Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Koronavirusas, konkurencija ir kodėl Xi Jinpingas iš tiesų silpnas: į Kiniją slenka politinės audros?

Per kelerius pastaruosius metus JAV požiūris į Kiniją gerokai sugriežtėjo. Apie bendradarbiavimą vis dar kalbama, tačiau kur kas dažniau – apie svarbias ir dideles geopolitines varžytuves. Daugelis Amerikos sprendimų priėmėjų kalba apie vis agresyvesnę Kiniją ir augančią strateginę įtampą. Bet Xi Jinpingo režimas po stiprybės ir solidumo šydu iš tiesų trapus, o saugiai jaustis negali, rašo Vokietijos Marshallo fondo ekspertas Pei Minxinas.
Xi Jinpingas
Xi Jinpingas / „Scanpix“/„SIPA“ nuotr.

Jo teigimu, nors JAV negali daryti didelės įtakos uždarai Kinijos politinei sistemai, diplomatinis, ekonominis ir karinis spaudimas Xi Jinpingui ir Kinijos komunistų partijai (KKP) tikrai gali duoti vaisių.

„Užsitęsęs strateginės konfrontacijos su JAV laikotarpis Kinijoje sukurs sąlygas dramatiškiems pokyčiams“, – pastebi Pei Minxinas.

Dabartinė įtampa esą jau kelia diskusijas apie JAV ir Kinijos priešpriešos panašumą į amerikiečių ir sovietų varžymąsi Šaltojo karo laikotarpiu. Ir nors Pekinas mano nekartosiantis sovietų klaidų, vyksta būtent toks procesas.

„Facebook“ nuotr./Pei Minxinas
„Facebook“ nuotr./Pei Minxinas

>>>

Šaltasis karas tęsėsi daug dešimtmečių, ir sovietinio režimo sustabarėjimas greitai virto vienu vertingiausių veiksnių Amerikai.

Pei Minxinas vardija sovietų klaidas: vykdyta katastrofiška ekonominė politika, dalyvauta brangiose ginklavimosi varžybose, stengtasi išlaikyti sunkiai išlaikomą pasaulinę komunizmo imperiją. Maskva esą taip ir nesuprato, kad reformos būtų kainavusios – bet ne visą valstybę.

2018 metais Xi Jinpingas nusprendė panaikinti prezidento kadencijų limitus, taip paliudydamas, kad ketina valdžioje būti neribotą laiką.

Taip ir Kinijos vadovybė įstrigusi šalies politinės sistemos gniaužtuose – galimybės koreguoti klaidas irgi ribotos.

Pavyzdžiui, 2018 metais Xi Jinpingas nusprendė panaikinti prezidento kadencijų limitus, taip paliudydamas, kad ketina valdžioje būti neribotą laiką.

Jis pravalė KKP prisidengdamas kova su korupcija, jis įsakė nesismulkinti su aktyvistais Honkonge, jo valia buvo suimti šimtai kovotojų už žmogaus teises ir teisininkų, būtent Xi Jinpingas pasirūpino, kad šalyje būtų iš esmės sugriežtinta medijų cenzūra.

Jo vyriausybė Sindziango provincijoje įsteigė „perauklėjimo“ stovyklas, kuriose prievarta įkurdino daugiau nei milijoną uigūrų, kazachų ir kitų musulmonų mažumų.

„Scanpix“/AP nuotr./Uigūrai Kinijoje
„Scanpix“/AP nuotr./Uigūrai Kinijoje

Galiausiai Xi Jinpingas visiškai centralizavo politinių ir ekonominių sprendimų priėmimą. Daugiausia biudžeto lėšų skiriama valstybės valdomoms kompanijoms ir, žinoma, stebėjimo technologijų tobulinimui.

„Bet visa tai kartu tik silpnina KKP. Valstybės varoma ekonomika nebėra sveika, o visuomenės stebėjimas tik skatina priešinimąsi. Naujojo koronaviruso protrūkis tik padidino kinų nepasitenkinimą“, – rašo Pei Minxinas.

Anot eksperto, JAV strateginė priešprieša su Kinija gali tapti šiaudeliu, kuris „sulaužys kupranugariui nugarą“ – jei Xi Jinpingas toliau sieks monopolizuoti atsakomybę ir kontrolę, KKP lauks „kataklizminiai“ pokyčiai.

Popierinis tigras

Nuo pat 2012-ųjų, kai atėjo į valdžią, kolektyvinę lyderystę Xi Jinpingas pakeitė vienvaldžiu geležinio kumščio režimu. Iki tol režimas, anot Pei Minxino, buvo gana lankstus ir pragmatiškas – priimdavo suderintus sprendimus.

KKP taip pat vengė kištis į konfliktus užsienyje, pavyzdžiui, Viduriniuose Rytuose. Be to, Pekinas susilaikydavo nuo veiklos, kenkiančios JAV nacionaliniams interesams. Namuose valdantysis elitas palaikė ramybę dalindamasis pelnu iš valstybės administravimo.

Namuose – etninių mažumų ir politinių disidentų persekiojimas, svetur – ambicinga „Juostos ir kelio“ programa, kelianti tiek daug įtarimų Vakarams.

Aišku, toks režimas nebuvo tobulas. Korupcija tiesiog tvyrojo ore, o vyriausybė neretai pražiopsodavo svarbias progas imtis veiksmų vienu ar kitu klausimu – bet svarbiausia, kad buvo elgiamasi pragmatiškai, atsargiai.

Per pastaruosius septynerius metus tokia sistema visgi buvo išardyta ir pakeista ideologijos kupinais sprendimais. Namuose – etninių mažumų ir politinių disidentų persekiojimas, svetur – ambicinga „Juostos ir kelio“ programa, kelianti tiek daug įtarimų Vakarams.

„Tokių veiksmų nauda – kad sunkūs sprendimai priimami greitai. Tačiau tai reiškia, kad atsiranda brangių klaidų galimybė. Ankstesnės eros kompromisai nebuvo efektyvūs, bet neleido įsigalėti radikalioms, rizikingoms idėjoms“, – teigia Pei Minxinas.

O valdanti Xi Jinpingui, klaidų pripažinimas ir taisymas – sudėtinga. Juk formuojamas lyderio kultas, o lyderis klysti negali.

„Scanpix“ nuotr./Xi Jinpingas
„Scanpix“ nuotr./Xi Jinpingas

Xi Jinpingas taip pat reikalauja visiško lojalumo iš savo pavaldinių – taip KKP gęsta debatai, negimsta naujos idėjos, o partijai jau pradeda trūkti lankstumo, reikalingo dėliojant tolesnes kortas geopolitiniame žaidime su JAV.

„Dėl to gali suaižėti režimo vienybė. Dalis partijos lyderių supras, kuo rizikuojama, o Xi Jinpingo klaidos tik padrąsins jo varžovus – premjerą Li Keqiangą ir politbiuro narius Wang Yangą bei Hu Chunhua.

Ši trijulė artima buvusiam Kinijos lyderiui Hu Jintao“, – pabrėžia Pei Minxinas.

„Scanpix“/AP nuotr./Li Keqiangas
„Scanpix“/AP nuotr./Li Keqiangas

Aišku, nuversti autoritarinį lyderį vienpartinėje sistemoje beveik neįmanoma, nes jis kruopščiai kontroliuoja kariuomenę ir saugumo pajėgas. Bet vien kažkoks judesys priverstų Xi Jinpingą elgtis dar paranojiškiau, o šalyje nestabilumo padaugėtų.

Svarbi vidurinioji klasė

Dabartinėje Vašingtono strategijoje Kinijos atžvilgiu vienas svarbiausių komponentų – „ekonominio atsikabinimo“ koncepcija. JAV siekia ženkliai atvėsinti per keturis dešimtmečius labai išsiplėtusius prekybinius santykius su Kinija.

Už tokį „atsikabinimą“ pasisakantys pareigūnai, įskaitant prekybos karą su Kinija 2018 metais pradėjusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, mano, kad Vašingtonas, atkirsdamas Pekiną nuo didžiulės Amerikos rinkos ir pažangių technologijų, gali smarkiai apkarpyti Kinijos galią.

Nors prekybos kare paskelbtos paliaubos, „ekonominio atsikabinimo“ procesas beveik neabejotinai tęsis ateinančiais metais – net jei D.Trumpą Baltuosiuose rūmuose pakeis demokratas Joe Bidenas.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Donaldas Trumpas ir Xi Jinpingas
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Donaldas Trumpas ir Xi Jinpingas

Tiesa, šiandien Kinijos ekonomika daug mažiau priklausoma nuo eksporto, tad „atsikabinimas“ šalies augimo nesustabdys. Bet neigiamas efektas vis tiek bus, juolab kad investicijos senka, valstybės skola pučiasi, o visuomenė sparčiai sensta.

Didžiausią spaudimą režimui sukurtų Kinijos vidurinioji klasė – išsilavinę ir ambicingi piliečiai nusisuks nuo KKP, jei negaus norimo darbo.

Po Kultūrinės revoliucijos gimusių kinų kartos tikriausiai dar negyveno smunkančių pragyvenimo standartų laikais. O jei stagnacija užsitęstų ir pradėtų augti nedarbo lygis, KKP populiarumas greičiausiai smuktų.

O tuomet lauktų socialiniai neramumai – riaušės, masiniai protestai, streikai. Didžiausią spaudimą režimui vis dėlto sukurtų Kinijos vidurinioji klasė – išsilavinę ir ambicingi piliečiai nusisuks nuo KKP, jei negaus norimo darbo.

„Tai iš pradžių nebus akivaizdu – vidurinioji klasė paprastai laikosi atokiau nuo politikos. Bet jei net šie kinai nedalyvaus protestuose prieš režimą, jie savo nepasitenkinimą išreikš netiesiogiai – kitokiose demonstracijose.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Plakatas su Xi Jinpingo nuotrauka Šanchajuje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Plakatas su Xi Jinpingo nuotrauka Šanchajuje

Vidurinioji klasė balsuos ir kojomis, dideliais kiekiais emigruodama“, – svarsto Pei Minxinas.

Turėtų pasiūlyti garbingai bendradarbiauti

Jei sulėtės ekonomikos augimas, Xi Jinpingas nebeturės tiek pinigų, kuriais nuolat apdalina lojalius kolaborantus Pekine, provincijoje ir valstybinėse kompanijose – kitaip tariant, privilegijuotasis sluoksnis turės mažiau privilegijų.

KKP elitui teks aršiau grumtis dėl aukščiausios valdžios palaiminimo, bet jei Xi Jinpingas ir toliau pagrindinį dėmesį skirs tik „Juostos ir kelio“ iniciatyvai, irgi tikėtina nepasitenkinimo banga.

Dar daugiau pasipriešinimo galima laukti Tibete, Sindziange ir Honkonge. Pati KKP dėl bruzdesių šiuose regionuose nežlugs, bet čia jau svarbu užsienio politika.

„Scanpix“ nuotr./Darbo dienos protestai Honkonge
„Scanpix“ nuotr./Darbo dienos protestai Honkonge

Jei bus griebtasi dar nuožmesnių represijų, Europa neabejotinai galutinai nusisuks nuo Pekino ir su JAV suformuos plačią antikinišką koaliciją, nors Kinija desperatiškai stengiasi, kad tokia sąjunga neatsirastų.

Pei Minxinas siūlo Pekinui taupyti išteklius ir apriboti ambicijas – tarkime, atsitraukti nuo ekspansionistinių investicinių programų užsienyje, visų pirma, „Juostos ir kelio“ iniciatyvos. Esą taip pavyktų išsaugoti bankų sistemą.

„Be to, Kinija tos plačiosios antikiniškos koalicijos galėtų išvengti pasiūlydama sąžiningą bendradarbiavimą JAV sąjungininkams.

Pekinas turėtų pasiūlyti aibę ekonominių, diplomatinių, politinių nuolaidų, atverti šalies rinką Japonijai, Pietų Korėjai ir Europai, užtikrinti intelektualinės nuosavybės apsaugą, įsipareigoti gerbti žmogaus teisės, atsisakyti tam tikrų teritorinių ambicijų“, – rašo apžvalgininkas.

Reikalingos ir rinkos reformos – esą būtų galima privatizuoti valstybines kompanijas. Deja, pastebi Pei Minxinas, tokios strategijos Xi Jinpingas beveik neabejotinai nesigriebs – ji prieštarauja Kinijos lyderio pasaulėžiūrai.

Pei Minxinas: Kinijos komunistų partija greičiausiai sunyks po daugkartinių konvulsijų. Ji pradės pūti lėtai, bet procesas greitai įsibėgės.

„Daugelis pastarojo meto Kinijos iniciatyvų užsienio ir saugumo politikos srityje yra asmeninės Xi Jinpingo idėjos. Jų atsisakymas prilygtų pralaimėjimui“, – teigia ekspertas, manantis, kad Kinijos prezidentas ims dar garsiau mušti nacionalizmo būgnais.

„Scanpix“/AP nuotr./Xi Jinpingas
„Scanpix“/AP nuotr./Xi Jinpingas

„Bet nacionalizmas sustingdo strategiją. Vėl lauktų represijos, o tai reikštų, kad KKP neturės laiko svarbesniems reikalams.

KKP tikrai dar nemirė. Partija laikysis valdžioje, jei tik nebus tiesioginio karinio konflikto su JAV. Tačiau režimas, apimtas ekonominės stagnacijos, augančio socialinio nepasitenkinimo namuose ir priešpriešos su kitomis pasaulio galiomis, yra trapus.

Partija greičiausiai sunyks po daugkartinių konvulsijų. Ji pradės pūti lėtai, bet procesas greitai įsibėgės“, – konstatuoja Pei Minxinas.

Iškalbinga koronaviruso krizė

Tokį scenarijų, žinoma, visiška fantazija vadina tie, kurie tiki, kad KKP yra tvari ir atlaikys bet kokius sukrėtimus. Tačiau tereikia pažvelgti, kaip nevykusiai režimas tvarkėsi su naujojo koronaviruso protrūkiu.

Ši krizė išryškino ne vieną KKP silpnybę – pavyzdžiui, paaiškėjo, kad režimo galimybės surinkti ir apdoroti kritiškai svarbią informaciją iš tiesų ribotesnės nei manoma.

Atkreipti dėmesį į pavojingą virusą bandę medikai buvo tildomi, o ankstyvą sausį režimas jokių veiksmų nesiėmė net dvi savaites.

Po SARS protrūkio 2002-2003 metais Kinija išties labai daug investavo į ligų kontrolės ir prevencijos programas. Tačiau tai nepadėjo išvengti galybės klaidų ir jas sekusio visuomenės įtūžio.

Vietos pareigūnai protrūkio epicentre – Uhano mieste Hubėjaus provincijoje – slėpė svarbius duomenis tiek nuo centrinės valdžios Pekine, tiek nuo visuomenės.

Atkreipti dėmesį į pavojingą virusą bandę medikai buvo tildomi, o ankstyvą sausį režimas jokių veiksmų nesiėmė net dvi savaites.

„Scanpix“/AP nuotr./Plakatas Stokholme, kuriame – „Betmenu“ vadinamo Xi Jinpingo karikatūra
„Scanpix“/AP nuotr./Plakatas Stokholme, kuriame – „Betmenu“ vadinamo Xi Jinpingo karikatūra

Krizė taip pat parodė, koks gležnas Xi Jinpingo kultas. Pekinas ryžtingesnės kovos su viruso protrūkiu nesiėmė ir dėl to, kad Kinijoje tik labai nedaug svarbių sprendimų gali būti priimti be tiesioginio prezidento palaiminimo.

„Lyderis, kuris monopolizuoja sprendimų priėmimą, per tokias krizes yra pažeidžiamas politine prasme. Į Uganą Xi Jinpingas ne vyko pats, o nusiuntė premjerą, ir viešai nesirodė beveik dvi savaites. Jis praleido progą parodyti, kad yra ryžtingas prezidentas“, – mano Pei Minxinas.

Xi Jinpingas tik vėliau ėmė elgtis tvirčiau – buvo atleisti keli partiečiai Hubėjuje, o spaudai ir socialiniams tinklams pritaikyta dar griežtesnė cenzūra.

Tačiau keliolikos dienų „lango“ užteko, kad kiniškuose socialiniuose tinkluose kiltų įtūžio dėl režimo veiksmų banga.

„Scanpix“ nuotr./Li Wenliangas
„Scanpix“ nuotr./Li Wenliangas

Žmonės viešai piktinosi dėl medikų tildymo, o priekaištų lavina piką pasiekė pranešus, kad mirė gydytojas Li Wenliangas, kuris bene pirmasis įspėjo vyriausybę apie COVID-19 pavojų, bet buvo apklaustas ir nutildytas vietos policijos.

„Kelių pastarųjų mėnesių įvykiai parodė, kad KKP valdžia nėra tokia tvirta, kaip manoma. O tai reiškia, kad JAV strategija – nuosekliai didinti spaudimą – veikia. Reikia jos toliau laikytis“, – tvirtina Pei Minxinas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų