Koronavirusas pasaulyje: Švedijoje mirė per 2 tūkst. užsikrėtusiųjų, Italijoje pasveikusiųjų daugiau nei naujai susirgusiųjų

Turkijoje patvirtintų užsikrėtimų koronavirusu SARS-CoV-2 skaičius išaugo iki 101,79 tūkst., ketvirtadienį vakare pranešė valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“, remdamasi Sveikatos apsaugos ministerija.

Per pastarąją parą šalyje užfiksuota 3116 naujų COVID-19 infekcijos atvejų.

Su šia ūmine kvėpavimo takų liga siejamų mirčių per pastarąją parą padaugėjo 115 iki 2491.

COVID-19 ligą įveikusiųjų skaičius Turkijoje padidėjo 115 iki 18,49 tūkstančio.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė užregistravusi dar 616 koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirtis ligoninėse, be to, vyriausybė pateikė detalių apie naują testavimo režimą, galintį sudaryti sąlygas sušvelninti šalyje taikomas karantino priemones.

Vėliausia statistika, paremta duomenimis, gautais per parą iki trečiadienio 16 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku), rodo, kad šįkart mirė mažiau pacientų nei ankstesnę parą (759). Šis ir kiti ženklai galimai rodo, kad koronavirusinės infekcijos COVID-19 epidemija jau galbūt pasiekė piką.

Bendras Britanijos ligoninėse mirusių COVID-19 pacientų skaičius išaugo iki 18 738, nurodė Sveikatos apsaugos ministerija.

Tikrasis aukų skaičius tikriausiai bus daug didesnis, nes globos namuose ir nehospitalizuotų žmonių mirties atvejų skaičiavimas ir įtraukimas į oficialią statistiką vyksta lėčiau.

JK išlieka viena labiausiai pandemijos paveiktų šalių ir jau mėnesį laikosi griežtų socialinio atstumo taisyklių.

Tačiau vyriausybė buvo kritikuojama dėl atsako į protrūkį, Kai kurie teigia, kad buvo per lėtai įvedami suvaržymai ir didelio masto testavimas.

Niujorko valstijoje, kuri laikoma COVID-19 epidemijos epicentru Jungtinėse Valstijoje, šią ligą sukeliančiu koronavirusu SARS-CoV-2 gali būti užsikrėtę 13,9 proc. gyventojų, pranešė valstijos gubernatorius.

Pasak Andrew Cuomo, tokie rezultatai paaiškėjo ištyrus beveik 3 tūkst. Niujorko valstijos gyventojų, siekiant nustatyti, ar jų kraujyje nėra susiformavusių antikūnų šiam koronavirusui.

„Tai yra išankstiniai duomenys pirmojo antikūnų tyrimų etapo, kuris vykdytas 19 apygardų ir 40 gyvenviečių“, – sakė gubernatorius.

Jis patikslino, jog tirti buvo „namuose nesėdintys“ žmonės.

„Preliminariais skaičiavimais, užsikrėtimo lygis siektų 13,9 proc.“, – pabrėžė A. Cuomo.

Jo žodžiais, tai reiškia, jog koronavirusu gali būti užsikrėtę 2,7 mln. Niujorko valstijos gyventojų.

Baltimorėje įsikūrusio Johnso Hopkinso universiteto, skelbiančio nuolat atnaujinamą pandemijos statistiką, duomenimis, Niujorko valstijoje patvirtina 263,75 tūkst. COVID-19 atvejų, 19,45 tūkst. su šia liga siejamų mirčių. Dėl SARS-CoV-2 patikrinta beveik 670 tūkst. valstijos gyventojų.

Prancūzijos sveikatos departamentas ketvirtadienį paskelbė, kad per praėjusią parą mirus dar 516 koronavirusu užsikrėtusių žmonių, koronavirusinės infekcijos COVID-19 aukų skaičius šalyje pasiekė 21 856.

Vis dėlto gydymo įstaigų intensyviosios priežiūros skyriuose gydomų koronavirusu užsikrėtusių pacientų mažėja jau antrą savaitę.

Dauguma mirčių nuo COVID-19 (13 547) užregistruota šalies ligoninėse, o likusi dalis – senelių namuose ir kitose globos įstaigose.

Italijoje pasveikusiųjų nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 skaičius pirmąkart viršijo naujai susirgusiųjų skaičių, ketvirtadienį pranešė televizija „Rai News“, remdamasi šalies civilinės gynybos departamento informacija.

Per praėjusią parą pasveiko 3 003 žmonės, o iš viso – 57 576 asmenys.

Naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų Italijoje buvo 2 646, o iš viso šalyje užregistruoti 189 973 atvejai.

Per praėjusią parą mirė 464 pacientai, o iš viso per epidemiją – 25 549.

Dėl COVID-19 simptomų gydomų asmenų skaičius šalyje toliau mažėja. Dabar jų yra 106 848 – 851 asmeniu mažiau nei ankstesnę dieną. Esamų pacientų skaičius mažėja jau ketvirtą dieną iš eilės.

Švedijos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad šalyje nuo koronaviruso mirė daugiau nei 2 tūkst. žmonių, ir patikslino ankstesnius pareiškimus, kuriais remiantis koronaviruso epidemijos pikas sostinėje jau praėjo.

Švedijos visuomenės sveikatos agentūra pranešė registravusi 16 755 patvirtintus koronaviruso atvejus ir 2 021 mirties atvejį.

Agentūra taip pat patikslino anksčiau šią savaitę paskelbtą pranešimą dėl Stokholmo, tapusio koronaviruso epidemijos židiniu šalyje.

Visuomenės sveikatos agentūros pranešime, kuriame, remiantis statistiniais modeliais, buvo daroma išvada, kad epidemijos pikas sostinėje balandžio 15 dieną praėjo. Stokholme ir jo apylinkėse koronavirusu buvo užsikrėtę 86 tūkst. iš maždaug 2 mln. rajono gyventojų, sakoma balandžio 21-osios pranešime.

Švedija per koronaviruso pandemiją

+16

Tačiau ketvirtadienį data buvo pakeista į balandžio 8 dieną, ir patikslintas užsikrėtusiųjų skaičius – 70 500. 

„Užsikrėtusiųjų skaičius vis dar yra didelis, dabar ne laikas švelninti bet kokias apsaugos priemones“, – sakoma vyriausiojo epidemiologo pavaduotojo Anderso Wallensteno pranešime.

Agentūra taip pat informavo, kad iki gegužės 1 dienos naujuoju koronavirusu turėtų būti užsikrėtę 26 proc. Stokholmo gyventojų.

Tyrėjai pasitelkė modeliavimą, pagrįstą praneštais atvejais ir atsitiktinai parinktų Stokholmo gyventojų tyrimu.

Švedija neįvedė specialių karantino priemonių, kokių ėmėsi kitos Europos šalys, o paragino gyventojus prisiimti atsakomybę ir laikytis oficialių rekomendacijų. 

Kalbant apie draudžiamąsias priemonės, buvo uždrausti daugiau nei 50 žmonių susibūrimai ir lankymai slaugos namuose.

Ši strategija sulaukė tam tikros kritikos, kadangi šalies mirtingumo rodikliai aplenkė kaimynines Skandinavijos šalis Suomiją, Daniją ir Norvegiją, kurios ėmėsi griežtesnių izoliavimo priemonių.

Ketvirtadienį Karolio universitetinė ligoninė pranešė, kad mirė viena 40 metų ligoninės slaugytoja, kuriai buvo patvirtinta COVID-19 infekcija.

Transliuotojui SVT ligoninė pabrėžė, kad dėl pasireiškusių COVID-19 infekcijos simptomų slaugytoja turėjo nedarbingumą, jos mirties priežastis kol kas nepatvirtinta.

Prancūzijoje nuo gegužės 11 dienos, kai pareigūnai tikisi pradėti švelninti nuo kovo vidurio įvestas karantino priemonės, tėvai neprivalės leisti savo vaikų į mokyklas, ketvirtadienį pranešė prezidentūra. 

Susitikime su Prancūzijos miestų merais prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad izoliacijos reikalavimų švelninimas bus įvedamas rajonuose atskirai, atsižvelgiant į tai, kiek rajoną palietė COVID-19 protrūkis, nurodė prezidento kanceliarija.

Jaunesnieji moksleiviai ir tie, kurie rizikuoja labiausiai atsilikti nuo mokslų po savaičių mokymosi namuose, į klases sugrįš pirmieji, tačiau „be jokių įpareigojimų“ tėvams, nerimaujantiems, kad jų vaikai mokyklose gali užsikrėsti infekcija, nurodoma pranešime. 

Kiti moksleiviai į mokslus pradės grįžti ateinančiomis savaitėmis, tačiau švietimo ministras Jeanas-Michelis Blanquer nurodė, kad maksimalus moksleivių skaičius klasėje negalės viršyti 15. Tai sukėlė klausimų, ar mokyklos sugebės prisitaikyti prie šio reikalavimo ir bus prieinamos kiekvienam.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Karantinas Šiaurės Prancūzijoje

Taip pat lieka neaišku, ar mokytojams ir mokiniams, kaip ir kitiems visuomenės nariams, reikės dėvėti apsaugines kaukes, siekiant išvengti naujos koronaviruso atvejų bangos, palaipsniui švelninant karantino reikalavimus.

E.Macronas susitikime su merais sakė, kad dabar kaukės bus tik „rekomenduojamos“, nes chirurginių kaukių ir didesnės apsaugos FFP2 ir N95 respiratorių trūksta ir jie bus taupomi sveikatos apsaugos darbuotojams.

Vietoje jų žmonės bus raginami dėvėti savadarbes arba nemedicinines kaukes, kurios, veikiausiai, bus privalomos važiuojant visuomeniniu transportu, nurodė prezidentūra. 

Už karantino priemonių švelninimą atsakingas vyriausybės pareigūnas Jeanas Castex gegužės pradžioje turėtų paskelbti karantino reikalavimų švelninimo plano detales.

Prancūzijoje COVID-19 infekcija iki šiol pareikalavo daugiau nei 21 tūkst. gyvybių. Nepaisant ženklų, kad koronaviruso infekcijos plitimas lėtėja, ligoninės iki šiol yra perkrautos.

Vyriausybė jau pranešė, kad net jeigu gegužės 11 dieną apribojimai bus sušvelninti, restoranai, kavinės ir kino teatrai ir toliau liks uždaryti. Taip pat bus draudžiami dideli visuomenės susibūrimai, koncertai, sporto renginiai.

Jungtinės Karalystės ligoninėse per praėjusią parą užfiksavus dar 616 mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, bendras aukų skaičius šalyje išaugo iki 18 738, ketvirtadienį skelbia Sveikatos apsaugos ministerija.

Praėjusią parą užfiksuotų mirties atvejų skaičius yra mažesnis nei ankstesnę dieną, kai pranešta apie 759 ligoninėse mirusius žmones.

Vyriausybė tvirtina, kad JK jau pasiektas COVID-19 protrūkio pikas, taip pat vis garsiau kalbama apie galimą karantino apribojimų švelninimą.

JK lieka viena labiausiai pandemijos paveiktų šalių, ir prieš mėnesį įvedė griežtas socialinio atstumo taisykles.

Oksfordo universitetas ketvirtadienį pradėjo potencialios koronaviruso vakcinos bandymus su žmonėmis, tikėdamasis padaryti ją prieinamą visuomenei vėliau šiemet, jei tyrimas bus sėkmingas.

Tokia žinia nuskambėjo Anglijos vyriausiajam medicinos pareigūnui epidemiologui Chrisui Whitty trečiadienį perspėjus, kad kai kurios griežtos priemonės galėtų galioti JK iki šių metų pabaigos, kol bus sukurta vakcina.

Tačiau Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon ketvirtadienį pareiškė, jog į šiaurę nuo sienos su Anglija apribojimai galėtų būti palaipsniui atšaukiami, nors neatmetė galimybės, kad toje šalies dalyje ir toliau galios griežtas karantinas.

Vyriausybė Londone daugelio kritikuojama dėl atsako į protrūkį: teigiama, kad ji per vėlai įvedė apribojimus ir nepradėjo masiškai tirti gyventojų dėl COVID-19.

Šalyje taip pat nerimaujama, kad į statistiką įtraukiami tik ligoninėse išsityrusiems žmonėms patvirtinti užsikrėtimo atvejai ir kad tikrasis infekuotųjų skaičius gali būti daug didesnis.

Ypač didelį susirūpinimą kelia padėtis šalies slaugos namuose.

Sveikatos apsaugos pareigūnai taip pat sulaukia daug nepatogių klausimų apie asmeninių apsaugos priemonių tiekimą COVID-19 priešakinėse linijose dirbantiems medicinos ir slaugos darbuotojams, gydantiems bei prižiūrintiems koronavirusu užsikrėtusius pacientus.

Baltarusijoje koronavirusine infekcija COVID-19 užsikrėtusių žmonių skaičius ketvirtadienį pasiekė 8 022, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos pateikiami duomenys.

Bendras COVID-19 protrūkio aukų skaičius šalyje padidėjo iki 60.

Išvakarėse skelbta apie 58 aukas ir 7 281 užsikrėtimo atvejį.

Prahos teismas ketvirtadienį panaikino tam tikras ribojamąsias priemones, patvirtintas Čekijos vyriausybės, siekiant suvaldyti koronaviruso epidemiją šalyje.

Prahos municipalinis teismas nutarė, kad vyriausybės įvesti suvaržymai, apribojantys judėjimo laisvę ir blokuojantys mažmeninę prekybą, yra neteisėti. Toks sprendimas yra galutinis.

Teismas paskelbė verdiktą išnagrinėjęs skundą, pateiktą dėl šių priemonių teisėtumo suabejojusio medicinos eksperto Ondrejaus Dostalio.

Apribojimus įvedė Sveikatos apsaugos ministerija. Teismas išaiškino, kad visas ministrų kabinetas iš pradžių turėjo patvirtinti suvaržymus, įvesdamas skubias priemones pagal nepaprastosios padėties taisykles. Teisėjai pabrėžė, kad atskira ministerija neturėjo tokios teisės.

Vyriausybė turi iki pirmadienio iš naujo patvirtinti priemones nepažeisdama įstatymų.

Graikija pratęsia priemonių koronavirusui sutramdyti galiojimą dar vienai savaitei, iki gegužės 4 dienos, ketvirtadienį paskelbė vyriausybė, žengdama žingsnį, dėl kurio bus atidėtas planuotas šimtų migrantų perkėlimas iš perpildytų stovyklų.

Kovo 12 dieną pirmąjį mirties nuo COVID-19 atvejį užfiksavusiai šaliai pavyko išvengti aukšto aukų skaičiaus, nors jos sveikatos apsaugos įstaigų biudžetai buvo dešimtmetį apkarpomi po 2010-ųjų skolos krizės.

Prekybos centrai, bankai ir maistą į namus pristatantys restoranai yra vienos nedaugelio tebeveikiančių įmonių, o graikai privalo informuoti valdžios institucijas, kai išeina iš namų nusipirkti būtiniausių prekių – kitu atveju jiems gresia baudos.

„Iki balandžio 27 dienos galiojančios ribojamosios priemonės pratęsiamos savaite iki gegužės 4 dienos“, – žurnalistams sakė vyriausybės atstovas Stelijas Pecas.

Ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis kitą savaitę paskelbs apie dalinį kovo 22 dieną įvesto karantino švelninimą, pridūrė S.Pecas.

„Prie normalumo bus sugrįžtama lėtai ir laipsniškai gegužę ir birželį“, – sakė pareigūnas ir pridūrė, kad poveikis visuomenės sveikatai bus vertinamas „kas savaitę“.

Ministrų kabineto atstovas pažymėjo, kad dėl karantino pratęsimo bus atidėtas planuojamas šimtų pagyvenusių ir sergančių prieglobsčio prašytojų perkėlimas iš perpildytų migrantų stovyklų Graikijos salose.

„Žinoma, šis planas dabar bus neilgam atidėtas“, – pareiškė jis.

Vietos pareigūnų teigimu, vieną plačiausių perkėlimo operacijų, kurioje turėjo dalyvauti 1 500 žmonių, apsistojusių Graikijos didžiausioje stovykloje Lesbo saloje, dabar teko apriboti.

Nepaisant griežtų karantino priemonių, užsikrėtimo koronavirusu atvejų buvo užfiksuota dviejose stovyklose ir migrantų viešbutyje žemyninėje Graikijos dalyje, kur šią savaitę COVID-19 buvo diagnozuota 150 žmonių.

Iki šiol nebuvo pranešta apie jokius užsikrėtimo atvejus salų stovyklose, nes valdžios institucijos neatlieka tyrimų plačiu mastu.

Švelninti suvaržymus turėtų būti pradėta iš dalies atidarant teismus ir žemės registrus balandžio 27 dieną.

Švietimo ministerija taip pat paskelbė planus surengti stojamuosius egzaminus baigiamųjų klasių moksleiviams.

Graikija lig šiol oficialiai pranešė apie 121 mirties atvejį, o šalies ligoninių reanimacijose tebegydomi 55 žmonės.

Australijos ministras pirmininkas ketvirtadienį paragino suteikti Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) į Jungtinių Tautų ginkluotės inspektorių panašias galias, suteikiančias teisę organizacijos ekspertams patekti į viruso apimtas šalis, siekiant padėti išvengti pandemijų ateityje.

PSO valstybės narės turėtų leisti nepriklausomiems sveikatos inspektoriams tirti naujų virusų protrūkių atvejus jų teritorijose, ir tai turėtų būti viena iš jų narystės organizacijoje sąlygų, pareiškė Scottas Morrisonas.

Galimybė greitai mobilizuoti tokius ekspertus ir leisti jiems kaip „ginkluotės ekspertams“ vykdyti tokias užduotis gali padėti išgelbėti gyvybes, pridūrė jis.

„Jeigu ruošiatės priklausyti tokiam klubui kaip Pasaulio sveikatos organizacija, turėtumėte taip pat prisiimti įsipareigojimus ir atsakomybę“, – sakė S.Morrisonas žurnalistams.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Scottas Morrisonas

„Manyčiau, kad esant galimybei suprasti, kas vyksta siaučiant ypač pavojingam virusui, galinčiam paveikti pasaulį taip, kaip paveikė šis virusas, žmonės norėtų sužinoti tą informaciją anksčiau, o ne vėliau“, – kalbėjo jis.

Pranešama, kad šį klausimą S.Morrisonas taip pat kėlė šią savaitę pokalbiuose su keliais pasaulio lyderiais, įskaitant JAV prezidentą Donaldą Trumpą. Pastarasis perspėjo Kiniją dėl jai gresiančių pasekmių, jeigu ji yra „sąmoningai atsakinga“ už šią koronaviruso pandemiją.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo trečiadienį paragino Kiniją įsileisti inspektorius į savo slaptas laboratorijas ir išreiškė susirūpinimą dėl jų saugumo, pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai.

M.Pompeo neatmetė galimybės, kad virusas ištrūko iš Kinijos Uhano mieste esančios laboratorijos. Pekinas kategoriškai atmeta šią versiją.

Pasaulyje kilusi koronaviruso pandemija nusinešė daugiau nei 180 tūkst. žmonių gyvybių, COVID-19 užsikrėtė maždaug 2,6 mln. žmonių. Kovodamos su infekcijos plitimu šalys paskelbė karantiną, ėmėsi socialinės distancijos užtikrinimo priemonių.

Australija jau anksčiau ragino atlikti nepriklausomą tyrimą dėl pasaulio valstybių atsako į koronaviruso pandemiją, įskaitant Pekino atsaką į epidemijos protrūkį ankstyvajame jo etape ir PSO veiksmus.

S.Morrisono vyriausybė vis garsiau pasisako šiuo klausimu. Praėjusią savaitę Australijos vidaus reikalų ministras Peteris Duttonas pareikalavo daugiau skaidrumo iš Kinijos, informuojant apie užkrato kilmę ir jo plitimą.

Šis pareiškimas sulaukė Pekino priekaištų. Kinijos ambasados Kanberoje atstovas antradienį pareiškė, kad kai kurie Australijos politikai yra „linkę papūgiškai kartoti“ JAV tvirtinimus, kuriais siekiama „primesti kaltę ir nukreipti dėmesį šmeižiant Kiniją“.

Nerimaujate, kad bus labai nuobodu dėl koronaviruso pandemijos sėdėti namie per atostogas? Tokijo gubernatorė turi sprendimą: namų tvarkymą su Marie Kondo.

Kaip ketvirtadienį žurnalistams sakė gubernatorė Yuriko Koike, miesto vyriausybė dalysis linksmais vaizdo įrašais, taip pat ir su tvarkymosi guru M.Kondo, kad gyventojai nenuobodžiautų namie per ateinančias „Auksinės savaitės“ šventes.

„Manau, kad yra žmonių, norinčių per šias šventes susitvarkyti, – sakė Y.Koike. – Padedant KonMari, įkelsime vaizdo įrašų, kuriuose ji moko mus tvarkymosi paslapčių.“

Kitas Tokijo pareigūnas pridūrė, kad tie, kas nenorės per atostogas tvarkyti spintų, galės pasižiūrėti kitų pramoginių įrašų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Marie Kondo

Visoje Japonijoje dėl koronaviruso įvesta ekstremalioji padėtis, žmonės raginami nekeliauti iš miestų į gimtąsias vietas per vėliau šį mėnesį prasidėsiančią „Auksinę savaitę“.

Japonijoje užregistruota beveik 12 tūkst. užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 ir maždaug 290 mirties atvejų. Sostinėje kasdien užregistruojama daugiau kaip 100 naujų atvejų.

M.Kondo, dar vadinama KonMari, labiausiai garsėja savo knyga „Tvarkingų namų stebuklas“ (Jinsei ga Tokimeku Katazuke no Maho; The Life-Changing Magic of Tidying Up), kuri 2011 metais buvo išleista Japonijoje, o 2014 metais – išversta į anglų kalbą.

Ji taip pat yra srautinio siuntimo milžinės „Netflix“ pernai išleisto serialo „Tidying Up With Marie Kondo“ žvaigždė.

Belgijoje per praėjusią parą nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 mirė 230 žmonių, o bendras mirties atvejų skaičius šalyje išaugo iki 6 490, ketvirtadienį pranešė šalies sveikatos apsaugos administracijos atstovas, virusologas Emmanuelis Andre.

Šiuo metu Belgijos ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 4 527 asmenys. Iš jų 903 pacientai guli intensyviosios slaugos palatose, o 703 yra prijungti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai.   

Per parą šalyje buvo hospitalizuota 211 naujų pacientų, iš ligoninių paleisti 367 nuo COVID-19 pasveikę žmonės.   

Nuo epidemijos pradžios Belgijoje nustatyti iš viso 42 797 užsikrėtimo koronavirusu atvejai. 

Belgijos nacionalinio saugumo taryba penktadienį svarstys gegužę planuojamo dėl koronaviruso protrūkio įvestų suvaržymų atšaukimo tvarką.  

Posėdžio išvakarėse Briuselio regiono administracijos vadovas Rudi Vervoortas atsakė į televizijos RTBF klausimus apie karantino atšaukimo detales. 

Anot jo, viešose vietose nebebus privaloma dėvėti apsaugines veido kaukes, „nes ekspertai nemato tam būtinybės“.  

Tai netaikytina kelionėms viešuoju transportu, pabrėžė R.Vervoortas.  

„Metro traukiniuose neįmanoma užtikrinti galimybės laikytis socialinio atstumo, todėl ten bus būtina dėvėti kaukes“, – sakė jis. 

R.Vervoortas pridūrė pasiūlęs, kad regionas įsigytų medžiaginių kaukių ir aprūpintų jomis visus gyventojus. 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos padalinio vadovas ketvirtadienį spaudos konferencijoje pranešė, kad iki pusės mirčių nuo COVID-19 šiame regione užregistruojama globos namuose.

Pavadinęs tai „neįsivaizduojama tragedija“, dr. Hansas Kluge sakė, kad aiškėja „labai neraminantis vaizdas“ dėl COVID-19 poveikio senelių namams, kuriuose globa „dažnai apleidžiama“.

Pasak H.Kluge, sveikatos apsaugos darbuotojai tokiose įstaigose dažnai būna pernelyg apkrauti darbu ir gauna per mažą atlyginimą. PSO Europos padalinio vadovas paragino skirti šiems „neapdainuotiems pandemijos didvyriams“ daugiau apsaugos priemonių ir labiau juos remti.

Nors COVID-19 protrūkiai kai kuriose Europos šalyse, regis, stabilizuojasi ar net mažėja, pandemija toli gražu nesibaigė, perspėjo H. Kluge.

Jis taip pat pažymėjo, kad maždaug pusė pasaulinės COVID-19 atvejų ir mirčių naštos tenka Europai, o pastarąją savaitę šie skaičiai padidėjo rytuose, įskaitant Rusiją, Turkiją ir Ukrainą.

PSO netrukus nusiųs komandų į Baltarusiją, Turkmėnistaną ir Tadžikistaną stiprinti šių šalių kovos su liga, nurodė pareigūnas.

Turkijai pandemijos sąlygomis minint 100-ąsias savo parlamento įkūrimo metines, oro bendrovės „Turkish Airlines“ lėktuvas danguje virš šalies „nupiešė“ jos vėliavą.

Ketvirtadienį minimos Turkijos Nacionalinio suvereniteto ir vaikų dienos iškilmės dėl koronaviruso pandemijos buvo pakeistos: vietoje paradų ir ceremonijų mokyklose vyko socialinio atstumo sąlygas atitinkantys renginiai.

Skrydžius stebinti interneto svetainė „Flightradar24“ pademonstravo virš Turkijos skraidžiusio lėktuvo „Boeing 777“ trajektoriją – pusmėnulį ir žvaigždę. Turkijos televizijos parodė vaikus su vėliavėlėmis jų gatvėse. Vyriausybė taip pat paprašė Turkijos piliečių vakare sugiedoti šalies himną. Pareigūnai su kaukėmis ant veidų apsilankė Turkijos įkūrėjo mauzoliejuje.

Naujausi Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiai rodo, kad šalyje nuo COVID-19 mirė 1814 žmonių. Pagal patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičių, artėjantį prie 100 tūkst., Turkija yra septinta pasaulyje, nurodo Johnso Hopkinso universitetas.

Ekspertai sako, kad tikrieji pandemijos skaičiai pasaulyje yra daug didesni nei skelbia šis JAV universitetas, iš dalies dėl ribotos testavimo apimties ir sunkumų skaičiuojant aukas krizės metu.

Siekdama stabdyti COVID-19 Turkija uždarė mokyklas, restoranus ir kitas viešąsias erdves, uždraudė jaunesniems nei 20 metų ir vyresniems nei 65 metų žmonėms išeiti iš namų, o savaitgaliais namuose liepia būti visiems.

Šį kartą savaitgalio uždarymas bus ilgesnis ir truks nuo ketvirtadienio iki sekmadienio.

Ankstesniais metais balandžio 23-iąją vykdavo paradai ir šventės, moksleivių atstovai perimdavo prezidento ir ministrų vaidmenis.

Turkijos Respublikos įkūrėjas Mustafa Kemalis Ataturkas sušaukė rinkimus per nepriklausomybės karą po Osmanų imperijos pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare, kai sąjungininkai padalijo jos teritoriją. 1920 balandžio 23-iąją Didžioji Nacionalinė Asamblėja surengė savo pirmąją sesiją.

Per 2017 metų referendumą parlamentinė Turkijos valdymo sistema buvo pakeista prezidentine.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad būtina ruoštis ilgam koronaviruso pandemijos laikotarpiui.

„Gyvename ne paskutiniu pandemijos etapu, o vis dar pradiniu. Turėsime ilgai gyventi su šiuo virusu“, – kalbėjo ji parlamente.

Anot A.Merkel, padėtis šiuo metu yra „apgaulinga“, todėl ją reikėtų vertinti atsargiai ir, be kita ko, laikytis socialinių suvaržymų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Angela Merkel

„Ši pandemija yra iššūkis demokratijai, nes ji riboja būtent tai, kas yra mūsų gyvenimo teisės ir poreikiai“, – teigė kanclerė.

Vokietijoje nuo kovo 22 dienos galioja reikšmingi visuomeninio gyvenimo apribojimai, bet jie šiuo metu pamažu švelninami.

Peru pritaikius amnestiją anksčiau laiko į laisvę bus paleisti maždaug 3 tūkst. kalinių, įskaitant asmenis, kuriems kyla didesnė grėsmė susirgti sunkia koronaviruso infekcijos COVID-19 forma, pranešė Teisingumo ministerija.  

Perpildytuose Peru kalėjimuose nuo COVID-19 mirė bent septyni kaliniai, koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 40 kalinių ir 26 prižiūrėtojai.

„Ketiname amnestuoti maždaug 3 tūkst. kalinių, priklausančių rizikos grupėms“, – trečiadienį televizijai ATV sakė ministras Fernando Castaneda.

Anot jo, ketvirtadienį vyriausybė paskelbs potvarkį dėl amnestijos. 

Amnestija bus pritaikyta nėščioms kalinėms, kalinėms, turinčioms vaikų iki trejų metų amžiaus, nuteistiesiems, kuriems skirtos trumpesnės nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, taip pat vyresniems nei 70 metų kaliniams, nuteistiems už nesunkius nusikaltimus.  

Iš kalėjimų taip pat bus paleisti asmenys, kuriems liko kalėti pusė metų, bei kaliniai, dėl savo sveikatos būklės patenkantys į didesnės rizikos grupę.  

Praėjusį penktadienį per riaušes Peru šiaurėje esančiame kalėjime žuvo du kaliniai. Riaušes pakurstė kalinių baimė dėl koronaviruso, kai nuo šio užkrato mirė vienas nuteistasis, atlikęs bausmę tame kalėjime.    

Peru iki šiol nustatyti 19 250 COVID-19 atvejų, 530 žmonių nuo šio užkrato mirė.   

Jungtinėse Valstijose nuo koronaviruso mirė 100 metų sulaukęs Antrojo pasaulinio karo veteranas, kurio brolio dvynio gyvybę nusinešė 1918–1919 metais siautusi ispaniškojo gripo pandemija, pranešė JAV žiniasklaida.

Philipas Kahnas kovojo mūšyje dėl Ivo salos ir vykdė padėties vertinimą iš oro numetus atomines bombas ant Hirošimos ir Nagasakio, trečiadienį savo interneto svetainėje pranešė dienraštis „Newsday“.

Ph. Kahnas ir jo brolis dvynys Samuelis gimė 1919 metų gruodį. Neilgai trukus Samuelis mirė nuo ispaniškojo gripo, remdamasis šeimos narių liudijimais rašė Long Ailande leidžiamas laikraštis.

Kaip sakė Ph. Kahno vaikaitis Warrenas Zysmanas, velionis bijojo per savo gyvenimą sulaukti dar vienos pandemijos.

„Jis gan dažnai apie tai užsimindavo, – televizijai CNN sakė W.Zysmanas. – Kalbėdavausi su juo, o jis man sakydavo: „Sakau tau, istorija kartojasi, 100 metų ne toks ir ilgas laiko tarpas.“

Ph.Kahnui prieš jo mirtį balandžio 17 dieną pasireiškė COVID-19 simptomai, tarp jų kosulys. Vyras žinojo, kad galbūt užsikrėtė koronavirusu, sakė W. Zysmanas.

„Paskutines kelias dienas jis daug kalbėdavo apie savo brolį“, – pridūrė vaikaitis.

Ph. Kahnas 1940-aisiais užsirašė į JAV sausumos pajėgų aviacijos korpuso pilotų rengimo programą, o Jungtinėms Valstijoms įsitraukus į karą tarnavo Ramiojo vandenyno regione, dalyvavo Ivo salos mūšyje, vėliau – antskrydžiuose Japonijoje, per kuriuos buvo mėtomos padegamosios bombos, rašė „Newsday“. Jis buvo apdovanotas dviem „Bronzinės žvaigždės“ medaliais.

„Karas buvo baisus, – 2017-aisiais minėdamas savo 98-ąjį gimtadienį laikraščiui sakė Ph.Kahnas. – Kariai žūsta, bet kenčia ir civiliai, o labiausiai kenčia moterys ir vaikai.“

Ph.Kahnas pirmadienį buvo palaidotas kapinėse „New Montefiore“ Vakarų Babilone Long Ailande, nurodė „Newsday“.

Ph.Kahnas nėra vienintelis nuo naujojo koronaviruso miręs žmogus, kurio brolis ar sesuo mirė per 1918–1919 metų ispaniškojo gripo pandemiją.

Balandžio 14 dieną San Antonijuje Teksase mirusios 96 metų moters vyresnioji sesuo mirė nuo ispaniškojo gripo, nors ji jos niekada nepažinojo, pranešė vietos televizija.

Ispaniškojo gripo pandemija nusinešė daugiausiai gyvybių per dabartinę istoriją – maždaug 50 milijonų. Jos metu visame pasaulyje gripu užsikrėtė maždaug 500 mln. žmonių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, paprastai vengiantis kritikuoti bendrapartiečius , trečiadienį paleido kritikos strėlių į Džordžijos gubernatorių respublikoną, pareiškęs, jog visiškai nesutinka su šios valstijos sprendimu leisti atnaujinti veiklą smulkiajam verslui, tokiam kaip tatuiruočių ir manikiūro salonai.    

D.Trumpo administracija praėjusią savaitę pristatė laipsniško Amerikos ekonomikos atvėrimo strategiją, numatančią, kad turi būti kiek įmanoma labiau paisoma sveikatos specialistų rekomendacijų, siekiant pažaboti viruso plitimą.   

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Tačiau pietuose esančios Džordžijos gubernatorius Brianas Kempas ir Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas – abu, kaip ir D.Trumpas, respublikonai – paskelbė, kad jų valstijose iš karantino bus išeinama sparčiau. 

B.Kempas sakė, kad nuo penktadienio leidžia vėl atsidaryti sporto klubams, boulingo klubams, tatuiruočių salonams, kirpykloms, manikiūro salonams ir kitoms smulkiojo verslo įmonėms.  

Spaudos konferencijoje, per kurią kasdien apžvelgia padėtį dėl koronaviruso, D.Trumpas sakė, jog „dar anksti“ smulkiajam verslui atnaujinti veiklą. Tačiau B.Kempas pažymėjo, kad jo sprendimas nereiškia, jog jis lengvabūdiškai „grąžina šioms įstaigoms raktus“ ir kad jos galės dirbti nesilaikydamos  rekomendacijų.       

„Pasakiau Džordžijos gubernatoriui Brianui Kempui, kad griežtai nepritariu jo sprendimui atverti tam tikras įstaigas, nes jis kertasi su [išėjimo iš karantino] pirmosios fazės strategija“, kuri buvo pristatyta praėjusią savaitę, sakė prezidentas. 

JAV tęsia kovą su pandemija

+9

Vyriausybė nurodė, kad suvaržymai gali būti atšaukti, kai 14 dienų iš eilės mažės naujų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų skaičius.  

„Gerbiu jį ir leisiu jam nuspręsti. Ar elgčiausi taip pat? Ne. Palaikyčiau jas dar kurį laiką uždarytas. Noriu apsaugoti žmonių gyvybes“, – sakė D. Trumpas.   

Las Vegaso merė Carolyn Goodman savo ruožtu pranešė norinti atšaukti suvaržymus verslui, „kad žmonės galėtų grįžti į darbus“, pasiūlė, kad miestas galėtų būti „kontroline grupe“ prieš karantino atšaukimą visoje Nevados valstijoje.     

„Pateikiau tokį pasiūlymą, jis buvo atmestas“, – sakė merė televizijai CNN. 

Nevados, kur nustatyta daugiau kaip 4 100 COVID-19 atvejų, gubernatorius Steve'as Sisolakas sakė: „Tikrai dar nesame pasirengę atsidaryti.“ 

„Neleisiu naudoti Nevados piliečių kaip kontrolinės grupės, kaip placebo. To tikrai nebus“, – kalbėjo jis. 

Per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose Nacionalinio alergijos ir užkrečiamųjų ligų instituto vadovas Anthony Fauci sakė, kad jei galėtų patari Dordžijos gubernatoriui, paragintų jį neskubėti ir elgtis atsargiai. 

Dar prieš D.Trumpo spaudos konferenciją B Kempas televizijai „Fox 5 Atlanta“ sakė, kad jo sprendimas pagrįstas duomenimis, o „tendencijų kryptis yra teisinga“.   

Jis pažymėjo, kad tai bus „apgalvotas metodas“, o veiklą atnaujinsiantis verslas turės laikytis „griežtų gairių“.     

B.Kempo plane numatyta, kad restoranai galės atsidaryti nuo pirmadienio.  

Ispanija ketvirtadienį pranešė, kad per pastarąją parą šalyje mirė dar 440 naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių ir kad aukų skaičius šiek tiek didėjo trečią dieną iš eilės.

Bendras koronavirusinės infekcijos COVID-19 epidemijos aukų skaičius nuo protrūkio pradžios padidėjo iki 22 157 žmonių.

Pagal bendrą aukų skaičius Ispanija yra trečia pasaulyje po Jungtinių Valstijų ir Italijos.

Iki šiol šalyje patvirtinta daugiau kaip 213 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys.

Įsigaliojus karantinui – ištuštėjusios gatvės Ispanijoje

+5

Ispanijos sveikatos apsaugos pareigūnai mano, kad epidemija pasiekė piką balandžio 2 dieną, kai per parą mirė 950 žmonių. Toks skaičius buvo užfiksuotas praėjus beveik trims savaitėms po to, kai vyriausybė įvedė griežtą karantiną. Tuomet 47 mln. šalies gyventojų faktiškai buvo priversti likti namuose, siekiant sulėtinti viruso plitimą.

„Pasiekėme šiai savaitei užsibrėžtą sulėtinimo ir sulėtėjimo tikslą, bet šis epidemijos etapas tebėra sunkus“, – spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras Salvadoras Illa.

Kovo 14 dieną įvestas karantinas buvo dukart pratęsiamas, o vėlai trečiadienį parlamentas pritarė naujam pratęsimui iki gegužės 9 dienos, nors sąlygos turėtų būti šiek tiek sušvelnintos nuo balandžio 26 dienos, kai vaikams vėl bus leidžiama išeiti į lauką.

Premjeras Pedro Sanchezas įstatymų leidėjams trečiadienį išreiškė viltį, kad Ispanija gegužės antroje pusėje galėtų pradėti švelninti suvaržymus, kurie yra vieni griežčiausių Europoje, bet perspėjo, jog „deeskalavimas bus lėtas“.

Estijoje praėjusią parą Kuresarės ligoninėje mirus koronavirusu užsikrėtusiai pagyvenusiai moteriai, bendras COVID-19 aukų skaičius šalyje padidėjo iki 45.

Liga per pastarąsias 24 val. diagnozuota 33 naujiems pacientams. Iš viso pastarąją parą buvo atlikti 1 551 testai, 2,1 proc. jų rezultatai buvo teigiami.

Nuo protrūkio pradžios Estijoje atliktas 45 181 pirminis testas; 1 592 (3,5 proc.) testų rezultatai buvo teigiami. Daugiausiai užsikrėtusiųjų priklauso 55–59 metų amžiaus grupei.

Ketvirtadienį ryte Estijos ligoninėse buvo 109 COVID-19 pacientai, kurių septyni guli intensyviosios slaugos palatose su prijungtais dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatais.

Iš ligoninių išrašyti iš viso 192 pacientai.

Praėjusią parą mirė virusu užsikrėtusi 85 metų moteris, gydyta Kuresarės ligoninėje Saremos saloje.

Kaip pažymėjo Sveikatos apsaugos departamentas, nors užsikrėtusių žmonių ir pacientų, kuriems reikalinga hospitalizacija, skaičiai mažėja, dar kurį laiką reikia pabūti namie ir vengti kontaktų. 

„Bendromis pastangomis greitai pasieksime situaciją, kai bus saugu palaipsniui grįžti į įprastą gyvenimą“, – sakoma Departamento pranešime.

Vietname ketvirtadienį pradedamos atšaukti dėl koronaviruso paskelbtos karantino priemonės, remdamasi šalies premjeru Nguyenu Xuanu Phucu paskelbė regiono žiniasklaida.

„Sėkmingai stabdydami viruso plitimą ir kovodami su epidemija griežtomis socialinio atstumo priemonėmis, toliau privalome užtikrinti prekybą, darbo vietų kūrimą ir socialinę bei ekonominę plėtrą“, – sakė Nguyenas Xuanas Phucas per nacionalinio kovos su koronaviruso plitimu komiteto posėdį.

Komiteto duomenimis, daugumoje šalies miestų atšaukiami ribojimai verslui ir kitokiai veiklai, paslaugų teikimui, atidaromos parduotuvės, kavinės ir restoranai. Tuo pačiu gyventojai privalo laikytis infekcijos plitimo stabdymo priemonių.

Kaip pranešė Vietnamo televizija, kai kuriose provincijose, įskaitant Tai Binį ir Ka Mau, pradeda dirbti mokyklos.

Premjeras pabrėžė, kad šalies gyventojams reikia priimti gyvenimo „naują formą“, ir paragino žmones „viešose vietose nešioti kaukes, laikytis protingų atstumų ir vengti didelių susibūrimų“.

Pažymima, kad tam tikri suvaržymai toliau galios sostinėje Hanojuje, Bak Ninio ir Ha Ziango provincijose ir Ho Či Minio mieste.

Visos apimties izoliacijos režimas iki balandžio 30-osios lieka galioti kai kuriuose Hanojaus rajonuose, priskirtuose didelės rizikos grupei. 

Nuo ketvirtadienio šalyje atnaujinami visi vietnamiečių oro linijų vidaus skrydžiai.

Žiniasklaida pranešė, kad Vietname jau savaitę nebuvo užregistruota nė vieno naujo užsikrėtimo koronavirusu atvejo.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šalyje COVID-19 diagnozuota 268 žmonėms, kurių 216 pasveiko ir buvo išrašyti iš ligoninių. Mirties nuo COVID-19 atvejų šalyje neužregistruota.

Vietnamas buvo tarp pirmųjų valstybių, vasario pradžioje uždraudusių skrydžius į Kiniją. Tuomet buvo paskelbtas karantinas netoli Hanojaus esančiose gyvenvietėse, kuriose gyvena maždaug 10 tūkst. žmonių.

Visoje šalyje karantinas buvo paskelbtas balandžio 1 dieną.

Graikijos Lesbo saloje buvo pašauti du prieglobsčio prašytojai, tikriausiai pažeidę karantino dėl koronaviruso taisykles, ketvirtadienį pranešė pareigūnai.

Abu vyrai, iranietis ir afganistanietis, trečiadienį vakare kreipėsi į migrantų stovyklos medikus dėl stambių šratų padarytų sužeidimų, sakė šaltiniai Morijos stovykloje.

Jie buvo nuvežti į vietos ligoninę, bet jų sužeidimai nelaikomi sunkiais.

Policijai vyrai papasakojo, kad išėjo iš stovyklos, kuri kaip ir kitos Graikijos migrantų stovyklos yra uždaryta siekiant riboti naujojo koronaviruso plitimą.

Užsikrėtimo koronavirusu atvejų užregistruota dviejose stovyklose ir viename migrantų viešbutyje Graikijos žemyninėje dalyje, kur šią savaitę testais virusas nustatytas 150 žmonių.

Kol kas užsikrėtimo atvejų nenustatyta salose esančiose stovyklose; pareigūnai nevykdo plataus masto patikrinimų.

Kinija ketvirtadienį paskelbė didinsianti finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) dar 30 mln. JAV dolerių (27,6 mln. eurų), kad padėtų šiai Jungtinių Tautų agentūrai kovoti su pasaulį apėmusia naujojo koronaviruso pandemija.

Pekinas šią žinią paskelbė Jungtinėms Valstijoms, kurios yra didžiausios PSO finansuotojos, prieš savaitę paskelbus, kad jos stabdo savo įmokas šiai agentūrai, esą netinkamai reagavusiai į COVID-19 krizę.

„Anksčiau paaukojusi 20 mln. dolerių, Kinija nusprendė papildomai paaukoti dar 30 mln. dolerių PSO, kad paremtų pasaulinę kovą su COVID-19 ir pastiprintų besivystančių šalių sveikatos apsaugos sistemas“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Geng Shuangas.

Jis pridūrė, kad Kinijos indėlis PSO „atspindi Kinijos vyriausybės ir liaudies paramą PSO ir pasitikėjimą ja“.

JAV praėjusią savaitę apkaltino organizaciją blogai sprendus COVID-19 krizę. Tuo pasipiktino Pekinas, abiem šalims ginčijantis dėl naujojo, mirtinai pavojingo viruso.

Praėjusią savaitę skelbdamas finansavimo PSO sustabdymą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas apkaltino PSO dangsčius COVID-19 protrūkio Kinijoje rimtumą prieš virusui išplintant pasaulyje.

D.Trumpas sakė, kad JAV mokesčių mokėtojai PSO skirdavo nuo 400 mln. iki 500 mln. dolerių per metus, o „Kinija, priešingai, skiria maždaug 40 mln. dolerių per metus ar net mažiau“.

Latvijoje per praėjusią parą nustatyta 17 naujų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius šalyje padidėjo iki 778, ketvirtadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

Nuo protrūkio pradžios Latvijoje atlikta 41 041 testas dėl koronaviruso, per praėjusią parą – 1 705 testai. 

Nuo COVID-19 šalyje pasveiko 133 žmonės.  

Praėjusią parą dėl koronaviruso buvo hospitalizuotas vienas asmuo. Šalies ligoninėse dėl COVID-19 šiuo metu gydoma 40 pacientų, iš kurių šeši yra sunkios būklės, o likusiųjų būklė vertinama kaip vidutinio sunkumo.     

Iki šiol iš ligoninių išrašyti 73 pacientai.

Ukrainoje iki ketvirtadienio ryto iš viso buvo užregistruota 7 170 koronavirusinės infekcijos COVID-19, 504 pasveikimo ir 187 mirties atvejai, pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos centras.

„Balandžio 22 dieną gauti 578 pranešimai apie naujus patvirtintus [užsikrėtimo] atvejus... Dėl ligos komplikacijų [iš viso] mirė 187 žmonės, 94 vyrai ir 93 moterys.

Bendrai 504 žmonės jau pasveiko; pakartotiniai laboratoriniai testai neparodė viruso buvimo organizme“, – ketvirtadienį ryte savo feisbuko puslapyje parašė Visuomenės sveikatos centras.

Trečiadienį 9 val. Ukrainoje buvo 6 592 testais patvirtinti COVID-19 atvejai. Pasveikusių pacientų skaičius (424) buvo didesnis už mirčių skaičių (174). Tad per pastarąją parą mirties atvejų skaičius padidėjo 13, o pasveikimo atvejų skaičius – 80-čia.

Per praėjusią parą Ukrainoje patvirtinta rekordiškai daug ir užsikrėtimo, ir pasveikimo atvejų. Trečiadienį ryte buvo pranešta apie 467 užsikrėtimo atvejus per ankstesnę parą, antradienį – apie 415 tokių atvejų.

Nuo balandžio 11 dienos pasveikusiųjų skaičius viršija COVID-19 aukų skaičių ir šis atotrūkis toliau didėja.

Rusijoje per praėjusią parą nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 mirė 42 žmonės, o bendras mirties atvejų skaičius šalyje išaugo iki 555, ketvirtadienį pranešė Informacijos centras koronaviruso padėčiai stebėti. 

„Per parą patvirtinti 42 mirties atvejai, iš jų 27 – Maskvoje“, – rašoma centro išplatintame pranešime. 

Be to, šalyje per praėjusią parą nustatyta beveik 4,8 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius priartėjo prie 63 000.  

„Per parą Rusijoje patvirtinti 4 774 nauji COVID-19 atvejai 81-ame šalies regione. Kaip kontaktiniai ir be klinikinių simptomų užregistruoti 2 282 atvejai (47,8 proc.)" – rašoma centro pranešime.

Nuo koronaviruso infekcijos per parą šalyje pasveiko 471 žmogus, o nuo protrūkio pradžios – 4 891.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį derėsis dėl didžiulio pagalbos paketo, turinčio padėti jų ekonomikoms atsigauti po koronaviruso pandemijos, bet išliekant didelių nesutarimų reikšmingos pažangos nesitikima.

ES padėtis yra sunki: patvirtinta daugiau kaip 110 tūkst. mirties nuo COVID-19 atvejų, o Bendrijos ekonomika dėl karantino priemonių tikriausiai susitrauks 7,1 procento.

Nors 27 bloko narės sutinka, kad reikės šimtų milijardų eurų skatinimo paketo, jos nesutaria dėl detalių, ypač iš kokių šaltinių turėtų būti finansuojamos šios priemonės.

Lyderiai bendraus vaizdo ryšiu ir viruso krizę aptarinės jau ketvirtą kartą per septynias savaites. Pasak vieno aukšto rango Briuselio pareigūno, šis faktas atspindi „iššūkio rimtumą ir bendram sprendiniui teikiamą svarbą“.

Tačiau bendro pagrindo labai trūksta. Pandemija vėl atvėrė 2009 metų finansų krizės žaizdas, iš naujo supriešindama šiaurines ir pietines Europos valstybes.

Pietinės šalys, tokios kaip pandemijos smarkiai paveiktos ir įsiskolinusios Ispanija bei Italija, reikalauja „solidarumo“ – turtingų šiaurinių šalių finansinės pagalbos.

Italijos premjeras Giuseppe Conte, kuris siekia ES bendro skolinimosi priemonės, pramintos „koronaobligacijomis“, antradienį laikėsi griežtos pozicijos.

Italijos parlamentui jis pasakė, kad nesutiks su „jokiais kompromisais“ ir nepritars „pigiam susitarimui“.

Tuo tarpu šiaurinės valstybės, kurioms vadovauja Vokietija ir Nyderlandai, atsisako net svarstyti „koronaobligacijų“ idėją ir nedega noru finansuoti Viduržemio jūros regiono vyriausybes, kurias kaltina išlaidavimu.

Nesutarimų mastą rodo ir tai, kad lyderiai po vaizdo konferencijos net nepaskelbs savo įprasto bendro pareiškimo, naujienų agentūrai AFP sakė vienas diplomatas.

„Nereikėtų turėti perdėtų lūkesčių dėl šio susitikimo“, – sakė kitas diplomatas.

Ispanijos pasiūlymas 

Ispanija pasiūlė subsidijomis, o ne paskolomis padėti smarkiai paveiktoms šalims ir finansuoti tai iš „nuolatinės ES skolos“, kurią remtų bloko ilgalaikis biudžetas.

Madridas įrodinėja, kad taip būtų išvengta dar didesnės skolų naštos nusilpusioms nacionalinėms ekonomikoms.

Tačiau ši idėja atrodo pasmerkta žlugti. Vienas aukšto rango diplomatas sakė, kad jo šalis „niekada nesutiks“ su tokia mintimi.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, kuris pirmininkaus viršūnių pasitarimui, antradienį lyderiams išsiuntinėtame kvietime kartelės aukštai neiškėlė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charles'is Michelis

Jis ragino lyderius tik dėti pastangas, kad būtų įkurtas ilgalaikis Europos atsigavimo fondas bloko ekonomikai po pandemijos atsitraukimo atstatyti.

Lyderiai turėtų paprašyti Europos Komisijos išanalizuoti tikėtinus poreikius ir pateikti pasiūlymą.

Jie taip pat pasirašys 540 mlrd. eurų skubios pagalbos paketą, dėl kurio anksčiau šį mėnesį sutarė ES finansų ministrai.

 Jokio susitarimo iki vasaros 

Dėl ilgalaikio fondo dydžio minimi įvairūs skaičiai, bet ketvirtadienį sprendimo nesitikima.

Eurogrupės vadovas  Mario Centeno siūlė, kad fondą sudarytų nuo 700 mlrd. iki 1,5 trln. eurų, o Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as kalbėjo apie trilijono eurų sumą. 

Prancūzų pareigūnai mano, kad nėra didelės tikimybės iki birželio ar liepos susitarti dėl ilgalaikio atsigavimo fondo.

„Mums reikia fizinio valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo, mažiausiai vieno, o šiuo metu tai neįmanoma“, – sakė šaltinis Prancūzijos prezidentūroje.

Vienas ES aukšto rango pareigūnas pripažino, kad susitarimo iki vasaros tikriausiai nebus, bet sakė, kad ketvirtadienio pasitarime gali būti pasiekta pažangos dėl bloko naujo septynerių metų biudžeto adaptavimo pandemijos pasekmėms spręsti.

Atsigavimo fondo įtraukimas į 2021–2027 metų biudžetą suteikia tam tikrų garantijų šiaurinėms šalims, bet dar labiau komplikuoja ir taip sunkius debatus dėl ES išlaidų prioritetų ateinančiais metais.

Tai taip pat reiškia tikimybę, kad neturtingų rytinių Europos šalių bus paprašyta atsisakyti plėtros pinigų siekiant sumokėti už atsigavimą turtingesnėse valstybėse, tokiose kaip Ispanija ir Italija.

Bandymai suvaržyti žmogaus teises pasinaudojant koronaviruso pandemija būtų nepriimtini, ketvirtadienį pareiškė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, pristatydamas naują ataskaitą šiuo klausimu.  

Vyriausybėms visame pasaulyje pasitelkus drastiškas priemones kovai su koronaviruso protrūkiu, aktyvistai vis garsiau kalba, kad autoritariški režimai naudojasi šia krize žmogaus teisėms teisėms suvaržyti.   

Žmogaus teisių organizacijos kaltina valstybes įvairiausiais pažeidimais kovojant su koronavirusu, pradedant smurtu, bandymais varžyti spaudos laisvę ir baigiant areštais bei išmaniųjų telefonų sekimu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Antonio Guterresas

„Turint galvoje etninio nacionalizmo, populizmo ir autoritarizmo stiprėjimą bei badymus varžyti žmogaus teises kai kuriose šalyse, krizė gali tapti pretekstu imtis represinių priemonių su pandemija nesusijusiais tikslais“, – sakė A.Guterresas.   

„Tai nepriimtina“, – pabrėžė jis. 

JT vadovas paragino vyriausybes elgtis skaidriai, lanksčiai ir atsakingai.   

„Pilietinė erdvė ir spaudos laisvė yra kritiškai svarbios. Pilietinės visuomenės organizacijoms ir privačiam sektoriui tenka esminis vaidmuo. Bet ką darydami nepamirkime: grėsmę kelia ne žmonės, o virusas“, – kalbėjo jis.      

JT ataskaitoje apie žmogaus teises ir COVID-19 vyriausybės raginamos pagalvoti apie savo veiksmų pasekmes ir pabrėžiama, jog „kas benutiktų, planuojant trumpojo laikotarpio strategiją yra nepaprastai svarbu apgalvoti ilgalaikius padarinius“.  

Japonijos Nagasakio mieste prišvartuotame kruiziniame laive mažiausiai 48 įgulos nariams testais nustatytas koronavirusas, patvirtinę 14 papildomų užsikrėtimo atvejų ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnai.

„Costa Atlantica“ į Nagasakį remontui atplaukė sausio mėnesį, su maždaug 600 įgulos narių.

Pareigūnai sakė, jog tikisi iki savaitės pabaigos atlikti testus visiems įgulos nariams. „Maždaug 200–300“ testų turėtų būti atlikta ketvirtadienį.

Praėjusį savaitgalį laivo operatorė susisiekė su vietos valdžia prašydama pagalbos atlikti testus dėl laive įtariamų COVID-19 atvejų.

„Scanpix“/AP nuotr./Kruizinis laivas „Costa Atlantica“

Pradiniai keturi testai pirmadienį atskleidė pirmą užsikrėtimo atvejį laive, o papildomi 57 testai iki trečiadienio parodė, kad yra užsikrėtę 34 įgulos nariai.

Ketvirtadienį 66 nauji testai atskleidė dar 14 užsikrėtimo atvejų, žurnalistams sakė Nagasakio pareigūnas Katsumi Nakata.

Šie 14 žmonių laikosi saviizolaicijos savo kajutėse, nurodė pareigūnas.

Mažiausiai vienas įgulos narys buvo išvežtas į ligoninę, jam reikia kvėpavimo aparato.

Japonija jau buvo susidūrusi su viruso protrūkiu kruiziniame laive: „Diamond Princess“ prisišvartavo Jokohamoje vienam buvusiam jo keleiviui testais nustačius koronavirusą.

Laivas buvo karantinuotas, bet galiausiai jame virusu užsikrėtė daugiau kaip 700 žmonių, kurių 13 mirė.

Bendrai Japonijos COVID-19 protrūkis yra mažas, palyginti su kai kuriomis Europos dalimis ar JAV. Iki šiol Japonijoje užregistruota beveik 12 tūkst. užsikrėtimo ir 290 mirties atvejų.

Tačiau pastaruoju metu užsikrėtimo atvejų skaičius šoktelėjo, todėl vyriausybė paskelbė ekstremalią padėtį iki gegužės 6-osios.

Ukrainos valdžia trečiadienį izoliavo jau ketvirtą Ortodoksų Bažnyčios vienuolyną, nepaisiusį šalyje įvesto karantino, kai koronavirusu užsikrėtė dar daugiau kaip dešimt vienuolių.  

Holosijivo Pokrovo vyrų vienuolynas Kijeve buvo uždarytas, kai dvylikai jo vienuolių buvo diagnozuota koronaviruso infekcija COVID-19, pranešė sostinės meras Vitalijus Klyčko.  

Visi keturi karantinuoti vienuolynai priklauso Ukrainos Ortodoksų Bažnyčiai, kuri yra ištikima Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai ir yra viena iš dviejų besivaržančių stačiatikių konfesijų Ukrainoje. Ji nepaisė vyriausybės įvestų karantino priemonių ir skatino tikinčiuosius dalyvauti pamaldose.  

Kijevo Pečorų laura, seniausias Ukrainos stačiatikių vienuolynas, buvo uždarytas praėjusią savaitę, kai koronavirusu užsikrėtė beveik 150 vienuolių, iš kurių mažiausiai trys mirė.

Šalyje imta būgštauti dėl naujos COVID-19 bangos, kai praėjusį savaitgalį minios tikinčiųjų susirinko švęsti stačiatikių Velykų antrajame pagal dydį Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios vienuolyne Počajivo mieste.   

Policija pradėjo tyrimą dėl koronaviruso taisyklių pažeidimo per Velykų pamaldas Počajivo Dievo Motinos Užmigimo (Ėmimo į dangų) lauroje, taip pat kitame vienuolyne šalies rytuose. 

Bažnyčia netgi sulaukė kaltinimų, kad sąmoningai skatina koronaviruso plitimą, nes tai esą naudinga Maskvai – nesutaikomai Kijevo priešininkei, kuri 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą ir remia prorusiškus separatistus šalies rytuose.    

„Jie yra sabotuotojai“, – naujienų agentūrai AFP sakė ukrainiečių pareigūnas, pageidavęs likti neįvardintu. 

Bažnyčios atstovas arkivyskupas metropolitas Klimentas Večerja atmetė šiuos kaltinimus.  

„Matome prieš mūsų konfesiją nukreiptą propagandos bangą“, – sakė jis AFP. 

Ukrainoje iki šiol nustatyti 6 592 COVID-19 atvejai, 174 žmonės mirė.  

Šalis uždraudė bet kokius masinius susibūrimus, žmonės lauke turi dėvėti apsaugines veido kaukes ir gali vaikščioti ne didesnėmis kaip dviejų asmenų grupėmis.   

Sirija ir Iranas trečiadienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje blokavo Saudo Arabijos pasiūlytą rezoliuciją, kuria pasaulis raginamas bendradarbiauti kovoje su koronaviruso pandemija ir jos socialiniais bei ekonominiais padariniais, sakė diplomatai.

Saudo Arabijos tekstas didele dalimi atspindėjo kovo 26 dieną įvykusio Didžiojo dvidešimtuko (G-20), kuriam šiuo metu pirmininkauja Rijadas, viršūnių susitikimo išvadas.

Tuo tarpu Europos šalys ir JAV trečiadienį blokavo Rusijos pasiūlytą tekstą dėl pandemijos, nurodė diplomatai.

Šiuo tekstu siekta JT narių įsipareigojimo „pasaulinius iššūkius spręsti kaip geriems kaimynams, susilaikant nuo protekcionistinių ir diskriminacinių priemonių, neatitinkančių Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių“.

Balandžio 3 dieną buvo atmestas Rusijos pateiktas rezoliucijos projektas, kuriuo siekta tarptautinių sankcijų panaikinimo pasauliui kovojant su pandemija.

Be JAV ir Europos Sąjungos šalių, naujausią Rusijos žingsnį trečiadienį taip pat blokavo du svarbūs Vašingtono sąjungininkai: Izraelis ir Pietų Korėja.

Generalinė Asamblėja dėl pasaulinės sveikatos krizės negali susirinkti Niujorke, tad kovo pabaigoje nustatė naują būdą rezoliucijoms svarstyti.

Kai pasiūlomas koks nors tekstas, po tam tikro laukimo periodo jis laikomas patvirtintu, jei jokia šalis jam nepaprieštarauja.

Jei būna prieštaravimų, tekstas atmetamas. Taip trečiadienį nutiko Saudo Arabijos ir Rusijos pateiktiems rezoliucijų projektams.

Ne taip, kaip balsavimų prieš pandemiją atvejais, kai reikėdavo balsų daugumos, naujoji sistema iš esmės suteikia visoms 193 JT narėms veto teisę dėl konkrečių tekstų.

Jungtinėse Valstijose per parą užregistruotos 1 738 pacientų, kuriems buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, mirtys, rodo trečiadienį paskelbti Johnso Hopkinso universiteto duomenys.

Palyginus su ankstesne diena, kai mirė 2 751 pacientas, padėtis šalyje atrodo reikšmingai pagerėjusi.

Nuo protrūkio pradžios JAV mirė iš viso 46 583 koronavirusu užsikrėtę žmonės. Pagal aukų skaičių Jungtinės Valstijose smarkiai lenkia bet kurią kitą šios pandemijos apimtą šalį