Nuo naujojo koronaviruso pasaulyje jau mirė daugiau nei 283 tūkst. žmonių

Nuo naujojo koronaviruso visame pasaulyje jau mirė mažiausiai 283 978 žmonės, pirmadienį 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku rodė naujienų agentūros AFP kaupiami oficialūs duomenys.

195 valstybėse ir teritorijose užregistruota mažiausiai 4 148 350 užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Mažiausiai 1 396 200 šių žmonių jau laikomi pasveikusiais.

AFP kaupiami šalių vyriausybių ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiai tikriausiai atspindi dalį tikrojo COVID-19 atvejų skaičiaus, nes dauguma valstybių testus atlieka tik sunkiausiais atvejais.

Nuo sekmadienio 19 val. Grinvičo laiku patvirtinti 3 294 mirties atvejai ir 77 313 naujų užsikrėtimo atvejų. Daugiausiai naujų mirties atvejų užregistruota JAV (836), Brazilijoje (496) ir Prancūzijoje (263).

Daugiausiai aukų pandemija pareikalavo Jungtinėse Valstijose – 79 894. Užsikrėtimo atvejų JAV yra 1 339 819, pasveikusiųjų – mažiausiai 216 169.

Jungtinė Karalystė pagal mirties atvejų skaičių – 32 065 – yra antroje vietoje. Patvirtintų užsikrėtimo atvejų JK yra 223 060.

Italijoje užregistruotos 30 739 mirtys nuo COVID-19, o bendras užsikrėtimo atvejų skaičius yra 219 814. Ispanijoje patvirtinta 227 436 užsikrėtimo atvejų, įskaitant 26 744 mirties atvejus; Prancūzijoje yra 177 423 užsikrėtimo ir 26 643 mirties atvejai.

Kinijoje, kur pandemija gruodį prasidėjo, iki šiol užregistruota 82 918 užsikrėtimo atvejų, įskaitant 4 633 mirties atvejus. Pasveikusiųjų Kinijoje yra 78 144. Šie skaičiai neapima Honkongo ir Makao.

Belgijoje yra daugiausiai mirties atvejų – 75 – 100 tūkst. gyventojų. Antroje vietoje šiuo požiūriu yra Ispanija (57), Italija (51), Didžioji Britanija (47) ir Prancūzija (41).

Europoje bendrai patvirtinti 1 756 578 užsikrėtimo ir 157 271 mirties atvejai. JAV ir Kanadoje užsikrėtimo atvejų yra 1 409 724, o mirties atvejų – 84 950. Lotynų Amerikoje ir Karibuose šie skaičiai yra 375 280 ir 20 909, Azijoje – 301 143 ir 10 749, Artimuosiuose Rytuose – 232 009 ir 7 656, Afrikoje – 65 338 ir 2 318, o Okeanijoje – 8 285 ir 125.

Niujorke tikrasis mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius gali būti keliais tūkstančiais didesnis už vietos valdžios deklaruojamą oficialųjį skaičių, sakoma pirmadienį paskelbtoje JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) ataskaitoje.

Nuo kovo 11-osios iki gegužės 2-osios šiame mieste mirė maždaug 24 172 žmonėmis daugiau nei būtų tikėtina šiuo metų laikotarpiu, rodo CDC analizė.

Per šį periodą miestas paskelbė apie 13 831 patvirtintą mirties nuo COVID-19 atvejį ir 5 048 tikėtinus mirties nuo šios ligos atvejus. Bendras su COVID-19 siejamų mirties atvejų skaičius yra 18 879.

Dar 5 293 „pertekliniai“ mirties atvejai, neidentifikuoti kaip patvirtintos ar tikėtinos mirtys nuo COVID-19, galėjo būti „tiesiogiai ar netiesiogiai priskirtinos pandemijai“, sakoma ataskaitoje.

Niujorko valstiją JAV protrūkis paveikė labiausiai. Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, šioje valstijoje deklaruota daugiau kaip  26,6 tūkst. mirties nuo koronaviruso atvejų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Niujorkas

Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį paskelbė „atsargų veiksmų planą“, kaip švelninti prieš septynias savaites dėl koronaviruso įvestą karantiną Anglijoje, kuriame viena svarbiausių rekomendacijų gyventojams – dėvėti apsaugines veido kaukes. 

Tačiau autonominės Škotijos ir Velso vyriausybės pasirinko atsargesnę strategiją ir reikalauja, kad gyventojai liktų namuose, siekiant pažaboti infekcijos protrūkį. 

Šiaurės Airija savo rekomendacijas turėtų paskelbti antradienį, skelbia žiniasklaida. 

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad dabartinė tvarka yra švelninama pagal „kruopščiai suplanuotą“ veiksmų planą.

Vienas pirmųjų punktų, numatytų 50 puslapių plane, yra leidimas nuo trečiadienio žmonėms nevaržomai sportuoti lauke. Žmonės taip pat galės susitikti su vienu asmeniu, negyvenančiu jų namuose, ir lankytis rekreacinėse vietose.

Asmenys, dirbantys statybų, gamybos ar kitose rankų darbo reikalaujančiose srityse, yra raginami sugrįžti į darbą. Tuo metu galintiems dirbti iš namų siūloma likti namuose.

Vyriausybė taip pat rekomenduoja žmonėms dėvėti apsaugines veido kaukes uždarose patalpose, tokiose kaip parduotuvės ar viešasis transportas.

Per antrąjį etapą, anksčiausiai nuo birželio 1 dienos, numatoma atidaryti vaikų darželius ir mokyklas vaikams iki 11 metų. Taip pat tuo metu galėtų atsidaryti ir nebūtiniausių prekių parduotuvės.

Kultūros renginiai ir sporto klubai, kuriuose užsiėmimai vyksta ne už uždarų durų, taip pat turėtų atsidaryti nuo birželio 1 dienos, o „bent jau dalį“ likusio verslo, įskaitant barus, numatoma atidaryti nuo liepos 4 dienos.

Saugus sugrįžimas

Sekmadienį vakare per televiziją šio plano detales apžvelgęs B.Johnsonas paragino gyventojus griežtai laikytis socialinio atstumo ir vengti būti arčiau kaip už 2 metrų nuo kitų žmonių.

Jis taip pat pranešė apie planus įvesti 14 dienų karantino reikalavimą į  Britaniją oro transportu atvykstantiems žmonėms, kad būtų išvengta naujų infekcijų įvežimo iš užsienio.

„Šiuo planu siekiama sugrąžinti normalų gyvenimą, kiek tai yra įmanoma, kuo greičiau ir kuo didesniam kiekiui žmonių, bet taip, kad tai būtų saugu“, – kalbėjo jis kalbos įžangoje.

„Turime pripažinti, kad gyvenimas bus kitoks, bent jau artimiausioje ateityje“, – pridūrė B.Johnsonas. Premjeras taip pat perspėjo, kad „bandant susigrąžinti dalykus, kurie mums yra svarbiausi gyvenime, saugumas turi būti pirmoje vietoje“.

Tačiau opozicinės partijos, profesinės sąjungos ir verslo lyderiai sako, kad šiose naujose vyriausybės rekomendacijose trūksta aiškumo. Jie taip pat išreiškė susirūpinimą dėl į darbą sugrįžtančių žmonių saugumo.

Škotijos ir Velso vyriausybės nusprendė neatsisakyti reikalavimų gyventojams likti namuose, nes šiose srityse registruojama daugiau užsikrėtimo naujuoju koronavisuru atvejų nei kitose JK vietose.

Škotijos ir Velso gyventojams tebegresia baudos už išėjimą iš namų be svarbios priežasties. Tiesa, žmonėms leidžiama išeiti į lauką mankštintis, bet ne ilgiau nei valandą; taip leidžiama eiti į darbą arba būtiniausių produktų į parduotuvę. Be to, galima išeiti padėti labiausiai pažeidžiamiems žmonėms.

„Receptas chaosui“

Britanija yra tarp labiausiai pandemijos paveiktų pasaulio valstybių. Vyriausybė oficialiai užregistravo daugiau kaip 32 tūkst. mirties atvejų, susijusių su žmonėmis, kuriems testais buvo nustatyta COVID-19. Pirmadienį buvo paskelbta apie 210 naujų mirties atvejų.

Tikrasis nuo COVID-19 mirsių žmonių skaičius yra daug didesnis. Nacionalinės statistikos biuras (ONS), kuris skaičiuoja visus mirties atvejus ir kas savaitę atnaujina informaciją apie periodus iki dviejų ankstesnių savaičių, nustatė, kad 32 tūkst. riba buvo pasiekta balandžio pabaigoje.

Vyriausybės vyriausiasis patarėjas mokslo reikalams Patrickas Vallance'as sakė, kad bus nuolat vertinamas pakeitimų poveikis užkrečiamumui.

„Pagrindinis mokslo rekomenduojamas dalykas yra vengti atkurti ryšius tarp namų ūkių“, kad virusas neplistų tarp jų, sakė jis žurnalistams.

Pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos lyderis Keiras Starmeris sakė, kad B.Johnsono plane yra daug neatsakytų klausimų, ir paragino pateikti daugiau gairių darbo vietoms.

Didžiosios Britanijos profesinių sąjungų federacijos „Trades Union Congress“ vadovė Frances O'Grady sakė, kad darbdaviams ir darbuotojams duota mažai laiko pasirengti. Pasak jos, pranešimas yra „receptas chaosui“.

Apie pakeitimus paskelbta oficialių skaičių analizei parodžius, kad mažiau kvalifikuotiems darbininkams kai kuriose Britanijos dalyse tikimybė mirti nuo koronaviruso atrodo didesnė nei įstaigų darbuotojams.

Šis vertinimas yra naujausias ženklas, kad COVID-19 poveikis Britanijoje reikšmingai skiriasi priklausomai nuo socialinių ir ekonominių kriterijų, įskaitant etninę priklausomybę.

Europos Komisija neatmeta tikimybės, kad ateityje kils antra koronaviruso pandemijos banga, pirmadienį Briuselyje sakė Komisijos atstovas Stefanas De Keersmaeckeris.

„Kalbant apie antrąją bangą, nuolat tęsiame savo pastangas dėl koordinavimo su valstybėmis narėmis, su įvairiomis institucijomis, įskaitant sveikatos apsaugos komitetą. Šis darbas taip pat dirbamas per savaitines vaizdo konferencijas dalyvaujant atitinkamiems eurokomisarams ir valstybėms narėms“, – sakė atstovas.

„Informacija apie padėtį dėl medicininės įrangos, asmeninių apsaugos priemonių ir kitų dalykų naudojasi Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ECDC), rengdamasis galimai antrai bangai. Centras analizuoja šią informaciją ir svarsto priemones, kurių bus imtasi per galimą antrąją bangą“, – paaiškino S.De Keersmaeckeris.

Jis paminėjo ЕCDC perspėjimą, kad Europos Sąjungos narės turi rengtis antrajai užsikrėtimų bangai ir naudoti visas įmanomas priemones savo epidemiologinės situacijos priežiūros sistemoms gerinti.

S.De Keersmaeckeris pažymėjo, kad Europos Komisija dalyvauja parengiamuosiuose darbuose ir ketina toliau bendradarbiauti su ECDC ir valstybėmis narėmis, kad būtų užtikrinta informacija apie rizikas, o piliečiai „gerai suprastų, kad antroji banga gali kilti net ir tuo atveju, jei pirmoji banga buvo teisingai suvaldyta“.

Italija pirmadienį pranešė, kad šalyje intensyvioji slauga šiuo metu reikalinga mažiau nei tūkstančiui COVID-19 pacientų. Šis skaičius tūkstančio nesiekia pirmą kartą nuo kovo pradžios. kai šalyje buvo įvestas karantinas, pranešė civilinės saugos agentūra. 

Per parą užregistruojamų mirties atvejų skaičius kiek padidėjo ir buvo 179. Ankstesnis paros skaičius buvo 165.

Vis dėlto jau trečią dieną iš eilės per parą mirštančių COVID-19 pacientų skaičius yra mažesnis nei 200.

Didžiausias COVID-19 pacientų, kuriems buvo reikalinga intensyvioji terapija, skaičius Italijoje buvo užfiksuotas balandžio 3-ąją uo tuomet jų buvo 4 068.

Tuometu Italija buvo pagrindinis pandemijos židinys, o gydymo įstaigų sistemai šalies šiaurėje, labiausiai paveiktame regione, grėsė neatlaikyti apkrovos.

Iki šiol Italijoje užregistruotos 30 739 su koronavirusu siejamos mirtys. Pagal šį rodiklį Italija atsilieka tik nuo Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės.

Nuo protrūkio pradžios šalyje nustatyta iš viso 219 814 COVID-19 atvejų.

Vyriausybė nuo gegužės 4-osios pradėjo švelninti karantino priemones, bet didesnio masto atsidarymas planuojamas tik nuo kitos savaitės, kai vėl galės veikti muziejai, parduotuvės, kultūros objektai, bažnyčios ir bibliotekos.

Barams ir restoranams, taip pat kirpykloms ir grožio salonams planuojama leisti atsidaryti nuo birželio 1-osios.

Tarnybos teberagina žmones elgtis atsargiai, kad būtų išvengta antrosios užsikrėtimų bangos.

„Lauke per daug žmonių ir, deja, per daug jų be kaukių arba nesilaiko socialinio atstumo“, – visuomeniniams transliuotojui „Rai3“ sakė Romoje veikiančios Gemelli ligoninės Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėjas Roberto Cauda.

Premjeras Giuseppe Conte sekmadienį dienraščio „Corriere della Sera“ paskelbtame interviu sakė, kad „šios vasaros neturėsime praleisti balkonuose, o Italijos grožis nebus karantinuotas“.

Vis dėlto jis pridūrė, kad šiemet vasaros atostogos bus kitokios – kai kurie suvaržymai tebegalios ir bus raginama elgtis apdairiai.

Italijoje švelninamas karantinas

+2

Pasaulyje bendras koronavirusu užsikrėtusių pasveikusių žmonių skaičius viršijo 1,5 mln., pirmadienį pranešė nuolat atnaujinamus statistikos duomenis skelbiantis tinklalapis „Worldometers“.

Remiantis tinklalapio duomenimis, visiškai pasveiko 1 607 141 žmogus, daugiau nei 284 tūkst. žmonių, užsikrėtusių koronavirusu, mirė.

Visame pasaulyje registruotas koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų skaičius viršijo 4,2 mln., tačiau medikai perspėja, kad tikrasis užsikrėtusių žmonių skaičius veikiausiai yra daug didesnis negu oficialiai skelbiama, nes testai daugelyje šalių atliekami tik žmonėms, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai.

Šveicarija pradeda palaipsniui grįžti prie įprasto gyvenimo, šalyje sumažėjus naujai patvirtinamų koronaviruso atvejų skaičiui.

Vyriausybė pirmadienį sušvelnino beveik du mėnesius galiojusius suvaržymus, dėl kurių buvo uždarytos mokyklos, biurai, restoranai ir beveik visos, išskyrus maisto, parduotuvės. Suvaržymai nepalietė ir vaistinių.

Ženevos senamiestyje esantis parduotuvių rajonas truputėlį atgijo, vaikams sugrįžus į mokyklas ir parduotuvėms atvėrus savo duris. Miesto centre esančios maitinimo įstaigos taip pat jau pasitinka pirmuosius klientus, tarp stalų pastačiusios užtvaras, išskleidusios seniai nenaudotus skėčius ir prie įėjimų dalindamos buteliukus su rankų dezinfekavimo skysčiu.

Federalinė visuomenės sveikatos tarnyba pranešė, kad per pastarąją parą šalyje buvo užregistruoti tik 39 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai – gerokai mažiau nei kovo 23-ąją, kai per vieną dieną jų buvo registruota beveik 1,5 tūkstančio. Iš viso Šveicarijoje per infekcijos protrūkį patvirtinti 30 344 koronaviruso atvejai ir 1543 mirtys.

Visuomenės sveikatos tarnybos infekcinių ligų skyriui vadovaujantis Danielis Kochas šias permainas pavadino „teigiamomis“ ir pareiškė, kad pareigūnai ieškos ir daugiau galimybių suvaržymams švelninti, kai padėtis dar pagerės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį paskelbė, kad dėl koronaviruso pandemijos šalyje paskelbtas nedarbo laikotarpis atšaukiamas nuo antradienio.

„Nuo rytojaus, gegužės 12 dienos bendras visai šaliai ir visoms ekonomikos šakoms nedarbo dienų laikotarpis baigiasi“, – sakė V.Putinas, bet pridūrė, kad atskiri Rusijos regionai galės palikti suvaržymus, jeigu jie reikalingi padėčiai dėl koronaviruso suvaldyti.

Sakartvelas pirmadienį atšaukė daugumą ekonominės veiklos suvaržymų, įvestų kovojant su koronaviruso plitimu.

Leista atnaujinti pramoninę gamybą ir prekybą, išskyrus didelių parduotuvių centrų ir drabužių parduotuvių darbą.

Sakartveliečiai sveikino sprendimą, daugelis jų sakė, kad ekonomikos atvėrimas jiems yra išgyvenimo klausimas.

„Dar viena ar dvi savaitės uždaryto verslo ir mano šeima būtų nebeturėjusi pinigų maistui“, – sakė vieno automobilių serviso Tbilisyje savininkas Kotė Lagidzė.

Sostinėje taip pat panaikintas balandžio viduryje įvestas draudimas atvykti į miestą ir išvykti iš jo.

Žmonės laukė eilėse prie vėl atidarytų parduotuvių, kurios laikėsi nurodymų riboti žmonių skaičių uždarose erdvėse.

Pirkėjas Niko Avaliani, laukęs eilėje prie vieno knygyno, sakė, kad karantiną jau seniai reikėjo nutraukti.

„Nebuvo priežasčių dar ilgiau stabdyti ekonomiką“, – naujienų agentūrai AFP sakė šis 29 metų istorikas. Kiekviena diena didino skurdą, sakė jis.

„Mes visi nekantriai laukėme sugrįžimo prie tam tikro normalumo“, – sakė knygyne dirbanti Lamara Sordija.

„Puiku, kad žmonės jau gali mėgautis mažais malonumais, tokiais kaip knygų pirkimas“, – pridūrė ji.

Vyriausybė yra sakiusi, kad šalis užsienio turistams bus atverta liepos 1-ąją, o vidaus turizmas turi būti atnaujintas birželio viduryje.

Tačiau restoranai, kavinės ir švietimo įstaigos kol kas lieka uždarytos, nevažinėja viešasis transportas.

3,7 mln. gyventojų turinti šalis prie Juodosios jūros kovą uždarė visą nebūtinas prekes ir paslaugas teikiantį verslą, paskelbė nepaprastąją padėtį ir įvedė naktinę komendanto valandą, galiosiančią iki gegužės 22-osios.

Suvaržymai skaudžiai smogė Sakartvelo ekonomikai, kuri šiemet turėtų susitraukti 4 proc., o ne augti 4,5 proc., kaip prognozuota anksčiau.

Praėjusį mėnesį vyriausybė pristatė 1,2 mlrd. dolerių (1,1 mlrd. eurų) skatinimo planą, o tarptautinės finansinės institucijos pažadėjo 3 mlrd. dolerių (2,77 mlrd. eurų) skubų finansavimą kovai su recesija.

Šalyje iki šiol užregistruoti 638 COVID-19 atvejai, įskaitant 11 mirties atvejų.

Kosovo laikinasis premjeras Albinas Kurti pirmadienį pranešė, kad laikysis saviizoliacijos, nes vienas jo vyriausybės pareigūnas turėjo „artimą kontaktą“ su asmeniu, kuriam patvirtinta koronaviruso infekcija. 

„Šiandien – pirma diena, kai nevažiuosiu dirbti į ministro pirmininko kabinetą“, – 44 metų A.Kurti parašė socialiniame tinkle „Facebook“.

Kiek truks jo karantinas, premjeras nenurodė, tačiau pranešė, kad liks savo bute tol, kol bus gauti vieno Europos integracijos ministerijos pareigūno, turėjusio kontaktą su užsikrėtusiuoju, tyrimo rezultatai.

„Mėginiai paimti, ir mes laukiame rezultatų“, – parašė A.Kurti.

Kosovas įvedė griežtus judėjimo apribojimus ir anksti atšaukė masinius renginius, todėl kol kas jam pavyko išvengti infekcijos COVID-19 protrūkio tarp 1,8 mln. šalies gyventojų.

Remiantis oficialiais duomenimis, iki šiol šalyje registruoti 884 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 28 žmonės mirė nuo šios infekcijos.

Reformų šalininku laikomas A.Kurti, kurio vadovaujama kairuoliška partija spalį laimėjo rinkimus, ruošiasi trauktis iš vyriausybės vadovo posto, kai po kovą vykusio balsavimo dėl pasitikėjimo vyriausybe žlugo jo valdančioji koalicija.

Jis lieka laikinuoju vyriausybės vadovu, kol bus suformuota nauja vyriausybė, tačiau šis procesas kelia audringas politines diskusijas, šaliai susiduriant su koronaviruso sukelta sveikatos krize.

A.Kurti nori palaukti, kol bus saugu rengti naujus rinkimus, tačiau jo priešininkai siekia kuo greičiau suformuoti naują vyriausybę.

Sprendimą šiuo klausimu turės priimti Konstitucinis Teismas.