Koronavirusas pasaulyje: Europoje mirė daugiau nei 170 tūkst. užsikrėtusiųjų

Europoje koronaviruso aukų skaičius ketvirtadienį perkopė 170 tūkst., o didžioji jų dalis užfiksuota Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys.

Europa, kur 15 val. 30 min. Lietuvos laiku buvo užregistruoti 170 032 mirties ir 1 957 819 užsikrėtimo atvejų, yra gruodį Kinijoje prasidėjusios ir vėliau visą pasaulį apėmusios pandemijos labiausiai paveiktas žemynas.

Daugiausiai mirties atvejų (35 704) tarp Europos valstybių nustatyta JK, po jos eina Italija (32 330 atvejų), Prancūzija (28 132) ir Ispanija (27 888).

Tokius skaičius AFP gavo apjungusi nacionalinių institucijų ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateiktus duomenis.

Latvijoje nuo birželio 1 dienos bus švelninami suvaržymai, dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 pavojaus taikomi švietimui, sporto treniruotėms ir mėgėjų meno kolektyvų veiklai, ketvirtadienį nutarė vyriausybė.

Valdžia leis treniruotis suaugusiųjų nacionalinių rinktinių, olimpinių ir parolimpinių komandų sportininkams, taip pat aukščiausios lygos atletams, jeigu jie dirba pagal sutartį. Sprendimas nepalies kontaktinių sporto šakų.

Nuo vasaros pradžios tokiems sportininkams nebebus privaloma laikytis 2 m socialinio atstumo.

Nuo birželio 1-osios bus leidžiama ne nuotoliniu būdu rengti valstybinius egzaminus, įskaitant profesinės kvalifikacijos testus, taip pat organizuoti vaikų stovyklas. Be to, bus leidžiamas auditorinis mokymas pagal mokymosi visą gyvenimą, profesinio tobulėjimo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas.

Bus leidžiama ir mėgėjų meno kolektyvų veikla bei repeticijos su sąlyga, kad bus laikomasi fizinio atstumo ir kitų saugos priemonių. Sprendimas palies chorus, folkloro ir šokių kolektyvus, pučiamųjų orkestrus bei vokalistų grupes.

Rusijos kariškiai įrengė stovyklą karantinuoti koronaviruso židiniu tapusios didžiulės Sibiro aukso kasyklos darbininkus, ketvirtadienį pranešė Gynybos ministerija.   

Šimtams šios kasyklos darbininkų testais buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19.   

Buvo įrengtos patalpos izoliuoti kasyklos „Olimpiada“ ir aukso perdirbimo gamyklos Krasnojarske darbininkus, rašoma ministerijos išplatintame pranešime. 

Tai yra didžiausias aukso gavybos kompleksas Rusijoje.

Šioje įmonėje beveik 900 darbininkų pirminiais testais buvo nustatytas užsikrėtimas koronavirusu, pirmadienį informavo šią kasyklą valdančios įmonės „Polius“ generalinis direktorius Pavelas Gračiovas.

Anot jo, maždaug 400 darbininkų medikai vėliau patvirtino koronaviruso infekciją COVID-19. Iš viso kasykloje dirba apie 6 tūkst. žmonių. 

Centro karinės apygardos atstovas pulkininkas Dmitrijus Piatuninas sakė, kad kariškiai įrengė medicinos punktus ir palapines, kur bus galima gydyti ir izoliuoti iki 2 tūkst. žmonių.  

Gynybos ministerija pasiuntė ten 200 kariškių, tarp jų 77 medikus ir medicinos specialistus, su mobilia lauko ligonine, prezidentui Vladimirui Putinui pavedus kariuomenei padėti suvaldyti protrūkį.   

P.Gračiovas šią savaitę sakė, kad darbas įmonėje vyksta įprastu režimu.  

„Nekarantinuoti darbuotojai toliau dirba, – sakė jis susitikime su regiono gubernatoriumi. – Kova su COVID-19 labai gerai koordinuojama.“ 

Nuo epidemijos pradžios Rusijoje jau nustatyta 317 554 COVID-19 atvejai, iš jų 2 821 – Krasnojarsko krašte. 

Nuo šios ligos šalyje jau mirė 3 099 žmonės.   

Nors Rusija pagal patvirtintų COVID-19 atvejų skaičių užima antrą vietą pasaulyje po Jungtinių Valstijų, pareigūnai tvirtina, kad situacija stabilizuojasi, o mirtingumo rodiklis yra mažas, todėl daugelyje šalies regionų pramonės sektoriaus darbuotojams leidžiama dirbti.    

Baltarusijoje iki ketvirtadienio registruoti 33 371 asmenys, kuriems tyrimais buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, pranešė Baltarusijos sveikatos apsaugos ministerija. 

Per praėjusią parą registruoti 945 nauji užsikrėtimo atvejai. 

„Per visą infekcijos plitimo laikotarpį šalyje mirė 185 pacientai (iš jų 179 iki gegužės 20 dienos), kurie turėjo virtinę lėtinių susirgimų ir kuriems nustatyta koronavirusinė infekcija“, – skelbia ministerija.

Taip pat pranešama, kad iki gegužės 21 dienos pasveiko ir iš ligoninių išrašyta 12 057 pacientų, kuriems anksčiau buvo diagnozuota infekcija COVID-19.

Be to, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iš viso šalyje atlikti 403 236 testai koronavirusinei infekcijai nustatyti.

Beveik dviem mėnesiams Guame dėl koronaviruso protrūkio karantinuotas JAV lėktuvnešis „USS Theodore Roosevelt“ ketvirtadienį išėjo į jūrą mokymų, ruošdamasis grįžti į tarnybą Ramiajame vandenyne.

Laivas buvo pastatytas į doką Guame kovo 27 dieną, o 4 800 įgulos nariai rotacijos tvarka izoliavosi. Per tą laikotarpį virusas buvo patvirtintas daugiau nei 1 000 jūreivių.

„Sugrįžti į jūrą yra nuostabu, – pareiškime cituojamas 9-osios lėktuvnešių smogiamosios grupės vadas kontradmirolas Stu Bakeris. – Faktas, kad „Theodore Roosevelt“ ir 11-asis lėktuvnešių aviacijos sparnas žengė dar vieną žingsnį sugrįžimo prie savo misijos Indijos ir Ramiajame vandenynuose link, yra didžiulis pasiekimas įgulai.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./JAV lėktuvnešis „Theodore Roosevelt“

Kaip anksčiau šią savaitę naujienų agentūrai AP iš lėktuvnešio duotame interviu pažymėjo naujasis laivo kapitonas Carlosas Sardiello, laivas išplauks su mažesne, apytiksliai 3 000 narių įgula, o krante liks maždaug 1 800 jūreivių, kurie vis dar yra izoliuoti arba dirba su karantinuotais kolegomis.

Tarp karantino besilaikančių karių yra 14, kuriems neseniai buvo diagnozuota COVID-19 infekcija, nors prieš kelias dienas jiems buvo leista sugrįžti į lėktuvnešį.

Paslaptingas pakartotinis užkrato plitimas tarp jūrininkų trukdo pasveikti visai įgulai. Be to, iškilo klausimų apie testavimo kokybę, taip pat kiek laiko kariai gali sirgti ir užkrėsti kitus.

Laivo vadai planuoja apytiksliai per dvi savaites ugdyti gebėjimus užtikrinti lėktuvnešio funkcijas – pavyzdžiui, orlaivių pilotai treniruosis pakilti ir nutūpti ant lėktuvnešio denio.

Paskui laivas sugrįš į Guamą, kur paims pasveikusius įgulos narius. Jei viskas klostysis gerai, „Theodore Roosevelt“ vėl imsis vykdyti operacijas, o galiausiai sugrįš namo į San Diegą.

Laivas buvo kruopščiai išvalytas, o įgulos nariai imasi įvairių atsargumo priemonių, siekdami užkirsti kelią naujam protrūkiui. Jie laikosi socialinio atstumo, nuolat tikrinasi dėl COVID-19, dėvi kaukes ir pietauja mažesnėmis grupėmis.

„Manau, kad esame sudarę sąlygas didelei sėkmės tikimybe. Ketiname išeiti į jūrą ir atlikti savo misiją“, – AP pareiškė C.Sardiello.

„Theodore Rossevelt“ buvo atsidūręs kontroversijos, nulėmusios ankstesnio kapitono atleidimą ir karinio jūrų laivyno sekretoriaus atsistatydinimą, centre. Be to, buvo pradėtas nuodugnus tyrimas dėl protrūkio priežasties ir laivyno vadovybės atsako į susidariusią padėtį.

„Pasiekti tai, ką turime šiandien, buvo beprecedentis iššūkis. Didžiuojuosi komandos „Rough Rider“ atkaklumu ir ištverme netikrumo akivaizdoje“, – cituojamas C.Sardiello pareiškime, paskelbtame laivui palikus Guamą.

„Esame nepaprastai dėkingi už tikslinę paramą ir svetingumą gubernatorei Leon Guerrero, jos personalui ir Guamo žmonėms“, – pridūrė kapitonas.

Kinijos paskelbti oficialūs duomenys parodė, kad maždaug 91 proc. vidutinių ir mažų Kinijos įmonių nuo pirmadienio atnaujino veiklą, kuri buvo sustabdyti dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijos.

Skirstant pagal pramonės sektorius, 93 proc. gamybos ir statybų sektoriaus įmonių bei 87 proc. viešbučių, restoranų bei viešojo maitinimo sektoriaus įmonių atnaujino veiklą, spaudos konferencijoje pranešė Kinijos pramonės ir informatizacijos ministerijos atstovas Huangas Libinas.

Kinija ėmėsi daugybės priemonių paremti labiausiai nuo epidemijos nukentėjusias mažas ir vidutines įmones, įskaitant bankų privalomųjų atsargų reikalavimo sumažinimą, taip pat suteikdama 2,85 trln. juanių (400 mlrd. JAV dolerių) lėšų vidutinėms, mažoms, labai mažoms įmonėms ir individualiems verslininkams, pažymėjo Kinijos pramonės ir informacinių technologijų ministras Miao Wei.

Pasak jo, šalis toliau taikys paskatas ir didins finansinę paramą šioms įmonėms, pranešė naujienų agentūra „Xinhua“.

Latvijoje per praėjusią parą nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 mirė dar vienas žmogus, o bendras letalinių atvejų skaičius padidėjo iki 22, ketvirtadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. 

Miręs asmuo ėjo šeštą dešimtį, jis koronavirusu užsikrėtė nuo šeimos nario.  

Praėjusią parą Latvijoje buvo atlikta 1 870 testų dėl COVID-19, iš kurių devynių rezultatai buvo teigiami.

Iš viso nuo epidemijos pradžios šalyje atlikti 94 621 testas, liga patvirtinta 1 025 žmonėms. 

Pasveikusiais nuo COVID-19 iš viso pripažinti 694 asmenys. 

Nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba informavo, kad šalies ligoninėse dėl koronavirusinės infekcijos šiuo metu gydomi 24 žmonės; 22 pacientų būklė yra vidutinio sunkumo, dviejų – sunki.    

Iš ligoninių iš viso jau išrašyti 134 nuo COVID-19 pasveikę žmonės. 

Estijoje per praėjusią parą nustatyti šeši nauji užsikrėtimo koronavirusu SARS-CoV-2 atvejai, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos departamentas.

Naujų mirties atvejų pastarąją parą neužregistruota.

Iš 1 280 praėjusią parą atliktų SARS-CoV-2 testų šešių rezultatai buvo teigiami. 

Ketvirtadienio ryto duomenimis, šalies ligoninėse dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 gydomi 37 pacientai. Dviem iš jų prijungti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai. 

Iš gydymo įstaigų išrašyta 311 pacientų.

Pasveikusiais nuo COVID-19 iš viso pripažinti 1 488 žmonės.

Nuo epidemijos pradžios Estijoje nuo COVID-19 mirė 64 žmonės.

Iš viso šalyje atlikta 73 tūkst. pirminių testų dėl COVID-19, iš jų 1 800 (2,4 proc.) rezultatai buvo teigiami.

Rusijoje per pastarąją parą nustatyta 8,8 tūkst. naujų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų – kiek daugiau nei ankstesnę parą, ketvirtadienį pranešė operatyvinis štabas, koordinuojantis šalies atsaką į pandemiją.   

„Per praėjusią parą Rusijoje patvirtinti 8 849 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai 84 regionuose. Be klinikinių simptomų užregistruoti 3 716 atvejų (42 proc.)", – rašoma štabo išplatintame pranešime. 

Trečiadienį buvo skelbta apie 8 764 naujai nustatytus užsikrėtimo atvejus, prieš savaitę, gegužės 15-ąją, jų buvo kiek daugiau nei 10,5 tūkstančio. 

Nuo epidemijos pradžios Rusijoje jau nustatyta 317 554 COVID-19 atvejai 85 šalies regionuose. 

Maskvoje per parą užregistruota 2 913 naujų užsikrėtimo atvejų – kiek daugiau nei ankstesnę dieną, kai sostinėje buvo nustatyti beveik 2,7 tūkst. naujų užsikrėtimo atvejų.

Bendras užsikrėtusiųjų skaičius Maskvoje išaugo iki 155 219. 

Pastarąją parą šalyje nuo COVID-19 mirė 127 žmonės, iš jų 68 – Maskvoje.  

Iš viso nuo epidemijos pradžios Rusijoje nuo koronavirusinės infekcijos jau mirė 3 099 žmonės.

Trečiadienį šalyje buvo užfiksuotas didžiausias paros letalinių atvejų skaičius nuo protrūkio pradžios – 135.   

Per parą Rusijoje nuo COVID-19 pasveiko 7 289 žmonės, iš jų 3 746 – Maskvoje. Per visą epidemijos laikotarpį nuo šios ligos šalyje pasveiko 92 681 asmuo. 

Rusija nieko neklaidina, skelbdama duomenis apie mirčių nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 skaičių, pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.     

„Mes nieko neslepiame. Mirties priežastis nustatoma per skrodimą. Būtent skrodimai padeda mums vesti tikslią statistiką. Tuo Rusija skiriasi nuo daugelio Vakarų šalių, kur neatliekamos pomirtinės ekspertizės“, – prezidento Vladimiro Putino atstovas, kuris pats anksčiau pranešė užsikrėtęs koronavirusu, sakė JAV televizijai „CBS News“.  

Anksčiau leidiniai „Financial Times“ ir „The New York Times“ rašė, kad mirštamumas nuo COVID-19 Maskvoje ir Sankt Peterburge gali būti 70 proc. didesnis nei skelbiama oficialiai. Kaip įrodymas buvo pateikti šių miestų valdžios paskelbti duomenys, kurie rodo, kad balandį juose buvo užfiksuota beveik 2 tūkst. daugiau mirčių nei tą patį ankstesnių metų mėnesį.     

Užsikrėtusių naujuoju koronavirusu žmonių skaičius pasaulyje ketvirtadienį peržengė 5 mln. ribą, kurią Pasaulio sveikatos organizacija pavadino „tragiška gaire“, rodo naujienų agentūros AFP apibendrinti oficialių šaltinių duomenys.

Iki 7 val. 30 min. Grinvičo (10 val. 30 min. Lietuvos) laiku gauti duomenys rodo, kad nuo protrūkio pradžios gruodį pasaulyje patvirtinta 5 006 730 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų ir mirė 328 047 užsikrėtę žmonės.

Baltimorėje įsikūręs Johno Hopkinso universitetas taip pat užfiksavo, kad buvo peržengta 5 mln. užsikrėtusiųjų riba. Šios mokslo įstaigos duomenimis, koronavirusu pasaulyje užsikrėtė mažiausiai 5 001 494 žmonės.

Ši pandemija skaudžiausiai smogė Europai, kur užsikrėtė 1 954 519 žmonių ir 169 880 jų mirė.

Šalių lygiu pirmauja Jungtinės Valstijos, kur nustatyta 1 551 853 COVID-19 atvejų ir 93 439 pacientų mirtys.

Vis dėlto ši statistika atspindi tik dalį visų užsikrėtimo atvejų, nes daugelyje šalių testai atliekami tik asmenims, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai.

Ukrainoje per pastarąją parą nustatyti 476 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, 15 užsikrėtusiųjų mirė, o 272 asmenys nuo šio susirgimo pasveiko, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 354 naujai nustatytus užsikrėtimo atvejus, o antradienį jų buvo 260.

„Per praėjusią parą susirgo 476 žmonės, tarp jų 29 vaikai ir 76 medicinos darbuotojai. Buvo hospitalizuota 115 asmenų, užregistruota 15 letalinių atvejų, 272 žmonės pasveiko“, – ketvirtadienį ryte spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas.   

Ministras informavo, kad nuo pandemijos pradžios Ukrainoje nustatyta iš viso 19 706 CVID-19 atvejai. Tarp užsikrėtusiųjų – 1 405 vaikai ir 3 833 medicinos darbuotojai. 

Per šį laikotarpį nuo COVID- 19 pasveiko 6 227 žmonės, 579 asmenys mirė.   

Šiuo metu COVID-19 serga 12 900 žmonių – 189 daugiau nei ankstesnę dieną. 

M.Stepanovas taip pat informavo, kad per pastarąją parą šalyje buvo atlikta rekordiškai daug polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testų dėl COVID-19 – 9 361. 

Prognozuojama, kad dėl koronaviruso pandemijos pirmą kartą nuo matavimų pradžios sumažės žmogaus socialinės raidos indeksas, trečiadienį pranešė Jungtinių Tautų plėtros programa (UNDP).  

JT žmogaus socialinės raidos indeksą sukūrė 1990 metais vertinti pasaulio švietimo, sveikatos apsaugos ir gyvenimo lygį.  

Pastaruosius tris dešimtmečius šis indeksas visame pasaulyje augo nepaisant krizių, tokių kaip 2007–2009 metų finansų krachas. 

„Trigubas COVID-19 smūgis sveikatos apsaugai, švietimui ir pajamoms gali pakeisti šią tendenciją“, – sakė UNDP vadovas Achimas Steineris, kai trečiadienį buvo pristatyta šios agentūros studija.      

UNDP dokumente rašoma, jog prognozuojama, kad šiais metais dėl koronaviruso pandemijos visų šalių pajamos vienam gyventojui sumažės keturiais procentais.  

Jame pažymima, kad dėl mokyklų uždarymo ir nevienodų nuotolinio mokymosi galimybių padidės atotrūkis švietimo srityje tarp turtingųjų ir skurdžių pasaulio valstybių. 

Anot agentūros, jos vertinimais, skurdesnėse šalyse 86 proc.  pradinukų šiuo metu nesimoko. Turtingesnėse šalyse šioje amžiaus grupėje šiuo metu nesimoko tik 20 proc. vaikų.  

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį paskelbė užfiksavusi naują rekordinį koronaviruso infekcijos COVID-19 naujų atvejų paros prieaugį, bendram užsikrėtusių žmonių skaičiui artėjant prie penkių milijonų.

Šios Jungtinių Tautų agentūros vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas nurodė, kad antradienį „PSO buvo pranešta apie 106 tūkst. [užsikrėtimo] atvejų – daugiausiai per vieną parą nuo protrūkio pradžios“ gruodį.

PSO taip pat svarsto, kaip reaguoti į JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatumą, kai šis suteikė organizacijai 30 dienų pertvarkyti savo veiklą, nes kitaip didžiausią finansavimą užtikrinanti šalis įšaldys savo įnašus ir nagrinės galimybę apskritai iš jos išstoti.

Ženevoje įsikūręs PSO atsako į koronaviruso pandemiją komitetas nurodė, kad antradienį agentūra iš viso pasaulio gavo informacijos apie 106 662 naujai patvirtintus COVID-19 atvejus.

Naujojo rekordo buvo sulaukta daugeliui valstybių smarkiai išplėtus testavimo programas.

„Mums per šią pandemiją vis dar reikia nueiti ilgą kelią“, – per virtualią spaudos konferenciją sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. Jo agentūra taip pat perspėjo dėl spartėjančio koronaviruso plitimo neturtingesnėse šalyse.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas

Daugiau kaip 4,9 mln. užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų buvo užregistruota nuo pirminio protrūkio Kinijoje gruodį, rodo oficialių šaltinių duomenys, apibendrinti naujienų agentūros AFP.

PSO ekstremalių situacijų direktorius Michaelas Ryanas sakė, kad COVID-19 atvejų skaičiui išaugus iki 5 mln. bus pasiekta „tragiška gairė“.

Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas pridūrė: „Esame labai susirūpinę dėl didėjančių atvejų skaičių mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.“

Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, koronaviruso pandemija pasaulyje jau pareikalavo daugiau kaip 328 tūkst. žmonių gyvybių.

D.Trumpo laiškas

Per PSO kasmetinį susitikimą antradienį buvo pritarta nepriklausomam tyrimui dėl šios JT agentūros atsako į koronaviruso protrūkį, JAV griežtai kritikuojant organizacijos veiksmus per pandemiją.

D.Trumpas vėliau antradienį paviešino savo laišką, pasiųstą Tedrosui Adhanomui Ghebreyesusui. Laiške sakoma, jog jeigu PSO per ateinančias 30 dienų neįsipareigos imtis „didelių reikšmingų pagerinimų“, D.Trumpas visam laikui įšaldys organizacijai skiriamas lėšas ir svarstys, ar Jungtinės Valstijose turėtų iš jos pasitraukti.

Jungtinių Valstijų indėlis į PSO biudžetą yra daug didesnis negu kitų šalių. Vašingtonas jau yra sustabdęs šios organizacijos finansavimą, kaltindamas ją netinkamu atsaku į pandemiją ir informacijos apie koronaviruso plitimą dangstymu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Paklaustas apie šį ultimatumą PSO vadovas atsakė lakoniškai: „Gavome laišką ir jį nagrinėjame.“

PSO sutiko, kad „ankstyviausiu įmanomu laiku“ turėtų būti atliktas „nešališkas, nepriklausomas ir išsamus“ tyrimas dėlk „PSO veiksmų ir jų kalendoriaus COVID-19 pandemijos atžvilgiu“.

Paklaustas trečiadienį, kada toks tyrimas galėtų būti atliktas, PSO vadovas atsakė: „Kai bus išpildytos visos mums reikalingos sąlygos.“

Susirūpinimas dėl preparatų

D.Trumpas pirmadienį netikėtai paskelbė vartojantis hidroksichlorokviną – antimaliarinį preparatą, nors jos jo paties vyriausybės ekspertai sako, kad šis vaistas netinkamas gydyti COVID-19.

Brazilijos sveikatos apsaugos ministerija trečiadienį rekomendavo vartoti chlorokviną ir hidroksichlorokviną gydant net ir lengvus COVID-19 atvejus. Šalies prezidentas Jairas Bolsonaro aktyviai pasisakė už šiuos preparatus, nors nėra patikimų įrodymų, kad jie yra veiksmingi.

M.Ryanas pabrėžė: „Kol kas nebuvo nustatyta, kad hidroksichlorokvinas arba chlorokvinas yra veiksmingi gydant COVID-19 – arba vartojant profilaktiškai nuo šios ligos.“

Abu preparatai yra tarp keleto vaistų, įtrauktų į PSO koordinuojamus COVID-19 gydymo klinikinius bandymus. Šiuose bandymuose, atliekamuose 320 ligoninių 17-oje šalių, dalyvauja apie 3 000 pacientų.

„PSO vardu rekomenduotume, kad COVID-19 atžvilgiu šie vaistai turėtų būti naudojami tik per šiuos bandymus“, – pažymėjo M.Ryanas.

Peru tapo antrąja Lotynų Amerikos valstybe po Brazilijos, kurioje buvo nustatyta 100 tūkst. koronvirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, rodo trečiadienį Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbti duomenys. 

Bendras mirties atvejų nuo COVID-19 skaičius šalyje perkopė 3 tūkst., ir pagal šį rodiklį Peru regione lenkia tik Brazilija bei Meksika. 

Nuo balandžio 30-osios Peru nustatytų COVID-19 atvejų ir mirčių nuo šios ligos skaičiai išaugo tris kartus.    

Peru jau devynias savaites galioja karantinas, paralyžiavęs šalies ekonomiką. 

Dauguma CVID-19 atvejų užregistruota sostinėje Limoje ir Kaljao uostamiestyje, kur gyvena trečdalis iš 32 mln. šalies gyventojų. 

Peru sveikatos apsaugos sistema sunkiai tvarkosi su ligonių antplūdžiu ir yra atsidūrusi prie žlugimo slenksčio, o valstybinėse ligoninėse drastiškai trūksta medicinos įrangos.   

„Tai lyg siaubo filmas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Hipolito Unanue ligoninėje Limoje slaugytoju dirbantis Miguelis Armasas. 

„Viduje atrodo, lyg būtum kapinėse, aplink pilna lavonų. Pacientai miršta tiesiog sėdėdami ant kėdžių ar vežimėliuose“, – kalbėjo jis. 

M.Armasas kartu su kitais ligoninės darbuotojais trečiadienį dalyvavo protesto akcijoje, reikalaudami geriau aprūpinti medikus apsaugos priemonėmis. 

Peru ligoninėse dėl COVID-19 gydoma 7 500 žmonių, rodo naujausi duomenys. 

Limos krematoriumai dirba dieną naktį, o prie kai kurių Kaljao ligoninių nusidriekė mirusiųjų pervežimui skirtų mašinų eilės. 

Jungtinės Valstijos antrą parą iš eilės užfiksavo daugiau kaip 1,5 tūkst. koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirčių, trečiadienį pranešė nuolat atnaujinamą pandemijos statistiką skelbiantis Johnso Hopkinso universitetas.

Baltimorėje įsikūrusio universiteto duomenimis, paskelbtais 20 val. 30 min. vietos (ketvirtadienį 3 val. 30 min. Lietuvos) laiku, bendras koronavirusinės infekcijos aukų COVID-19 skaičius JAV išaugo iki 93 408 žmonių, o 1 561 jų mirė per pastarąją parą.

Jungtinės Valstijos pirmauja pasaulyje tiek pagal COVID-19 pacientų mirčių, tiek pagal bendrą užsikrėtusiųjų skaičių. Šalyje iki šiol nustatyti 1 551 853 infekcijos atvejai.