dėl konservatyvios „Fidesz“ Vyriausybės dosnių mokestinių paskatų poroms, susilaukusioms vaikų. Tačiau lapkričio, gruodžio bei sausio mėnesiais – kai jau galima buvo justi COVID-19 padarinius – gimstamumo rodikliai krito žemyn. Bet Vyriausybės šalyje šalininkai guodžiasi tuo, kad vedybų skaičius ir toliau auga, o abortų rodikliai – smuko.
Ispanijoje pastebima, kad pandemijos metu daugiau sunkumų kilo moterims nei vyrams, sako prof. N.B.Lasa. Keli tyrimai parodė, kad šeimose, kuriose tiek moteris, tiek vyras dirba ne namuose, moterys praleidžia daug daugiau laiko besirūpindamos vyresnio amžiaus artimaisiais ir savo vaikais. Tai esą gali paaiškinti, kodėl moterų psichologinė būsena pandemijos metu – prastesnė nei vyrų.
Švedijoje, kaip BBC teigia prof. Ingmaras Skoogas, išaugo diskriminacija dėl amžiaus, vadinamas – eidžizmas.
Šalyje gyvena 1,5 mln. žmonių, vyresnių nei 70 metų. Profesoriaus teigimu, Švedijos valdantieji pareiškė, kad šie žmonės nebegali savimi pasirūpinti, tačiau vyresni žmonės šiandien gyvena visai kitaip nei prieš 30 ar 40 metų: „Mes kalbame apie 70, kaip apie naują 50“. Tie, kurie gyveno vieni (neturėjo juos prižiūrinčių asmenų), sudarė tik 10 proc. visų mirčių.
Ilgą laiką problema laikytas Italijos protų nutekėjimas dėl pandemijos iš dalies pasikeitė, mano M.Lowenas.
Daugiau nei penki milijonai italų gyvena užsienyje. Išvykusiųjų gyventi svetur skaičius per paskutinius 15 metų išaugo 75 proc., dauguma jų – aukštųjų mokyklų, universitetų absolventai.
Kiekviena Vyriausybė Italijoje bandė juos paskatinti sugrįžti. Visgi, panašu, kad didesnę įtaką sprendimui grįžti padarė pandemija – sudėtingu laikotarpiu dauguma italų norėjo būti su savo šeima. Tačiau dabar didžiausias iššūkis Vyriausybei bus juos čia išlaikyti.
ES sveikatos krizei pasiruošusi nebuvo
Europos Sąjunga (ES) nebuvo gerai pasirengusi krizei, kaip ir daugelis pasaulyje, sako BBC korespondentas Europoje Kevinas Connolly.
Pasak jo, ES darė, ką galėjo, kad sukoordinuotų reikalingus veiksmus – sukūrė „žaliąsias juostas“ prie sausakimšų ar visai uždarų valstybių sienų, kad palengvintų medicininių prekių patekimą į valstybes. Tačiau nieko negalėjo padaryti dėl tarpusavio valstybių varžymosi gauti asmeninių apsaugos priemonių, kurių pandemijos pradžioje itin trūko.
Čia turtingos šalys, tokios kaip Prancūzija, buvo daug pranašesnės nei neturtingos, pavyzdžiui, Bulgarija.
Tiesa, kai gydymo įstaigos vienose šalyse buvo perpildytos, bendradarbiavimas vyko. Pacientai iš Prancūzijos buvo perkelti į ligonines Vokietijoje, neseniai Portugalija sulaukė pagalbos iš Vokietijos ir Austrijos. Tačiau visiškai įmanoma, kad tai būtų įvykę tarp valstybių ir joms nesant ES, rašo BBC.
Be to, Europos Komisija (EK), siekdama užtvirtinti savo svarbą europiečių gyvenime, vakcinų pirkimo programą iš ES valstybių narių perėmė į savo rankas. Tačiau šioje srityje EK neturi patirties ir kol kas pasirodė ne itin gerai. Nepavykus tinkamai įsigyti vakcinų ir paskirstyti jų tarp valstybių, kiltų didelė politinė problema.
Europa be sienų – tik teorija?
„Atvirų sienų samprata – kad kelionė iš Paryžiaus į Gdanską turėtų nedaug skirtis nuo kelionės į Grenoblį – yra giliai įsišaknijusi Europos Sąjungos teologijoje. Tačiau atviros sienos neveikia pandemijų metu“, – sako BBC korespondentas Briuselyje K.Connolly.
Jo teigimu, Briuselyje iš karto kilo nerimas, kai pandemijos pradžioje kai kurios valstybės nusprendė uždaryti sienas, ir vėliau, kai šį mėnesį Vokietija įvedė sienų kontrolę su Čekija ir dalimi Austrijos. Tačiau, sako jis, verslo ir poilsinių kelionių skaičius krito taip smarkiai, kad problema nebėra tokia aktuali.
Būtent dėl atvirų sienų virusas Europoje netruko išplisti.
Kaip primena BBC Vienos korespondentė Bethany Bell, kai praėjusiais metais virusas išplito Austrijos slidinėjimo kurorte „Ischgl“, turistai, grįždami iš COVID-19 židinio namo, virusą išplatino dešimtyje šalių.
„Šiais metais slidinėjimo trasos yra atviros, tačiau galiojant karantinui, uždarius viešbučius ir restoranus, slidinėti praktiškai galima tik vietiniams gyventojams. Policija skyrė baudas dešimtims užsienio slidininkų, kurie vengė taisyklių“, – pastebi ji.
Šveicarijos Alpių bendruomenės taip pat yra stipriai priklausomos nuo žiemos turizmo. Vyriausybė čia priėmė prieštaringai vertinamą sprendimą – slidinėjimo trasas išlaikyti atviras. Tačiau restoranai ir barai yra uždaryti, keltuvų pajėgos – ribojamos, todėl ir „Après“ slidinėjimo vakarėliai lieka tolimoje atmintyje, teigia BBC korespondentas Imogenas Foulkesas.
Ekonominė žala yra didžiulė.
„Ekonominė žala yra didžiulė, – sako jis. – Tačiau pirminiai duomenys rodo, kad Šveicarijos strategija gali būti ne tokia rizikinga, kaip teigė kai kurie kritikai. Padidintos testavimo apsukos leido greitai aptikti protrūkius „Vengeno“ ir „Sant Moritzo“ kurortuose bei juos greitai sustabdyti.“
Panaši situacija ir Švedijos slidinėjimo kurortuose. Nors jie – atviri, taikomi papildomi ribojimai. O ir patekti į kurortus ne vietiniams gyventojams kur kas sunkiau, reikalaujama neigiamo koronaviruso testo, BBC sako korespondentė Švedijoje M.Savage.
Inovacijos per pandemiją mus pakeis negrįžtamai?
Pandemija gyventojus privertė keisti ir savo įpročius. Pavyzdžiui, Prancūzija pagaliau tapo skaitmenine šalimi, pabrėžia BBC korespondentė Paryžiuje Lucy Williamson.
Iki antrojo karantino paskelbimo praėjusį rudenį, Prancūzija vis dar gyveno rašomųjų mašinėlių ir popierinių kopijų amžiuje. Nepaisant beveik 2,4 trilijonų eurų bendros metinės apyvartos, du trečdaliai mažųjų verslų netiekė paslaugų internetu, o tinklalapiai, net ir tokių žymiausių parduotuvių kaip „Galeries Lafayette“ ar „BHV“, geriausiu atveju skelbė adresą, darbo laiką ir porą puošnių batų nuotraukų.
Tačiau dabar, pradedant maitinimu kavinėse, baigiant mokesčių mokėjimais ir gyvenamosios vietos kortelių užsisakymu, viskas atliekama internetu. O didžiosios universalinės parduotuvės visiškai atnaujino internetines svetaines.
L.Williamson pažymi, kad skaitmeninės ekonomikos skatinimas iki šiol buvo vienas pagrindinių Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono tikslų. Ir štai keista jo "sąjungininkė", pandemija, padeda šį tikslą įgyvendinti.
Kitas didelis pokytis – darbas iš namų. Prof. N.B.Lasa sako, kad kol kas ispanai dirba iš namų, bet pasibaigus pandemijai, nebūtinai juose pasiliks.
„Nors skaitmeninė transformacija ir perėjimas prie darbo iš namų buvo gana masinis įvykis, aš manau, kad tai papildys tiesioginį darbą, bet jo nepakeis. Universitetų studentai jau dabar praleidžia po vieną savaitę namuose ir universitete pamainomis – ir jie nori ateiti kiekvieną dieną“, – BBC paaiškina ji.
„Visuomenė be grynųjų“ – tokia pandemijos pasekmė taip pat neretai įvardijama kalbant apie jos įtaką visuomenei.
Bethany Bell, „BBC News Vienna“ žurnalistė, sako, kad nuo pandemijos pradžios Austrijos prekybos centruose tapo įprasta matyti ženklus, raginančius mokėti negrynais pinigais, siekiant „apsaugoti“ darbuotojus ir klientus.
Nors, jos teigimu, austrai tradiciškai iki šiol mėgdavo atsiskaityti grynaisiais, praėjusią vasarą Austrijos nacionalinio banko atlikta apklausa parodė, kad pandemija galėjo paspartinti visoje Europoje pastebimą tendenciją atsisakyti grynųjų.
„Kita vertus, grynieji pinigai čia vis dar yra labai populiarūs. Nėra neįprasta rasti kavinių ar parduotuvių, kuriose mokama tik grynaisiais, ir nėra daug ženklų, kad tai visiškai išeis iš mados“, – sako jis.
Nėra neįprasta rasti kavinių ar parduotuvių, kuriose mokama tik grynaisiais.
Skaudi tiesa: per pandemiją atsikratyta milijonų gyvūnų
COVID-19 skaudžiai palietė ne tik visuomenę, bet ir gyvūnų pasaulį. Dėl koronaviruso plitimo Danijoje buvo sunaikinta milijonai audinių ūkiuose.
Danijos Socialistinės liaudies partijos atstovas spaudai gyvūnų gerovės klausimas Carlas Valentinas BBC sakė:
„Mes daug sužinojome, ką tokios ligos kaip COVID-19 turi bendro su mūsų santykiais su gyvūnais. Visi kalbėjo apie Uhaną ir drėgnąsias rinkas (turgavietės, kuriose parduodama šviežia mėsa ir kt.), tačiau daugelis danų nežinojo, kad mes turime didžiausią pasaulyje audinių populiaciją.
Šiais metais auginti audines yra nelegalu ir mes jau niekada neturėsime tokios audinių industrijos, kokią Danijoje turėjome iki šiol.“
Virusas įsisuko ir į Vokietijos mėsos perdirbimo gamyklas. Protrūkiai „Tonnies“ skerdykloje Giuterslo mieste šokiravo vokiečius ir paskatino įstatymo pakeitimus, teigia BBC reporterė Jenny Hill.
Mokslininkai manė, kad darbuotojai buvo labiau pažeidžiami dėl vėsios skerdyklų temperatūros ir garsiai veikiančių įrenginių – norint išgirsti vieniems kitus, darbuotojams tekdavo garsiai šaukti. Tačiau atsirado ir pasakojančių apie ilgas darbo valandas, minimalius atlyginimus, patalpas, perpildytas iš Rytų Europos atvykusiais darbininkais, pasamdytais per samdos įmones.
Todėl nuo balandžio mėsos perdirbimo įmonėse bus iš esmės uždrausta įdarbinti laikinus darbuotojus, rašoma BBC.
