Koronavirusas pasaulyje: pasaulyje koronaviruso aukų skaičius viršijo 160 000, Europoje užsikrėtusių – virš milijono

Jungtinėse Valstijose naujojo koronaviruso epidemijos aukų skaičius sekmadienį viršijo 40 tūkst., rodo Johnso Hopkinso universiteto skelbiama nuolat atnaujinama statistika.

Naujausi duomenys rodo, kad šalyje mirė iš viso 40 585 žmonės, kuriems buvo patvirtinta koronaviruso infekcija COVID-19. Beveik pusė šių aukų užregistruota Niujorko valstijoje.

Koronaviruso protrūkis Niujorke, labiausiai šios ligos paveiktoje Amerikos valstijoje, šiuo metu jau silpsta, sekmadienį pareiškė gubernatorius Andrew Cuomo.

„Peržengėme piką, ir visi ženklai šiuo metu rodo, kad [protrūkio kreivė] leidžiasi“, – per spaudos konferenciją sakė A.Cuomo.

„Ar šis leidimasis tęsis, ar ne – priklausys nuo to, ką darome, bet dabar mes leidžiamės“, – pridūrė jis.

Niujorko valstija buvo smarkiausiai paveikta šalyje išplitus koronavirusinės infekcijos COVID-19 epidemijai. Šioje valstijoje liga pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių, taip pat buvo nustatyta daugiau kaip 226 tūkst. užsikrėtimo atvejų.

Niujorko miesto Centriniame parke buvo įrengta lauko ligoninė, o visoje valstijoje gyventojams paliepta iš namų išeiti tik prasimankštinti arba sutvarkyti būtiniausių reikalų. Šie suvaržymai buvo pratęsti iki gegužės 15 dienos.

Tai „geros naujienos tik palyginus su baisiomis žiniomis, su kuriomis gyvenome – tai yra, kai nuolat daugėja“ hospitalizuojamų ir mirštančių žmonių, pažymėjo A.Cuomo, kalbėdamas apie naujausius duomenis.

„Dabar ne metas demonstruoti perdėtą pasitikėjimą, ne metas išpuikti. Mūsų laukia tolimas kelias, ir turime daug nuveikti. Šis virusas kelyje mus lenkė kiekvienu žingsniu“, – sakė gubernatorius.

„Mums vis dar reikia užtikrinti, kad valdome šį žvėrį“, – pridūrė jis.

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino tikinčiuosius pasinaudoti „išbandymo metu“ per koronaviruso pandemiją ir kurti ateitį, kurioje būtų panaikinta bet kokia nelygybė, o neturtingieji nebebūtų apleisti.

“Tai nėra kokia nors ideologija, tai – krikščionybė“, – pabrėžė pontifikas.

Pranciškus sekmadienį išvyko iš Vatikano į vieną netoliese esančią Romos bažnyčią aukoti Atvelykio mišių, pasaulio katalikams minint Dievo gailestingumo šventę. Italijoje tebegalioja griežtos karantino taisyklės, tad ceremonijoje dalyvavo tik keletas kunigų.

Skelbdamas homiliją popiežius sakė, kad didelis koronaviruso pandemijos aukų skaičius yra priminimas pasauliui, kad žmonių kančios nepaiso valstybių sienų ir kad liga vienodai paveikia visus žmones, kad ir kokios tautybės jie būtų.

“Visi esame trapūs, lygūs, brangūs“, – kalbėjo jis.

“Būkime smarkiai sukrėsti visko, kas dedasi aplink mus, – Šventasis Tėvas sakė nuo Šv. Dvasios bažnyčios altoriaus. – Atėjo laikas panaikinti nelygybę, atitaisyti neteisingumą, pakertantį visos žmonijos šeimos sveikatą!”

Daugumai naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių pasireiškia tik lengvi arba vidutiniai simptomai, bet kai kurios komplikacijos, įskaitant plaučių uždegimą, gali sukelti pavojų gyvybėms.

Per pandemiją Pranciškus kiekvieną dieną tiesiogiai transliuodavo mišias, savo aukojamas vienuose Vatikano svečių namuose, kur jis gyvena. Pontifikas melsdamasis kaskart išskirdavo kurią nors žmonių grupę, pavyzdžiui, senyvus žmones, gydytojus ir slaugytojus, kalinius ir neįgaliuosius.

Sekmadienį jis pasiuntė platesnę žinią apie nelygybę ir būtinybę pasauliui po pandemijos iš naujo apmąstyti savo prioritetus. Pirmasis iš Lotynų Amerikos kilęs popiežius ir anksčiau nuolat atkreipdavo dėmesį į būtinybę užtikrinti didesnį solidarumą tarp turtingųjų ir skurstančių.

Pastarosiomis dienomis Pranciškus siūlė užtikrinti visuotines bazines pajamas, siekiant padėti žmonėms, praradusiems darbą dėl ekonomikos paralyžiaus. Sekmadienį jis sakė, kad COVID-19 protrūkis galiausiai gali būti suvaldytas, bet didžiausias pavojus – kad šią ligą gali pakeisti „savanaudiško abejingumo“ virusas.

„Sveikinkime šį išbandymo metą kaip galimybę pasiruošti mūsų kolektyvinei ateičiai, kadangi be visa apimančios vizijos ateities nebus niekam“, – pabrėžė Šventasis Tėvas.

Italijoje per parą mirusių pacientų, kuriems buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, oficialus skaičius sekmadienį sumažėjo iki 433 ir buvo mažiausias per pastarąją savaitę.

Civilinės saugos tarnybos duomenimis, nuo protrūkio pradžios vasarį šalyje mirė 23 660 naujuoju koronavirusu užsikrėtę žmonės. Pagal COVID-19 aukų skaičių Italija yra antra pasaulyje po Jungtinių Valstijų.

Vis dėlto sekmadienį paskelbtas paros aukų skaičius buvo antras mažiausias per mėnesio laikotarpį.

Naujų užsikrėtimo atvejų užregistruota 3 047 – jų padaugėjo tik 1,7 procento.

Naujai užsikrečiančių žmonių skaičių atidžiai stebi Italijos vyriausybė, svarstanti, ar kaip būtų galima pradėti švelninti karantino suvaržymus, įvestu nuo kovo pirmosios pusės.

Dabartiniai suvaržymai turėtų būti atšaukti gegužės 4-ąją, o vyriausybė aiškinasi, kurioms įmonėms būtų galima leisti atnaujinti veiklą, taip pat ar žmonėms būtų galima laisviau išeiti iš namų.

Prancūzija sekmadienį pranešė, kad šalyje per pastarąją parą mirė dar 395 naujuoju koronavirusu užsikrėtę žmonės, bet naujai hospitalizuojamų žmonių skaičius toliau mažėjo.

Užregistravus 227 naujas mirtis ligoninėse ir dar 168 – globos namuose, bendras oficialus koronavirusinės infekcijos COVID-19 aukų skaičius Prancūzijoje išaugo iki 19 718, žurnalistams sakė aukšto rango sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas.

Europoje užsikrėtusių naujuoju koronavirusu žmonių skaičius viršijo 1 mln., o beveik 100 tūkst. pacientų, kuriems buvo diagnozuotas susirgimas COVID-19, mirė, sekmadienį pranešė Europos ligų kontrolės centras (ECDC).

Naujausi duomenys rodo, kad daugiausiai užsikrėtimo atvejų Senajame žemyne buvo nustatyta Ispanijoje (191 726), taip pat Italijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje.

Daugiausiai gyvybių koronaviruso epidemija Europoje nusinešė Italijoje (23 227), taip pat Ispanijoje, Prancūzijoje, JK ir Belgijoje.

ECDS statistika rodo, kad Europoje užfiksuota beveik pusė visų užsikrėtimo COVID-19 ir daugiau kaip pusė visų mirčių atvejų pasaulyje.

Jungtinės Karalystės (JK) sveikatos apsaugos ministerijos sekmadienį paskelbti duomenys rodo, kad ligoninėse nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičius padidėjo 596 ir pasiekė 16 060.

Balandžio 18 dienos 17 val. vietos laiku (19 val. Lietuvos laiku) duomenimis, iš šalyje hospitalizuotų pacientų, kuriems buvo patvirtintas teigiamas koronaviruso tyrimas, 16 060 mirė“, – pranešė ministerija.

 Anksčiau buvo skelbiama apie 15 464 mirusiuosius.

Iranas sekmadienį pranešė apie 87 naujus mirties nuo koronaviruso per pastarąsias 24 valandas atvejus, o oficialus aukų skaičius padidėjo iki 5 118.

Tai buvo jau šešta diena iš eilės, kai mirčių nuo koronaviruso per parą skaičius neviršijo 100, nors sekmadienį paskelbtas skaičius buvo 14 atvejų didesnis nei ankstesnę dieną.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras patvirtino, kad buvo nustatyti 1 343 nauji užsikrėtimo virusu atvejai, o iš viso šalyje koronavirusu užsikrėtė 82 211 žmonių.

Kalbant apie hospitalizuotus gyventojus, 57 023 iš jų pasveiko ir buvo išrašyti, o 3 456 išlieka kritinės būklės.

Nuo to laiko, kai vasario 19 dieną buvo pranešta apie pirmuosius koronaviruso atvejus, smarkiai nuo pandemijos nukentėjęs Iranas mėgina suvaldyti COVID-19 protrūkį.

Kai kurie Irano ir užsienio šalių pareigūnai ir sveikatos ekspertai teigia, kad tikrasis aukų skaičius gali būti didesnis nei skelbiama.

Šeštadienį Iranas leido atnaujinti kai kuriuos „mažos rizikos“ verslus sostinėje Teherane, praėjusią savaitę patvirtinęs panašias priemones kitose provincijose.

Prezidentas Hassanas Rouhani po nacionalinės kovos su koronavirusu darbo grupės susitikimo sekmadienį pareiškė, kad „vidutinės rizikos“ verslas gali atsidaryti pirmadienį.

Jis nedetalizavo, kokio tipo įmonės laikomos „vidutinės rizikos“ įmonėmis ir ar priemonė taikoma visai šaliai, tačiau teigė, kad tokios įmonės negalės dirbti ilgiau nei iki 18 valandos.

Siekdamas sustabdyti koronaviruso plitimą, Iranas nurodė uždaryti neesmines įmones ir įvedė draudimus tarpmiestinėms kelionėms, tačiau nepaskelbė oficialaus karantino.

Sprendimas atnaujinti ekonominę veiklą sulaukė sveikatos ekspertų ir net kai kurių vyriausybės pareigūnų kritikos.

Izraelis sekmadienį pradėjo švelninti judėjimo apribojimus, tačiau vengė paskelbti apie karantino, įvesto kovojant su koronaviruso plitimu, silpninimą.

Ankstyvą rytą balsavę ministrai patvirtino kelias priemones, įskaitant leidimą atverti populiariose gatvėse įsikūrusias parduotuves, mokyklas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams bei leidimą būriuotis nedidelėms grupelėms tikinčiųjų, pranešė ministro pirmininko Benjamino Netanyahu biuras.

Didžioji dalis priemonių įsigalios nuo sekmadienio, o tam tikros mokyklos mokiniams duris atvers antradienį, pranešė Švietimo ministerija.

Bus leidžiami tikinčiųjų susibūrimai, kuriuose vienu metu galės dalyvauti iki 19 žmonių – su sąlyga, kad susibūrimai vyks lauke, o žmonės dėvės kaukes ir laikysis ne mažesnio kaip dviejų metrų atstumo. Šeštadienį ministras pirmininkas siūlė apsiriboti 10 žmonių.

Socialinio atsiribojimo metu šalyje buvo uždaryti visų religijų maldos namai, o nuo balandžio 12 dienos įvestas privalomas reikalavimas viešose vietose dėvėti veido kaukes.

Šeštadienį per televiziją transliuotame pranešime B.Netanyahu pristatė „atsakingą ir laipsnišką“ planą, leidžiantį daliai darbuotojų grįžti į biurus ir pramonę.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Benjaminas Netanyahu

Kadangi artimiausiomis dienomis prasidės Ramadanas, premjeras paragino Izraelio musulmonus „valgyti tik su savo artimiausia šeima“.

Apie 9 mln. gyventojų turintis Izraelis patvirtino pirmąjį užsikrėtimo koronavirusu atvejį vasario 21 dieną.

Izraelyje užregistruota daugiau nei 13 360 patvirtintų ligos atvejų, 171 žmogus mirė.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad daugiau kaip 3,5 tūkst. susirgusiųjų pasveiko ir buvo išrašyti iš ligoninės.

Be to, pastarosiomis dienomis sulėtėjo naujų patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius.

Visgi B.Netanyahu perspėjo, kad jei vėl pradės kilti užsikrėtimo rodikliai, bus imtasi priemonių.

„Jei pamatysime, kad po dviejų savaičių padėties gerėjimo tendencija tęsis, dar labiau sušvelninsime priemones“, – pareiškė jis.

„Jei įvyktų papildomas koronoviruso protrūkis, privalėsime grįžti tuo pačiu keliu”, – pridūrė premjeras.

Toje pačioje laidoje kalbėjo ir Finansų ministerijos generalinis direktorius Shai Babadas.

„Svarbu pabrėžti, kad tai nėra išėjimo [iš karantino] strategijos pradžia, mes negrįžtame prie įprasto gyvenimo“, – pareiškė Sh.Babadas.

Paplitus virusui, Izraelis nedelsdamas ėmėsi priemonių sveikatos krizei įveikti.

Vasario pabaigoje Izraelis uždraudė į šalį atvykti keliautojams iš šalių, kuriuose buvo fiksuotas viruso plitimas, o palaipsniui buvo uždraustos visos kelionės lėktuvais.

Tuomet izraeliečiams buvo uždrausta eiti iš namų, išskyrus keliones į prekybos centrą, vaistinę ar ligoninę.

B.Netanyahu pabrėžė, kad greitas ir griežtas Izraelio atsakas pasirodė esąs efektyvus, palyginti su kitomis valstybėmis, kurios neskubėjo įvesti apribojimų.

„Belgijoje, kuri yra maždaug tokio pat dydžio kaip mes, mirė daugiau nei 5 tūkst. žmonių <...> Tai nėra beprasmis palyginimas“, – pridūrė jis.

inijos Uhano miesto didžiausio saugumo lygio laboratorijos direktorius atmetė kaltinimus, kad laboratorija galėjo tapti koronaviruso protrūkio šaltiniu, pavadindamas tokį dalyką „neįmanomu“.

Pekinas patiria vis didesnį spaudimą dėl pandemijos valdymo skaidrumo, Jungtinėms Valstijoms siekiant išsiaiškinti, ar viruso kilmė nėra sietina su virusologijos institutu, kuriame veikia aukšto lygio biosaugos laboratorija.

Kinijos mokslininkai teigė, kad žmonės virusu greičiausiai užsikrėtė nuo gyvūnų, o viruso šaltiniu tapo turgus Uhane, kuriame prekiaujama laukiniais gyvūnais.

Visgi minėtos laboratorijos egzistavimo faktas pakurstė sąmokslo teorijas, kad virusas pasklido iš Uhano virusologijos instituto, ir konkrečiai – iš P4 laboratorijos, kurioje tiriami pavojingi virusai.

Šeštadienį paskelbtame interviu, duotame valstybinei žiniasklaidai, laboratorijos direktorius Yuanas Zhimingas teigė, kad „nėra jokių galimybių, kad šis virusas pasklido iš mūsų [laboratorijos]“.

Nė vienas iš laboratorijos darbuotojų neužsikrėtė koronavirusu, anglų kalba transliuojančiam valstybiniam transliuotojui CGTN pareiškė Yuanas Zhimingas, pridurdamas, kad „institutas vykdo tyrimus įvairiose srityse, susijusiose su koronavirusu“.

Institutas jau vasario mėnesį atmetė šią teoriją, sakydamas, kad sausio pradžioje pasidalino informacija apie ligos sukėlėją su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Visgi šią savaitę JAV sukėlė gandų bangą, kai valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pareiškė, kad JAV pareigūnai atlieka „išsamų tyrimą“ dėl to, kaip virusas „pateko į pasaulį“.

Paklaustas, ar tyrimas rodo, kad virusas galėjo paplisti iš instituto, Yuanas Zhimingas atsakė: „Žinau, kad tai neįmanoma.“

„Patys atlikdami virusų tyrimus, puikiai žinome, kokie tyrimai yra vykdomi institute ir kaip institutas tvarko virusus ir mėginius“, – pareiškė jis.

Taip pat jis pridūrė, kad dėl to, jog P4 laboratorija yra Uhane, „žmonės ieško sąsajų“, tačiau kai kurie žiniasklaidos atstovai „sąmoningai bando suklaidinti žmones“.

„The Washington Post“ ir „Fox News“ pasirodžiusiuose pranešimuose buvo cituojami anoniminiai šaltiniai, kurie išreiškė susirūpinimą, kad virusas galėjo atsitiktinai pasklisti iš laboratorijos.

Yuanas Zhimingas teigė, kad tokie pranešimai yra „visiškai pagrįsti spėlionėmis“, o ne „įrodymais ar žiniomis“.

Iš pradžių Uhano institucijos bandė nuslėpti ligos protrūkį, todėl iškilo klausimų dėl tikrojo užsikrėtusiųjų skaičiaus, nes vyriausybė ne kartą keitė savo skaičiavimo kriterijus protrūkio metu.

Šią savaitę miesto valdžia pripažino klaidas skaičiuojant aukų skaičių ir netikėtai padidino šį skaičių 50 procentų.