Koronavirusas pasaulyje: Baltarusijoje patvirtintų infekcijų – beveik 25 tūkstančiai

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as, kurio atstovei spaudai buvo nustatyta koronaviruso infekcija COVID-19, nusprendė kelias dienas „laikytis atstumo“ nuo prezidento Donaldo Trumpo, antradienį pranešė Baltieji rūmai.

M.Pence'o atstovei Katie Miller koronaviruso infekcija buvo patvirtinta praeitą savaitę. COVID-19 taip pat susirgo vienas iš D.Trumpo aplinkos darbuotojų, karinių pajėgų narys.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Kayleigh McEnany sakė, kad M.Pence'as, vadovaujantis Baltųjų rūmų atsako į koronavirusą darbo grupei, „priėmė sprendimą kelias dienas laikytis atstumo“ nuo prezidento.

„Tiesiog norėčiau pabrėžti, kad tai jo asmeninis sprendimas, – nurodė K.McEnany. – Kiek dienų jis tai darys – šį sprendimą priims viceprezidentas.“

D.Trumpas pirmadienį sakė, kad vėliausias M.Pence'ui atliktas COVID-19 testas buvo neigiamas.

Jungtinės Valstijos yra labiausiai COVID-19 pandemijos paveikta šalis: joje iki šiol nustatyta daugiau kaip 1,35 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, o 81 tūkst. užsikrėtusiųjų mirė.

Per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose vienas žurnalistas taip pat paklausė K.McEnany, kodėl ji nedėvi apsauginės kaukės.

Atstovė spaudai paaiškino esanti už saugaus atstumo nuo reporterių patalpoje, kurioje visi kiti buvo užsidėję kaukes.

„Šiandien mano testas buvo neigiamas, ir vakar testas buvo neigiamas – ir esu tinkamoje vietoje“, – kalbėjo ji.

Šiuo metu trys svarbūs Baltųjų rūmų atsako į COVID-19 darbo grupės nariai yra izoliavęsi: užkrečiamųjų ligų ekspertas Anthony Fauci, Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDS) direktorius Robertas Redfieldas ir JAV Maisto ir vaistų administracijos vadovas Stephenas Hahnas.

JAV demokratai antradienį pristatė naują 3 trln. dolerių (2,76 trln. eurų) atsako į koronaviruso krizę paketą – iki šiol didžiausias pastangas finansuoti valstijų ir vietos lygio planus kovai su pandemija bei skubiai išmokėti pašalpas milijonams nukentėjusių gyventojų.

Vadinamojo „Didvyrių įstatymo“ projektas buvo pateiktas Atstovų Rūmams. Demokratų dominuojami Kongreso žemieji rūmai dėl jo gali balsuoti jau ateinančią savaitę.

Tačiau šis planas iškart sulaukė pasipriešinimo iš Baltųjų rūmų ir Senato. Prezidentas Donaldas Trumpas ir Senato respublikonų vadovybė sakė, kad naujas krizinio finansavimo etapas kol kas nereikalingas.

Pastaraisiais mėnesiais Kongresas priėmė, o D.Trumpas pasirašė jau ne vieną atsako į pandemiją planą.

Tarp jų buvo kovą parengtas didžiulis 2,2 trln. dolerių (2 trln. eurų) pagalbos paketas, žinomas kaip Pagalbos, paramos ir ekonominio saugumo dėl koronaviruso įstatymas (CARES), taip pat 483 mlrd. dolerių (445 mlrd. eurų) priemonė, numatanti papildomą finansavimą populiariai paskolų smulkiajam verslui, smarkiai nukentėjusiam dėl karantino, programai.

Naujasis projektas, kurį Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi vadino „CARES 2“, numato išmokų nukentėjusiems antrąjį ratą – iki 6 tūkst. dolerių (5,52 tūkst eurų) vienam namų ūkiui. Tokiu būdu siekiama palengvinti naštą milijonams amerikiečių, dėl pandemijos netekusių darbo.

Be to, planuojama skirti lėšų sveikatos apsaugos darbuotojams ir gelbėtojams, išplėsti COVID-19 testavimą ir pastangas atsekti plitimo šaltinius, suteikti smulkiajam verslui daugiau galimybių pasiskolinti, didinti pagalbą neišgalintiems susimokėti už būstą ir sumažinti maisto nesaugumą skurstantiesiems.

N.Pelosi biuro išplatintame Atstovų Rūmų demokratų pranešime sakoma, kad buvo parengtas „drąsaus ir visapusiško atsako įstatymas, atitiksiantis iššūkį, keliamą šios pandemijos mūsų valstybei“.

Jungtinės Valstijos yra labiausiai COVID-19 pandemijos paveikta šalis: joje iki šiol nustatyta daugiau kaip 1,35 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, o 81 tūkst. užsikrėtusiųjų mirė.

Jungtinėje Karalystėje veikiantys slaugos namai užfiksavo daugiau kaip 8 tūkst. su koronaviruso infekcija susijusių savo pacientų mirčių per dviejų mėnesių laikotarpį nuo kovo 2-osios iki gegužės 1-osios, antradienį pranešė valstybinis statistikos biuras.

JK Nacionalinės statistikos biuras nurodė, kad per šį laikotarpį Anglijos ir Velso slaugos namuose užregistruota 8 312 atvejų, kai pacientų mirties liudijime būdavo paminima koronaviruso infekcija COVID-19. Į šį skaičių nepatenka duomenys iš Škotijos ir Šiaurės Airijos – ten tokių atvejų užfiksuota dar keli šimtai.

Anglijoje ir Velse iki gegužės 1-osios užregistruotos iš viso 35 044 su koronavirusu susijusios mirtys.

Šis skaičius yra didesnis nei oficialiai paskelbtas vyriausybės; pastarasis pirmadienį buvo 32 065. Į vyriausybės skelbiamus duomenis neįtraukiami pacientų mirties atvejai, kai COVID-19 tik įtariama, bet nėra patvirtinta testais.

Britanijoje koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirčių ligoninėse ir kitur pradeda mažėti. Statistikos biuro sveikatos apsaugos duomenų analizių skyriaus vadovas Nickas Stripe'as sakė, kad per savaitę užregistruojamų mirčių skaičius mažėja, bet tebėra gerokai didesnis negu įprasta šiuo metų laiku.

Europos Sąjunga bus priversta iš naujo svarstyti Bendrijos gynybos finansavimo klausimą, bet blokas privalės stiprinti savo gynybą, atsižvelgdamas į dabartinę padėtį, antradienį pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

„Esame priversti visiškai pakeisti savo požiūrį į finansavimo perspektyvas, nes pas mus susiklostė naujas, visiškai kitoks scenarijus. Tikiuosi, kad esant tokiai padėčiai ištekliai, skiriami gynybai, politikai saugumo srityje, nesumažės“, – pažymėjo jis, atsakydamas į klausimą apie koronaviruso pandemijos ekonominių padarinių ES gynybos biudžetui.

J.Borrellis paaiškino, kad COVID-19 tapo nauja grėsme Bendrijai, todėl blokui būtina imtis reikšmingesnių priemonių gynybos ir saugumo srityje. Pasak jo, pasauliui reikalinga stipresnė Europa, bet daugiau detalių apie planuojamas iniciatyvas neatskleidė, nurodęs, kad darbas šia kryptimi tebevyksta.

Europos Komisija antradienį pranešė, kad konkurso būdu atrinko aštuonis didelio masto tyrimų projektus COVID-19 infekcijos gydymo ir diagnozavimo metodams kurti.

„Mums būtina sujungti valstybinio ir privatus sektorių patirtį bei išteklius, kad įveiktume šią pandemiją ir pasiruoštume kitoms būsimoms epidemijoms“, – pareiškė už inovacijas ir tyrimus atsakinga Komisijos narė Marija Gabriel.

Europos Komisija pranešė, kad virtinės aukštos kokybės tyrimų projektų finansavimui skirtas lėšas ji padidino iki 72 mln. eurų nuo anksčiau buvusių 45 mln. eurų, numatytų pagal  ES programą „Horizon 2020“. 

Dar 45 mln. eurų bus skirta farmacijos sektoriaus įmonėms, Naujoviškų vaistų iniciatyvos (IMI) programų partneriams ir kitoms organizacijoms, dalyvaujančioms projektuose. Bendra tyrimams skirta suma sieks 117 mln. eurų.

„Pasitelkę finansavimą pagal programą „Horizon 2020“ paspartinsime koronaviruso diagnostikos ir gydymo priemonių kūrimą mūsų įmonėms ir kitiems partneriams – to reikia, siekiant įveikti šią visuotinę ekstremaliąją padėtį“, – sakoma EK narės komunikate.

Konkursas buvo organizuojamas pagal valstybinio ir privatus sektoriaus partnerystės mechanizmą – Naujoviškų vaistų iniciatyvą.

Rusų kosmonautai, atvykę į JAV rengtis skrydžiui į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), laikysis dviejų savaičių karantino, pranešė kosmonautas Sergejus Kudis-Sverčkovas.

„Laukia 14 karantino dienų, nuotolinis mokymas, kontaktų apribojimas ir panašiai. Vargu ar iki starto grįšime į normalų gyvenimą“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Instagram“ parašė S.Kudis-Sverčkovas.

Jis pažymėjo, kad kosmonautai į JAV atskrido verslo lėktuvu. „Jokių terminalų, keleivių, didelių lėktuvų: verslo lėktuvas, saugumo sumetimais minimalūs kontaktai. Dezinfekavimo priemonės ir kaukė visuomet ant veido“, – rašė jis.

Rusijos kosmonautai anksčiau šį mėnesį atvyko į JAV ruoštis erdvėlaivio „Sojuz MS-17“ skrydžiui į TKS, planuojamam šių metų spalį.

Pagrindinėje ir atsarginėje įgulose, be S.Kudžio-Sverčkovo, dar yra Sergejus Ryžikovas, Olegas Novickis, Piotras Dubrovas. Kosmonautai nuo gegužės 11-osios iki liepos 10-osios treniruosis NASA Lyndono Johnsono kosmoso centre.

Pasibaigus mokymo programai JAV, kosmonautai grįš į Rusiją ir toliau rengsis startui netoli Maskvos esančiame Kosmonautų rengimo centre.

Ispanija griežčiau kontroliuos atvykstančius iš Europos Šengeno zonos šalių ir įves privalomą 14 dienų karantiną keliautojams, siekiant išvengti įvežtinių koronaviruso atvejų, antradienį pranešė vyriausybė.

Abi šios priemonės įsigalios nuo penktadienio ir galios iki gegužės 24 dienos, kai bus atšaukta nepaprastoji padėtis. Jeigu nepaprastoji padėtis bus pratęsta, tokia tvarka galios ilgiau, sakoma oficialiame vyriausybės biuletenyje.

Viena labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusių pasaulio šalių, kur per COVID-19 pandemiją mirė beveik 27 tūkst. žmonių, pradėjo atsargiai švelninti kovo viduryje įvestas griežtas karantino priemones.

Tačiau įvedamomis naujomis priemonėmis siekiama apsisaugoti nuo galimų koronaviruso atvejų skaičius šoktelėjimo, pirmadienį pusei šalies pradėjus laipsnišką sugrįžimą prie įprasto gyvenimo, užtruksiantį iki birželio pabaigos.

„Per šį sugrįžimo laikotarpį turi būti sustiprintas budrumas ir sveikatos bei higienos [reikalavimų] kontrolė visų tarptautinių keleivių atžvilgiu, siekiant išvengti įvežtinių (viruso) atvejų“, – sakoma pranešime.

„Atsižvelgiant į viruso paplitimą pasaulyje ir vadovaujantis atsargumo principu, būtina, kad visi atvykstantys iš užsienio laikytųsi 14 dienų karantino“, – nurodoma biuletenyje.

„Scanpix“/AP nuotr./Ispanijoje paskelbtas karantinas

Sveikatos apsaugos pareigūnai „gali susisiekti [su atvykėliais], kad užtikrintų karantino laikymosi“, perspėjama dokumente. Žmonėms, kuriems taikomas šis reikalavimas, bus leista išeiti apsipirkti svarbiausių produktų arba prireikus skubios medicinos pagalbos – bet tik dėvint apsauginę kaukę. 

Ši priemonė nebus taikoma tarp valstybių dirbantiems asmenims, tokiems kaip vežėjai, oro linijų darbuotojai arba medicinos personalas, jeigu jie neturėjo kontakto su virusu užsikrėtusiais asmenimis.

Ispanijoje per pastarąją parą buvo užregistruoti dar 176 mirties nuo koronaviruso atvejai. Iš viso jų skaičius šalyje išaugo iki 26 920. Per tą patį laikotarpį nustatyti 426 nauji užsikrėtimo atvejai, iš viso – 228 030. 

„Mūsų padėtis keičiasi, epidemijos raida yra labai gera... bet tai nereiškia, kad daugiau nėra jokio pavojaus“, – perspėjo Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių situacijų koordinatorius Fernando Simonas.

„Net jeigu mums Ispanijoje pavyks sustabdyti viruso pernašą, pasaulyje dar bus daug šalių, kur [užkratas] bus toliau platinamas, o tai reiškia, kad mūsų didžiausias pavojus... yra įvežtiniai atvejai“, – kalbėjo jis.

Nauji apribojimai Šengeno zonoje

Vyriausybė taip pat suvaržė atvykimą oro arba vandens transportu keleiviams iš bevizio režimo Šengeno zonos, kuriai priklauso 26 valstybės, iš jų keturios nepriklausančios ES.

Ispanija kovo 17 dieną uždarė savo sausumos sienas su Prancūzija ir Portugalija, tačiau iki šiol nebuvo įvedusi jokių apribojimų atvykstantiesiems iš Šengeno zonos.

„Nuo gegužės 15 dienos bus įleidžiami tik Ispanijos piliečiai, leidimą gyventi turintys asmenys,  tarp valstybių dirbantys asmenys, sveikatos apsaugos darbuotojai arba tie, kurie rūpinasi senyvo amžiaus žmonėmis, o taip pat tie, kurie gali įrodyti, kad atvyksta dėl ypatingos priežasties arba dėl darbo“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Salvadoras Illa.

„Tai yra atsargumo priemonės, siekiant neleisti, kad į šalį atvyktų sergantys“, – kalbėjo jis.

Išimtys taip pat taikomos lėktuvų įgulų nariams ir vežėjams. Karantino laikytis privalės tik iš užsienio atvykę piliečiai, gyventojai ir įvažiavę į šalį  dėl ypatingos priežasties.

Grupė žmonių, kuriuos paveiks nauji suvaržymai, yra užsieniečiai, turintys Ispanijoje antruosius namus. Taip siekiama „išvengti nesuderinamumų“, sakė ministras.

„Nebūtų prasmės, jeigu žemyninėje dalyje gyvenantis ispanas negalėtų vykti į savo antruosius namus Balearų salose, o užsienyje gyvenantis žmogus galėtų tai padaryti atskrisdamas (lėktuvu), – paaiškino jis.  – Manome, kad tokios diskriminacijos reikėtų vengti“.

Remiantis vyriausybės paskelbtu biuleteniu, visos kelionių agentūros ir kelionių operatoriai ir transporto operatoriai „privalo informuoti keleivius apie šias priemones, parduodami“ keliones į bet kurią Ispanijos dalį.

Rusijoje, kuri antradienį pranešė apie 10 899 naujus užsikrėtimo koronaviruso infekcija atvejus, užregistruotas bendras COVID-19 atvejų skaičius yra antras pasaulyje, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys.

Antradienį paskelbti nauji paros atvejai bendrą užsikrėtimo atvejų skaičių Rusijoje padidino iki 232 243. Šis skaičius pranoko COVID-19 atvejų skaičius Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje; dabar Rusija šiuo atžvilgiu atsilieka tik nuo Jungtinių Valstijų, kurios yra pranešusios apie daugiau kaip 1,3 mln. ligos atvejų.

Rusijoje jau ilgiau nei savaitę pranešama apie daugiau kaip 10 tūkst. naujų paros atvejų.

Pareigūnais sako, kad šie dideli skaičiai atspindi didžiulę testavimo kampanijos apimtį. Iki šiol Rusijoje atlikta maždaug 5,8 mln. COVID-19 testų.

Daugiau kaip pusė Rusijos užsikrėtimo atvejų užregistruota Maskvoje ir sostinės regione.

Rusijoje užregistruotas mirties atvejų skaičius – 2 116 – yra palyginti labai mažas. Mirštamumas Rusijoje yra daug mažesnis nei kitose šalyse, kuriose užsikrėtusiųjų skaičiai panašūs.

Pareigūnai sako, jog taip yra todėl, kad Rusija galėjo pasimokyti iš Vakarų Europos patirties ir greitai ėmėsi izoliuoti keliautojus bei rizikos grupėms priklausančius asmenis, pritaikyti ligonines COVID-19 pacientams gydyti ir testuoti bei karantinuoti užsikrėtusiuosius.

Tačiau kritikai abejojo šiais skaičiais ir kaltino pareigūnus daug viruso nulemtų mirties atvejų priskiriant kitoms priežastims.

Baltarusijoje tyrimais patvirtinti iš viso 24 873 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, iš jų 967 – per pastarąją parą, antradienį pranešė Baltarusijos sveikatos apsaugos ministerija.

„Per visą infekcijos plitimo šalies teritorijoje laikotarpį mirė 142 pacientai (135 iki gegužės 11 dienos), sergantys daugybe lėtinių ligų, kuriems nustatyta koronavirusinė infekcija“, – informavo ministerija.

Taip pat pranešama, kad nuo gegužės 12 dienos pasveiko ir iš ligoninių buvo išrašyti  6974 pacientai, kuriems anksčiau buvo nustatyta COVID-19 infekcija. Gegužės 11 dieną jų buvo 6531.

Be to, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iš viso šalyje atlikti 284 tūkst. 445 tyrimai dėl koronaviruso.

„Dėl medicininių priežasčių atliekami greitieji tyrimai visuose šalies regionuose persirgusiesiems koronaviruso infekcija nustatyti“, – pridūrė ministerija.

Indija atidaro dalį savo didžiulio geležinkelių tinklo ir iš dalies atnaujina traukinių eismą, pradėdama švelninti prieš beveik septynias savaites įvestas karantino priemones.

Specialūs traukiniai antradienį išvyks iš kai kurių didžiųjų miestų, įskaitant Delį ir Mumbajų. Į stotis bus įleidžiami tik tie keleiviai, kuriems nepasireiškia jokie koronaviruso simptomai – bus tikrinama žmonių kūno temperatūra. Keleiviai traukiniuose privalės laikytis socialinio atstumo, įlipant ir išlipant jiems bus duodama rankų dezinfekavimo priemonių.

Indijos geležinkelių tinklą, dažnai pavadinamą šalies gyvybės linija, sudaro 67 tūkst. km geležinkelių. Per dieną paprastai aptarnaujama daugiau kaip 20 mln. keleivių.

Indijos geležinkelių, kelių ir oro eismas buvo sustabdytas kovo pabaigoje šalyje įvedus griežtas karantino priemones, kurios padėjo patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičių išlaikyti palyginti mažą 1,3 mlrd. žmonių populiacijai. Tačiau pastarosiomis dienomis, sušvelninus karantiną ir pradėjus dirbti kai kurioms kompanijoms, užsikrėtimo koronavirusu ir mirties nuo COVID-19 skaičiai vėl didėja.

Indijoje patvirtinti 70 756 COVID-19 atvejai, įskaitant 2 293 mirties atvejus.

Prancūzijoje vaikai antradienį pradeda grįžti į mokyklas, šaliai pradedant švelninti prieš du mėnesius įvestą visuotinį karantiną.

Pasak pareigūnų, šią savaitę atsidaro 86 proc. darželių ir pradinių mokyklų.

Dauguma šalies mokyklų priima vaikus nuo antradienio, bet Paryžiuje ugdymo įstaigos vėl pradės veikti ketvirtadienį.

Darželiuose vienoje klasėje leidžiama būti ne daugiau kaip 10 vaikų, o mokyklose – iki 15. Mokiniams būtina laikytis fizinio atstumo vienas nuo kito ir plauti rankas kelis kartus per dieną. Mokytojai ir auklėtojai privalo dėvėti kaukę.

Lankyti mokyklą kol kas nėra privaloma. Prancūzijos – vienos labiausiai pandemijos paveiktų šalių – vyriausybė leido tėvams palikti vaikus namuose dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 pavojaus.

Ateinančią savaitę turėtų atverti savo duris regionų, kur fiksuojama mažiau užsikrėtimo atvejų, vidurinės mokyklos, tačiau paskutinių klasių mokiniai sugrįš kiek vėliau; tiksli data dar nenustatyta.

Antradienį Prancūzijos valdžia pranešė apie beveik 140 tūkst. užsikrėtimo COVID-19 atvejų ir daugiau kaip 26 tūkst. aukų.

 Rusijos pareigūnams antradienį pradėjus palaipsniui švelninti karantino priemones, šalyje per praėjusią parą užfiksuota per 10 tūkst. naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų.

Kaip rodo oficialiai vyriausybės skelbiami duomenys, per praėjusią parą patvirtinti dar 10 899 užsikrėtimo atvejai, o bendras skaičius pasiekė 232 243.

Rusija dabar yra viena iš keturių pasaulio valstybių, užregistravusių daugiausia užsikrėtimo COVID-19 atvejų.

Nors pastarąją savaitę kasdien buvo registruojama po daugiau nei 10 tūkst. naujų ligos atvejų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išvakarėse paskelbė, kad antradienį baigiamas „nedarbo laikotarpis“, galiojęs šešias savaites.

Maskvoje, tapusioje koronaviruso krizės epicentru Rusijoje, karantinas galioja iki gegužės pabaigos, tačiau net ir sostinėje kai kurie apribojimai buvo panaikinti.

Maždaug 500 000 pramonės ir statybų srityje dirbančių įmonių darbuotojų buvo leista atnaujinti veiklą. Vis dėlto valdžios institucijos įpareigojo gyventojus parduotuvėse ir viešajame transporte dėvėti kaukes ir pirštines.

Rusijoje augant užsikrėtusiųjų skaičiui, kova su pandemija nesustoja

+9

Rusijos skelbiamas mirtingumas nuo COVID-19 yra daug mažesnis palyginti su kitomis Europos šalimis, kurios smarkiai nukentėjo nuo pandemijos. Antradienio duomenimis, per praėjusią parą nuo COVID-19 Rusijoje mirė 107 žmonės, o iš viso užfiksuota 2 116 mirčių.

Pareigūnai teigia, jog tai susiję su tuo, kad Rusija greitai uždarė savo sienas ir izoliavo tuos, kuriems gresia pavojus, įgyvendino sprendimą COVID-19 pacientus gydyti tik tam skirtose ligoninėse ir pradėjo plačią kampaniją žmonėms tirti ir užsikrėtusiesiems karantinuoti.

Tačiau kritikai abejoja skelbiamais skaičiais ir Rusijos taikomais mirties atvejų registravimo metodais.

Estijoje per praėjusią parą nustatyti penki nauji užsikrėtimo koronavirusu SARS-CoV-2 atvejai, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos departamentas.

Iš 1 018 praėjusią parą atliktų SARS-CoV-2 testų penkių (0,5 proc.) rezultatai buvo teigiami

Antradienio ryto duomenimis, Estijos ligoninėse dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 gydomi 48 pacientai. Penkiems iš jų prijungti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai.

Iš viso iš ligoninių išrašyta 280 pacientų.

Estija per koronaviruso pandemiją

+7

Bendrai Estijoje nuo COVID-19 pasveiko 1 275 žmonės. 

Naujų mirties atvejų pastarąją parą neužregistruota. Nuo epidemijos pradžios šalyje nuo COVID-19 mirė 61 žmogus. 

Iki šiol šalyje atlikta iš viso 64 975 pirminiai koronaviruso testai, kurių 1 746 (2,7 proc.) rezultatai buvo teigiami.

Latvijoje per praėjusią parą buvo užfiksuoti keturi nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai, o du trečdaliai visų užsikrėtusiųjų jau yra pasveikę, antradienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Bendras užsikrėtimo atvejų skaičius šalyje siekia 950, o iš viso atlikti 79 047 COVID-19 testai.

Be karantino: Latvijoje pandemijos metu ribojimai - švelnesni

+5

627 asmenys jau pasveiko, 18 – mirė.

Iš 30 ligoninėse gydomų žmonių dviejų būklė yra sunki. Iš gydymo įstaigų išrašyti 111 COVID-19 pacientai.

Singapūro gyventojai nuo antradienio galės apsilankyti pas kirpėją ar mėgstamiausioje kepykloje, vyriausybei pradėjus švelninti dėl koronaviruso pandemijos įvestus suvaržymus, likus trims savaitėms iki numatytos dalinio karantino pabaigos.

Nors šalyje padaugėjo užsikrėtimo atvejų dėl protrūkio tarp užsieniečių darbininkų, gyvenančių perpildytuose bendrabučiuose, valdžia teigia, kad užkrato perdavimas vietos bendruomenėse sulėtėjo, todėl planuojama pamažu vėl užkurti ekonomiką.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Imigrantų bendrabutis Singapūre

Tarp įmonių, kurioms antradienį, praėjus penkioms savaitėms po karantino pradžios, leista atsidaryti laikantis griežtų saugumo taisyklių, yra kirpyklos, kepyklos ir skalbimo paslaugas teikiančios kompanijos.

Kirpyklos aptarnauja tik iš anksto užsirašiusius klientus, o prie įėjimų kabo pranešimai, perspėjantys, kad įleidžiami tik apsaugines kaukes dėvintys asmenys. Pareigūnai savo ruožtu priminė piliečiams neskubėti ir nesibūriuoti lauke.

Singapūre nustatyti 23 822 užsikrėtimo COVID-19 atvejai; šis skaičius yra didžiausias Azijoje po Kinijos, Indijos ir Pakistano. Tačiau mirštamumo lygis mieste valstybėje yra žemas – lig šiol pranešta apie 21 auką. Apie 90 proc. užsikrėtimo atvejų siejami su užsieniečių darbuotojų bendrabučiais, kurie visi lieka uždaryti, kol gyventojams atliekami tyrimai dėl COVID-19.

Ukrainoje nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 mirė dar 17 žmonių, tačiau naujų susirgimo atvejų skaičius jau antrą dieną iš eilės mažėja ir neviršija 500, rodo antradienį paskelbti Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys.

Iki antradienio ryto koronavirusinė infekcija buvo patvirtinta dar 375 žmonėms, o ankstesnę dieną – 416.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Maksymo Stepanovo, šalyje koronavirusu iš viso užsikrėtė 16 023 žmonės, įskaitant 425 aukas, o 3 373 asmenys pasveiko.

Prancūzijos kariškiai pirmadienį pradėjo ardyti per koronaviruso epidemijos piką įrengtą lauko ligoninę, o dalis joje buvusių intensyviosios terapijos lovų bus nuskraidintos į Majoto salą Indijos vandenyne. 

Lauko ligoninė Miulūzo mieste buvo įrengta, kai rytų Prancūzija susidūrė su grėsme, kad jos gydymo įstaigų intensyviosios terapijos skyriai gali nesusidoroti su koronaviruso infekcijos COVID-19 pacientų antplūdžiu.     

Tai pirmasis atvejis, kai Prancūzijoje taikos metu buvo įrengta karo lauko ligoninė. 

Gynybos ministrė Florence Parly sakė, kad šios lauko ligoninės, kurioje buvo 30 intensyviosios terapijos lovų, išardymas žymi vieno epidemijos etapo pabaigą.  

Prancūzija pirmadienį ėmė švelninti karantiną, tačiau pareigūnai įspėjo, kad pavojus išlieka ir gyventojai turi būti pasirengę pakartotinei masinei izoliacijai.   

Dešimt Miulūzo laiko ligoninės lovų bus nuskraidintos į Majotą – Prancūzijos valdą Mozambiko sąsiauryje. Majoto pareigūnai būgštauja, kad vietos ligoninių intensyviosios terapijos skyriuose gali pritrūkti lovų, saloje pradėjus augti naujų COVID-19 atvejų skaičiui. 

Prancūzijos vyriausybė nekart reiškė susirūpinimą dėl Majoto, skurdžiausios Prancūzijos valdos, kur daugelis žmonių gyvena lūšnynuose. 

Saloje nuo COVID-19 iki šiol mirė 12 žmonių. 

Sekmadienio duomenimis, Prancūzijos ligoninių intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi 2 776 COVID-19 pacientai – gerokai mažiau nei per epidemijos piką, kai tokių ligonių būdavo daugiau kaip 7 tūkstančiai.

Naujosios Zelandijos rinkimų komisija antradienį pristatė saugumo priemones, turinčias sudaryti sąlygas tvyrant koronaviruso grėsmei surengti rugsėjį numatytus rinkimus. 

Ministrė pirmininkė Jacinda Ardern sausio mėnesį, kai dar nebuvo aišku, kad naujojo koronaviruso protrūkis taps pasauline pandemija, paskelbė, kad rinkimai vyks rugsėjo 19 dieną. Vėliau premjerė nekart sakė, kad neplanuoja atidėti rinkimų. 

Naujajai Zelandijai ruošiantis netrukus atšaukti septynias savaites galiojusį karantiną, Rinkimų komisija pranešė surengusi diskusijas su sveikatos apsaugos pareigūnais, kaip saugiai organizuoti balsavimą.   

„Šių metų rinkimai dėl [koronaviruso infekcijos] COVID-19 bus kitokie, todėl bus imtasi virtinės priemonių žmonių saugumui užtikrinti“, – nurodė komisija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Jacinda Ardern

Vyriausioji rinkimų pareigūnė Alicia Wright sakė, kad tarp šių priemonių bus eilių valdymas, fizinio atstumo užtikrinimas, rinkimų apylinkėse dirbsiančių žmonių aprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Be to, prie visų balsadėžių turės būti dezinfekantų. 

Rinkėjai, ypač senjorai ar asmenys, turintys sveikatos problemų, bus skatinami atiduoti balsą iš anksto arba pasinaudoti galimybe balsuoti paštu. 

Pristatytose gairėse nekalbama apie kitą su rinkimais susijusią veiklą, pavyzdžiui, partijų agitacinius mitingus ir rinkėjų lankymą. Tikėtina, kad ši veikla taip pat bus smarkiai paveikta.     

J.Ardern sakė tik „probėgšmiais“ pagalvojanti apie rinkimus, nes visą dėmesį skiria kovai su COVID-19 krize.    

„Atrodo, kad iki rinkimų – dar visa amžinybė“, – sakė ji žurnalistams antradienį.  

„Turbūt suprantate, kad pasaulinės pandemijos metu tai nėra tas dalykas, į kurį esu sutelkusi savo dėmesį“, – pridūrė ji. 

Viešosios nuomonės apklausos, atliktos dar prieš tai, kai pandemija pasiekė Naująją Zelandiją, rodė, kad J.Ardern centro kairioji Darbo partija šiek tiek atsilieka nuo konservatyvios Nacionalinės partijos, tačiau su koalicijos partnerių pagalba turėtų iškovoti pergalę nedideliu skirtumu.     

Šaliai susidūrus su koronaviruso protrūkiu, 39 metų premjerė sulaukė tarptautinių pagyrimų už ryžtingą atsaką į krizę. Naujojoje Zelandijoje, turinčioje 5 mln. gyventojų, nuo COVID-19 mirė tik 21 žmogus.     

Karantino laikotarpiu šalyje oficialiai neskelbta jokių viešosios nuomonės tyrimų rezultatų, tačiau praėjusį mėnesį nutekinti sociologinių tyrimų bendrovės UMR atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad parama J.Ardern partijai išaugo iki 55 proc., o Nacionalinę partiją palaiko 29 proc. rinkėjų.     

Remiantis šio tyrimo rezultatais, premjerės darbu patenkinti 65 proc. šalies gyventojų.  

Rugsėjo 19 dieną kartu su rinkimais šalyje vyks du referendumai – dėl kanapių legalizavimo ir eutanazijos įteisinimo.  

Pietų Korėja antradienį pranešė, kad per praėjusią parą šalyje buvo patvirtinti 27 nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai.

Pietų Korėjos Ligų kontrolės ir prevencijos centrų paskelbti duomenys rodo, kad šalyje užregistruoti 10 936 užsikrėtimo ir 258 mirties atvejai. Su atvykimais iš užsienio siejami mažiausiai 1 138 užsikrėtimo atvejai, tačiau jų sumažėjo po to, kai šalis balandį sustiprino sienų kontrolę, įvesdama dviejų savaičių karantiną visiems keleiviams, atvykstantiems iš kitų šalių.

Sostinės Seulo meras Park Won-soonas savo ruožtu paragino žmones, kurie nuo balandžio 24-osios iki gegužės 6-osios lankėsi Itevono rajono klubuose ir baruose, išsitirti dėl COVID-19. Jo teigimu, iki šiol išsityrė per 7 200 žmonių.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūno Yoon Tae-ho, daugiau nei 8 500 policijos pareigūnų visoje šalyje bando susisiekti su tūkstančiais žmonių, kurie buvo įvardyti kaip Itevono klubų ir barų, susijusių su infekcijomis, klientai.

Sveikatos priežiūros darbuotojai taip pat naudoja kreditinių kortelių ir telekomunikacijų bendrovių įrašus, norėdami atsekti Itevono pasilinksminimo vietų lankytojus. Park Won-soonas teigė, kad miestas išsiuntė tekstines žinutes maždaug 10 900 žmonių, ragindamas juos išsitirti. Tai buvo padaryta iš policijos ir mobiliųjų telefonų operatorių gavus duomenų, kurie parodė, kad šie asmenys naudojo savo telefonus tame Seulo rajone.

Meksikoje nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 mirė vieno narkotikų kartelio vadovas, įkalintas už 12 žmonių nužudymą, pirmadienį pranešė oficialūs šaltiniai.

„Los Zetas“ lyderis Moisesas Escamilla May, pravarde „Gordo May“, buvo įkalintas 37 metams vakarinėje Chalisko valstijoje už organizuotą nusikalstamumą ir neteisėtą ginklų nešiojimą.

Jis, be kita ko, buvo įkalintas už tai, kad 2008 metais nukirto galvas 12 žmonių pietrytinėje Jukatano valstijoje.

„Jis nesirgo jokiomis ligomis, o gegužės 6 dieną jam ėmė reikštis kvėpavimo [sutrikimų] simptomai“, – praėjusios savaitės pabaigoje paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija, konkrečiai neįvardijusi M. Escamillos May.

Praėjus dienai jis buvo nugabentas į ligoninę, kur mirė.

„Los Zetas“ lyderio mirties faktą pirmadienį naujienų agentūrai AFP patvirtino šaltinis Chalisko prokuratūroje.

Federalinė policija suėmė narkotikų baroną ir aštuonis jo bendrininkus 2008 metų rugsėjį pietrytinėje pakrantėje esančiame Kankuno kurorte, kur veikė kartelis.

Daugelis pilietinių organizacijų įspėjo vyriausybę apie koronaviruso plitimo riziką neretai perpildytuose Meksikos kalėjimuose.

Meksikoje užregistruota apie 35 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir beveik 3 500 mirties atvejų.

Balandį šalies Senatas patvirtino nuteistųjų už nelabai sunkius nusikaltimus amnestiją, siekdamas apriboti užkrato plitimą.

Latvijoje nuo antradienio leidžiama organizuoti renginius, kuriuose dalyvaus iki 25 asmenų.   

Uždarose patalpose toks renginys gali vykti ne ilgiau kaip tris valandas, o lauke organizuojamų renginių trukmė neribojama. 

Leidžiama organizuoti viešus ir privačius renginius, piketus, mitingus, susirinkimus, eitynes ir religinius renginius, su sąlyga, kad jų metu dalyviai galės laikytis dviejų metrų atstumu vienas nuo kito, taip pat bus paisoma kitų epidemiologų nustatytų suvaržymų.       

Renginių organizatoriai turi užtikrinti, kad dalyviai laikytųsi atstumo vienas nuo kito, taip pat pasirūpinti dezinfekcinėmis priemonėmis. 

Dalyvių skaičiaus apribojimas netaikomas renginiams, kuriuose galima dalyvauti neišlipant iš automobilio.  

Viešose vietose būti mažesniu nei dviejų metrų atstumu vienas nuo kito leidžiama ne daugiau kaip dviem žmonėms arba kartu gyvenantiems asmenims, tėvams su nepilnamečiais vaikais, net jei jie negyvena kartu, taip pat bendradarbiams.      

Latvijoje ekstremali padėtis pratęsta iki birželio 9 dienos, tačiau dalis suvaržymų, įvestų dėl koronaviruso pandemijos, buvo sušvelninti.  

Kinija antradienį pranešė nenustačiusi naujų neįvežtinių koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų po to, kai dvi dienas iš eilės registravo dviženklį naujų atvejų skaičių, o toks augimas pakurstė nuogąstavimus dėl antros susirgimų bangos. 

Kinijai iš esmės pavyko suvaldyti užkrato plitimą, tačiau grėsmė neišnyko ir būgštaujama, kad nauja banga pakirstų šalies pastangas vėl užkurti pandemijos paralyžiuotą ekonomiką.      

Praėjusį savaitgalį naujų COVID-19 atvejų buvo nustatyta Uhano mieste, kuriame praėjusių metų pabaigoje pirmiausia pasirodė koronavirusas. Tuo metu šiaurės rytiniame Šulano mieste sekmadienį buvo įvestas karantinas, kai čia taip pat buvo užregistruoti keli nauji koronaviruso infekcijos atvejai.   

Pirmadienį Kinijos nacionalinė sveikatos apsaugos komisija pranešė apie 17 naujų COVID-19 atvejų, iš kurių penki buvo nustatyti Uhane. Septyni iš naujų atvejų – įvežtiniai.  

Diena anksčiau Kinija paskelbė, kad po beveik dešimties dienų pertraukos šalyje buvo nustatytas dviženklis skaičius naujų ligos atvejų. COVID-19 buvo patvirtinta 14 asmenų.  

Kinijoje 27 dieną iš eilės neregistruojama naujų mirties nuo šio susirgimo atvejų. 

Pranešta apie nustatytą vieną įvežtinį atvejį. 

Nuo epidemijos pradžios žemyninėje Kinijoje, oficialiais duomenimis, nustatyta 82 919 COVID-19 atvejų, 4 633 asmenys nuo šios ligos mirė.  

Jungtinėse Valstijose per praėjusią parą buvo užregistruota 830 mirčių nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, ir bendras aukų skaičius pasiekė 80 352, rodo pirmadienį 20 val. 30 min. vietos (antradienį 3 val. 30 min. Lietuvos) laiku paskelbti Johnso Hopkinso universiteto kaupiami duomenys.

Sekmadienį šalyje buvo užfiksuoti 776 mirties nuo COVID-19 atvejai – mažiausiai nuo kovo, tačiau  kai kurioms valstijoms švelninant karantino režimą, išlieka didelis nerimas dėl augančio mirčių skaičiaus.

JAV, kuri pirmauja pasaulyje pagal mirčių nuo koronaviruso skaičių, užregistruoti 1 346 723 užsikrėtimo atvejai, rodo Baltimorėje įsikūrusio universiteto renkami duomenys.