PSO: pastarąją parą pasaulyje užregistruoja mažiau naujų COVID-19 atvejų

Rusijos sostinėje per pastarąją parą nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 mirė 31 žmogus, o bendras protrūkio aukų skaičius Maskvoje išaugo iki 435, pranešė operatyvinis štabas, koordinuojantis šalies atsaką į pandemiją.

Visoje Rusijoje su šia liga siejamų mirčių per parą padaugėjo 66 iki 747, o patvirtintų susirgimų šia liga – 6361 iki 80,95 tūkstančio.

Taip pat skelbiama, jog 6767 Rusijos gyventojai įveikė šią ligą, tačiau 2300 dėl šios lygos hospitalizuotųjų būklė – kritinė.

Rusijoje testai dėl COVID-19 atlikti 2,878 mln. gyventojų.

Rusija turi beveik 150 mln. gyventojų.

Per pastarąją parą užsikrėtusiųjų virusu SARS-CoV-2 pasaulyje padaugėjo 84,9 tūkst. – 8 tūkst. mažiau nei para anksčiau, sekmadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Balandžio 26-ąją pasaulyje buvo 2,804 mln. oficialiai patvirtintų COVID-19 atvejų, 193,7 tūkst. mirčių nuo šios ūminės kvėpavimo takų ligos.

Per parą koronaviruso aukų padaugėjo 6,02 tūkstančio.

Daugiausiai užsikrėtusiųjų ir su šia liga siejamų aukų užfiksuota Europoje – atitinkamai 1,351 mln. ir 122,2 tūkstančio. Augimas per parą – atitinkamai 27,2 tūkst. ir 2,76 tūkstančio.

Abiejuose Amerikos žemynuose užsikrėtusiųjų per parą padaugėjo 47,34 tūkst. iki 1,095 mln., o mirusiųjų – 2,96 tūkst. iki 56,06 tūkstančio.

Trečias šioje liūdnoje statistikoje – Viduržemio jūros rytinis regionas – 160,59 tūkst. užkrėtusiųjų, 6,9 tūkst. mirčių.

Oficialiai patvirtintų naujų COVID-19 atvejų ir mirčių nuo šios ūminės kvėpavimo takų ligos Balkanų valstybėse mažėja, rodo bene naujausius naujojo koronaviruso pandemijos oficialius duomenis skelbiančio portalo „Worldometers“ duomenys.

Vien tik per pastarąją parą 10,72 mln. gyventojų turinti Graikija patvirtino tik 11 naujų COVID-19 atvejų, jų skaičius šalyje padidėjo iki 2517, o šios ligos pacientų mirčių padaugėjo keturiomis iki 134.

Šiaurės Makedonija (2,08 mln. gyventojų) – 1386 atvejai (19 naujų), 61 mirtis (dvi naujos).

Juodkalnija (0,63 mln. gyventojų) – 321 (vienas naujas), septynios mirtys (viena nauja).

Albanija (2,85 mln. gyventojų) – 726 atvejai (14 naujų), 28 mirtys (viena nauja).

Kroatija (4,08 mln. gyventojų) – 2030 patvirtintų COVID-19 ligos atvejų (14 naujų), 55 mirtys (viena nauja).

Serbija (7 mln. gyventojų) – 8042 atvejų (263 naujos), 156 mirtys (penkios per šią parą).

Bosnija ir Hercogovina (3,32 mln. gyventojų) – 1516 atvejų (30 naujų), 59 mirtys (dvi naujos).

Slovėnija (2,07 mln. gyventojų) – 1396 atvejai (aštuonios naujos), 82 mirtys (viena nauja).

Bulgarija (7 mln. gyventojų) – 1300 atvejų (53 nauji), 56 mirtys (viena nauja).

Rumunija (19,41 mln. gyventojų) – 11 036 atvejų (401 nauji), 619 mirčių (18 per šią parą).

Prancūzija sekmadienį paskelbė, kad per praėjusią parą užfiksuotas 461 naujas naujojo koronaviruso sukeltos COVID-19 ligos atvejis – jų skaičius toliau mažėja.

Patvirtintų šios ligos atvejų šalyje padaugėjo iki 124,57 tūkstančio.

Koronaviruso SARS-CoV-2 aukų per pastarąją parą padaugėjo 242 iki 22,86 tūkst., pranešė Prancūzijos sveikatos apsaugos generalinis direktoratas.

Taip pat skelbiama, jog intensyviosios terapijos skyriuose gydomi 4682 pacientai, kuriems nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19.

Prancūzijoje karantino dėl COVID-19 pandemijos priemonės buvo įvestos kovo 17 dieną, siekiant sulėtinti jos plitimą. Prezidentas Emmanuelis Macronas praeitą savaitę sakė, kad suvaržymai gali būti pradėti švelninti nuo gegužės 11-osios.

Italija pranešė, kad sekmadienį šalyje užfiksuotas mažiausias paros mirčių nuo koronaviruso skaičius per daugiau nei mėnesį.

Civilinės saugos tarnyba pažymėjo, kad 260 mirties atvejų per parą rodiklis buvo mažiausias nuo kovo 14 dienos. 

Iš viso šalyje nuo koronaviruso jau mirė 26 644 žmonės.

Šiuo metu Italijos institucijos rengiasi palaipsniui švelninti karantino priemones.

Didžiosios Britanijos sveikatos ministerija sekmadienį pranešė, kad šalyje užfiksuota 413 naujų mirčių nuo koronaviruso.

Bendras COVID-19 aukų skaičius pasiekė 20 732.

Jungtinė Karalystė pažymėjo, kad tai yra mažiausias paros mirčių nuo koronaviruso skaičius nuo kovo 31 dienos.

Kanados sveikatos apsaugos institucijos paskelbė perspėjimą, kad vaistų nuo maliarijos – chlorokvino ir hidroksichlorokvino – naudojimas gydant koronaviruso infekciją ar siekiant užkirsti kelią pakartotinėms infekcijoms ar užsikrėtimui gali būti pavojingas.

„Chlorovinas ir hidroksichlorokvinas gali sukelti rimtų šalutinių poveikių. Šie vaistai turėtų būti vartojami tik prižiūrint gydytojui“, – sakoma Kanados visuomenės sveikatos agentūros pranešime, paskelbtame šeštadienį agentūros interneto svetainėje.

Kanados visuomenės sveikatos agentūra išreiškė nerimą, kad „kai kurie žmonės gali mėginti patys įsigyti ir vartoti chlorokviną ar hidroksichlorchikiną, kad išvengtų ar pasveiktų nuo COVID-19“, ir pridūrė, kad šie vaistai gali sukelti „rimtų širdies ritmo problemų“.

Europos vaistų agentūra ketvirtadienį paskelbė panašų įspėjimą.

Irane užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius viršijo 90 tūkst., rodo oficialūs duomenys, nors Teheranas paskelbė apie mažiausią naujų mirčių nuo viruso rodiklį per kelias savaites.

Sveikatos institucijos nuo šeštadienio vidurdienio užregistravo 1153 naujus susirgimo COVID-19 atvejus, taigi užsikrėtusiųjų skaičius pasiekė 90 481, pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras.

Jis pridūrė, kad buvo užregistruota 60 naujų mirčių, o bendras mirčių skaičius pasiekė 5710.

Tai mažiausias šalyje oficialiai paskelbtų mirčių rodiklis per parą nuo kovo 10 dienos.

Iranas yra labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusi šalis Viduriniuose Rytuose.

K.Jahanpouras pažymėjo, kad iraniečiai privalo ir toliau išlikti budrūs bei laikytis apsaugos ir socialinio atsiribojimo priemonių, nepaisant mažėjančio mirčių skaičiaus.

Visgi užsienyje pasigirdo spėliojimų dėl to, kad Iranas gali skelbti mažesnius skaičius, nei yra iš tiktųjų.

Irane nuo balandžio 11 dienos leista palaipsniui atidaryti kai kuriuos verslus ir sušvelninta dalis vidaus kelionių apribojimų, nustatytų siekiant užkirsti kelią viruso plitimui.

Visgi mokyklos, universitetai, mečetės, šiitų šventyklos, kino teatrai ir sporto stadionai išlieka uždaryti.

Pastangos kovoti su maliarija privalo būti tęsiamos, net ir pasauliui kovojant su koronavirusu, sekmadienį pabrėžė popiežius Pranciškus.

Pastaruoju metu nerimaujama, kad pasauliui visą dėmesį sutelkus į kovą su koronavirusu, mažiau dėmesio skiriama kitoms ligoms. Todėl popiežius prisidėjo prie reiškiančių nerimą ir sekmadienį pareiškė, kad „kovodami su koronaviruso pandemija privalome ir toliau dėti pastangas užkertant kelią ir gydant maliariją, keliančią grėsmę milijardams žmonių daugelyje šalių“.

Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad yra gerokai sutrikusios kovos su maliarija kampanijos, dėl ko mirčių nuo maliarijos skaičius Užsachario Afrikos regione šiemet gali padvigubėti, lyginant su 2018.

Vatikane ir visoje Italijoje galiojant dėl koronaviruso įvestam karantinui, popiežius Pranciškus, kaip jau daro kurį laiką, savo tradicinį sekmadieninį palaiminimą suteikė per langą, žvelgdama į tuščią Šv. Petro aikštę. O jo kreipimąsi į tikinčiuos televizija transliavo iš Apaštalų rūmų.

Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte sekmadienį pareiškė, jog mokyklos šalyje bus vėl atidarytos tik rugsėjį, tačiau daugelis įmonių veiklą atnaujins jau kitą savaitę.

Premjeras dienraščiui „La Repubblica“ sakė, jog ateinančios savaitės pradžioje ketina paskelbti daugiau detalių, kaip šalis ketina išeiti iš ilgiausiai pasaulyje trunkančio karantino.

Jau dabar skelbiama, kad jau parengtas atsargus planas per ateinantį mėnesį laipsniškai atšaukti apribojimus.

Remiantis oficialiais duomenimis, Italijoje nuo koronaviruso mirė 26 384 žmonės ir mirčių skaičius yra didžiausias Europoje bei antras didžiausias pasaulyje po Jungtinių Valstijų.

Tačiau naujų atvejų skaičius Italijoje mažėja: manoma, jog užsikrėtimo rodiklis, šalies mastu svyruojantis nuo 0,2 iki 0,7, yra pakankamai mažas ir nesiekia svarbaus 1 rodiklio, tad būtų galima saugiai atnaujinti tam tikrą veiklą.

G.Conte sako, kad jo vyriausybė „daugeliui bendrovių – nuo gamybos iki statybų – leis atnaujinti veiklą nuo gegužės 4 dienos“.

„Negalime toliau gyventi karantino sąlygomis, nes rizikuojame per daug pakenkti šalies socialinei-ekonominei santvarkai“, – pareiškė jis.

Jo teigimu, mokyklų atidarymas kelia tam tikrą grėsmę, nes daugelis mokytojų yra vyresnio amžiaus ir jiems gresia didesnė rizika užsikrėsti.

„Mokyklos yra mūsų dėmesio centre ir bus atidarytos rugsėjį“, – sakė premjeras.

Daugeliui italų daugiausia rūpi tai, kada jiems bus leista vaikščioti ir bėgioti parkuose, kad jų nestabdytų ir nebaustų policija.

Nurodymas likti namuose visoje Italijoje buvo įvestas kovo 9 dieną. Gyventojams buvo liepta neiti toliau nei per vieną kvartalą nuo savo namų.

„Dar negalime visiškai atnaujinti judėjimo laisvės, tačiau analizuojame galimybes sušvelninti dabartinį griežtesnį režimą, – sakė G.Conte. – Mes pasirūpinsime, kad būtų daugiau judėjimo laisvės, tačiau kartu imsimės priemonių užkirsti kelią ir suvaldyti užkratą.“

Italijos žiniasklaida skelbia, jog vyriausybė svarsto leisti žmonėms laisvai judėti miestuose, tačiau riboti judėjimą tarp dvidešimties šalies regionų.