Koronavirusas pasaulyje: Britanijoje – didžiausias su COVID-19 siejamas mirtingumo prieaugis

Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) prezidentas pranešė, kad jo organizacija nuo kovo užregistravo 208 su COVID-19 susijusius išpuolius prieš sveikatos apsaugos darbuotojus ir įrangą 13-oje valstybių.

TRKK vadovas Peteris Maureris trečiadienį sakė, kad sveikatos apsaugos sistemos ir medikai puldinėjami ir užgauliojami tokiu metu, kai jų labiausiai reikia.

„COVID-19 krizė gali greit virsti apsaugos krize“, – sakė jis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai.

Žurnalistams P.Maureris sakė, kad TRKK sukaupė duomenis iš 13 valstybių Artimuosiuose Rytuose, Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, Amerikos žemynuose ir Afrikoje, kuriose veikia. „Tikėtina, kad tikrasis skaičius yra daug didesnis nei mes apskaičiavome“, – nurodė jis.

Minimi incidentai apima įvairius išpuolius, nuo žodinių grasinimų iki pastatų, kuriuose, kaip manyta, buvo COVID-19 pacientų, padegimo.

Pasak P.Maurerio, 23 proc. šių incidentų buvo fiziniai užpuolimai, 20 proc. – diskriminaciniai išpuoliai prieš sveikatos apsaugos darbuotojus. Kiti incidentai buvo tyčinis pagalbos nesuteikimas arba atsisakymas ją suteikti, žodiniai užpuolimai ir grasinimai, medikų apsaugos priemonių nepaisymas.

TRKK vadovą pribloškė neatitikimas, kai reiškiama didelė parama medikams, „o tikrovėje matome, kad tai išlieka itin delikatus ir opus klausimas su matomais ar apčiuopiamais išpuoliais,... smurtu, visa virtine priešiškų požiūrių, į kuriuos turime atsakyti“.

TRKK ir 12 kitų pasaulinių organizacijų, atstovaujančių milijonams gydytojų, slaugytojų ir sveikatos priežiūros profesionalų, trečiadienį paskelbė deklaraciją, kurioje visuomenės paramos su COVID-19 kovojantiems žmonėms apraiškas pavadino „maloniomis širdžiai“.

Tačiau deklaracijoje taip pat sakoma: „Deja, liūdna tikrovė ta, kad sveikatos apsaugos darbuotojai ilgą laiką patiria daug šokiruojančių smurto formų.“

Organizacijos paminėjo puldinėjimą, niekinimą, fizinį smurtą ir net kai kurių medikų bei žmonių, kuriais jie rūpinosi, nužudymus, taip pat 208 TRKK nuo pandemijos pradžios užregistruotus incidentus.

„Raginame vyriausybes, bendruomenes ir ginklų savininkus visuomet gerbti ir saugoti sveikatos apsaugą, prisidėti kuriant apsaugančią aplinką, kurioje galima saugiai teikti sveikatos paslaugas", – nurodė organizacijos, tarp kurių yra Tarptautinė slaugytojų taryba, Tarptautinė ligoninių federacija ir JAV įsikūrusi ne pelno organizacija „Physicians for Human Rights“.

Jungtinėje Karalystėje su naujuoju koronavirusu siejamas mirtingumo prieaugis yra didesnis nei bet kurioje kitoje pandemijos paveiktoje šalyje, pateikiančioje palyginamų duomenų, ketvirtadienį rašo laikraštis „Financial Times“.

Remiantis oficialiais Nacionalinės statistikos tarnybos (ONS) šią savaitę paskelbtais duomenimis, Jungtinėje Karalystėje registruota beveik 60 tūkst. daugiau mirties atvejų nei paprastai per tą patį laikotarpį nuo kovo 20 dienos.

Tolesnio „Financial Times“ tyrimo, apžvelgusio duomenis iš 19 šalių, rezultatai rodo, kad milijonui JK gyventojų tenka 891 tiesiogiai arba netiesiogiai su koronavirusu susijusi mirtis. Šis rodiklis yra didžiausias iš visų lygintų šalių. 

Mirštamumo rodikliai Britanijoje yra didesni nei kitose nuo pandemijos smarkiai nukentėjusiose šalyse, įskaitant JAV, Italiją, Ispaniją ir Belgiją.

Daugelio ekspertų nuomone, lyginti mirtingumą įvairiuose šalyse tiksliausia skaičiuojant, kiek šių metų mirtingumas viršijo praėjusių penkerių metų vidurkį, nes įvairios šalys naudoja skirtingus mirtingumo nuo COVID-19 vertinimo kriterijus.

Didžiojoje Britanijoje mirtingumas nuo šios pandemijos yra didžiausias iš visų Europos šalių. Iki gegužės vidurio koronavirusui priskiriama daugiau nei 46 tūkst. mirčių, skelbia ONS.

Vyriausybė, savo statistiką registruojanti atskirai ir skelbianti, kad patvirtintų mirčių nuo COVID-19 atvejų skaičius siekia 37 460, yra kritikuojama dėl visuomenės sveikatos krizės valdymo.

Remiantis naujausiais ketvirtadienį paskelbtais AFP duomenimis, mirčių nuo koronaviruso skaičius Europoje jau perkopė 175 tūkst., ir  Europa tapo labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiu žemynu.

Tuo tarpu Italija, neskaičiuojanti didelės dalies mirties atvejų, kai virusu užsikrėtę žmonės miršta slaugos namuose arba ne ligoninėse, oficialiai yra registravusi 33 072 mirčių nuo koronaviruso atvejus, Prancūzija – 28 596, o Ispanija – 27 118.

Jungtinėse Valstijose trečiadienį COVID-19 skaičius perkopė 100 tūkstančių. Iš viso pasaulyje mirė daugiau nei 355 tūkst. naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių.

Ukrainoje per praėjusią parą užfiksuoti 477 nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai, 11 pacientų mirė, o 444 pasveiko, pranešta ketvirtadienį.

Trečiadienį buvo pranešta apie 321 naują COVID-19 atvejį, gegužės 26-ąją – apie 339 naujus atvejus, o gegužės 25-ąją – apie 259 atvejus.

Kaip nurodoma Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Koronaviruso epidemijos plitimo stebėsenos sistemos interneto svetainėje, ketvirtadienį ryte Ukrainoje COVID-19 sirgo 13 274 žmonės – 22 daugiau nei ankstesnę dieną.

Bendras patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius šalyje išaugo iki 22 382; iš viso 699 užsikrėtusieji mirė.

Rusija ketvirtadienį paskelbė, kad šalyje nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 mirusių žmonių skaičius viršijo 4 000, o per praėjusią parą užregistruotų mirties atvejų skaičius prilygo anksčiau šią savaitę užfiksuotam rekordui.

Pasak pareigūnų, jau 4 142 žmonės Rusijoje mirė nuo naujojo koronaviruso, o per pastarąsias 24 val. buvo užregistruoti 174 nauji mirties atvejai.

Naujų mirties atvejų skaičius prilygsta antradienį užfiksuotam didžiausiam paros mirčių skaičiui Rusijoje.

Pareigūnai prognozavo, kad gegužę COVID-19 aukų bus daugiau nei balandį, ir tai siejo su pacientų, kurie į ligonines buvo paguldyti per epidemijos piką prieš kelias savaites, mirtimis.

Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį sveikino COVID-19 padėties Rusijoje stabilizavimosi tendenciją, o ketvirtadienį paskelbtas per parą užregistruotų naujų užsikrėtimo atvejų skaičius jau penktą dieną iš eilės nesiekė 9 000 ir buvo 8 371.

Labiausiai epidemija paveikė Maskvą, kur užregistruoti 2 054 nauji užsikrėtimo atvejai – mažiausiai nuo balandžio 23-iosios.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas trečiadienį paskelbė naujus žingsnius siekiant birželio 1-ąją pradėti atšaukti karantiną, įskaitant ne maisto prekių parduotuvių atidarymą ir leidimą žmonėms išeiti pasivaikščioti su kaukėmis.

Bendras Rusijoje patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius – 379 051 – yra trečias pasaulyje, mažesnis tik už JAV ir Brazilijos skaičius.

Europoje patvirtintų mirčių nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 skaičius ketvirtadienį viršijo 175 tūkst., rodo naujienų agentūros AFP iš oficialių šaltinių renkami duomenys.

Labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiame žemyne užregistruota 175 011 mirčių ir 2 084 058 užsikrėtimo COVID-19 atvejai.

Remiantis oficialiai skelbiamais duomenimis, Jungtinėje Karalystėje užfiksuota 37 460 mirties atvejų, Italijoje – 33 072, Prancūzijoje – 28 596, o Ispanijoje – 27 118.

Visame pasaulyje mirčių nuo COVID-19 skaičius siekia 355 548.

Estijoje per praėjusią parą nustatyta dar 11 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, ketvirtadienį informavo Sveikatos apsaugos departamentas.

Naujų mirties atvejų pastarąją parą neužregistruota.

Iš 1 122 praėjusią parą atliktų testų viruso SARS-CoV-2 sukeliamai infekcijai COVID-19 nustatyti vienuolikos rezultatai buvo teigiami.

Ketvirtadienio ryto duomenimis, šalies ligoninėse dėl koronavirusinės infekcijos gydomi 30 pacientų. Nė vienam iš ligonių nereikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija. 

Iš gydymo įstaigų išrašyti 328 pacientai.

Pasveikusiais nuo COVID-19 iš viso pripažinti 1 574 žmonės.

Nuo epidemijos pradžios Estijoje nuo COVID-19 mirė 66 žmonės.

Iš viso šalyje atlikta per 81 tūkst. testų COVID-19 nustatyti, 1 851 iš jų rezultatai buvo teigiami.

Pietų Korėja ketvirtadienį grąžino kai kuriuos dėl koronaviruso epidemijos įvestus ir vėliau atšauktus fizinio atstumo reikalavimus, šalyje kilus virtinei naujų protrūkių, išprovokavusių nerimą dėl galimos antros susirgimų bangos.      

Nuo penktadienio dviem savaitėms bus uždaryti muziejai, parkai ir meno galerijos tankiai apgyvendintoje Seulo aglomeracijoje, pranešė sveikatos apsaugos ministras Park Neung-hoo. 

Bendrovės savo ruožtu raginamos, be kitų priemonių, vėl grįžti prie lankstaus darbo organizavimo.  

„Nusprendėme nuo rytojaus iki birželio 14 dienos sugriežtinti visas karantino priemones Seulo aglomeracijoje“, – sakė ministras.  

Latvijoje per praėjusią parą užfiksuoti keturi nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, ketvirtadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

Miręs asmuo ėjo aštuntą dešimtį metų ir sirgo lėtinėmis ligomis. 

Per praėjusią parą Latvijoje atliktas 1 951 testas COVID-19 nustatyti, o nuo epidemijos pradžios – 105 504.

Infekcija patvirtinta 1 061 asmeniui, 741 iš jų pasveiko, o 24 pacientai mirė.

Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos teigimu, per praėjusią parą hospitalizuotas vienas COVID-19 pacientas. Latvijos ligoninėse nuo šios ligos gydomi 23 žmonės, trijų pacientų būklė sunki.

Maždaug kas šeštas iki 29 metų amžiaus planetos gyventojas dėl naujojo koronaviruso pandemijos sukeltos krizės neteko darbo, skelbia Tarptautinė darbo organizacija (TDO).

„COVID-19 sukeltą ekonominę krizę skaudžiai pajuto jauni žmonės, ypač moterys, stipriau ir greičiau nei bet kuri kita amžiaus grupė“, – TDO spaudos tarnyba cituoja organizacijos generalinį direktorių Guy Ryderį.

TDO atkreipia dėmesį į tai, kad pandemija ne tik lėmė nemenką nedarbo augimą jaunimo tarpe, bet ir „pažeidė švietimo bei mokymo sistemą, sudarė rimtų kliūčių tiems, kurie siekia patekti į darbo rinką ar pakeisti darbdavį“.

Organizacijos duomenimis, iki krizės tose srityse, kurias labiausiai paveikė pandemija, visų pirma mažmeninės prekybos ir turizmo sektoriuose, buvo įdarbinta 178 mln. žmonių iki 29 metų amžiaus, o  beveik 77 proc. jų dirbo neoficialiai.

Be to, tyrimo duomenimis, tie, kurie išsaugojo savo darbo vietas, susidūrė su darbo dienos trumpinimu, atlyginimų mažinimu.

TDO ekspertai, atsižvelgdami į tokią situaciją, ragina imtis skubių, plataus masto ir tikslingų politinių priemonių jaunimui padėti.

Trečiadienį paskelbtas bendras organizacijų „Gelbėkit vaikus“ ir UNICEF tyrimas parodė, kad dėl COVID-19 pandemijos ekonominių padarinių iki 2020 metų pabaigos visame pasaulyje žemiau skurdo ribos gali atsidurti dar 86 mln. vaikų.

Dviejų agentūrų pranešime teigiama, kad bendras skurde atsidūrusių vaikų skaičius visame pasaulyje padidės iki 672 mln. – šis skaičius bus 15 proc. didesnis nei pernai.

Beveik du trečdaliai šių vaikų yra Užsachario Afrikos ir Pietų Azijos gyventojai.

Visgi tyrimas, pagrįstas Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėmis bei maždaug 100 šalių demografiniais duomenimis rodo, kad dėl pandemijos skurde atsidūrusių vaikų skaičius labiausiai didės Europoje ir Centrinėje Azijoje.

„Šeimų finansinių sunkumų mastas ir gylis gali nubraukti daugelį metų siektą pažangą vaikų skurdo mažinimo srityje ir palikti vaikus be būtiniausių paslaugų“, – pranešime cituojama UNICEF vykdomoji direktorė Henrietta Fore.

Skubiais ir ryžtingais veiksmais „galime užkirsti kelią pandemijos keliamai grėsmei, su kuria susiduria skurdžiausios šalys ir pažeidžiamiausi vaikai, bei ją suvaldyti“, – pridūrė „Gelbėkit vaikus“ vadovė Inger Ashing.

Šie vaikai yra „labai pažeidžiami net trumpalaikiems badavimo ir netinkamos mitybos laikotarpiams, o padariniai gali būti jaučiami visą gyvenimą“, – perspėjo I.Ashing.

Abi organizacijos ragina šalių vyriausybes nedelsiant išplėsti socialinės apsaugos sistemas ir maitinimo mokyklose programas, siekiant apriboti koronaviruso pandemijos padarinius.