Koronavirusas pasaulyje: COVID-19 sirgęs Jungtinės Karalystės premjeras B.Johnsonas grįžta į darbą

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas, gydytas ligoninėje nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, antradienį preliminariai grįžo prie darbo, taip pat posėdžius atnaujino ir parlamentas, o vyriausybė sulaukia vis daugiau kritikos dėl atsako į pandemijos protrūkį.

B.Johnsonas telefonu kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu apie tarptautinį atsaką į COVID-19, o pareigūnai teigė, kad artimiausiomis dienomis jis pirmą kartą per pastarąsias tris savaites kalbėsis su karaliene Elizabeth II.

Tačiau premjero atstovas teigė, kad 55-erių metų B.Johnsonas, keletą dienų praleidęs intensyviosios terapijos skyriuje, dar „oficialiai nedirbo vyriausybės darbo“. Šiuo metu jis yra savo rezidencijoje Čekersyje – XVI amžiaus dvare, įsikūrusiame į šiaurės vakarus nuo Londono.

Užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas laikinai eina premjero pareigas ir trečiadienį dalyvaus ministro pirmininko klausimų ir atsakymų sesijoje per pusiau virtualų Bendruomenių Rūmų posėdį.

Parlamentarai antradienį grįžo prie darbo po savo Velykų atostogų ir nedelsdami patvirtino naujas priemones, leidžiančias daugumai iš 650 įstatymų leidėjų dirbti nuotoliniu būdu.

Socialinio atstumo taisyklės reiškia, kad tik 50 parlamentarų gali saugiai dalyvauti gyvame posėdyje, o Bendruomenių Rūmų pirmininkas Lindsay Hoyle'as paprašė parlamento narių prisijungti per interneto vaizdo konferencijų paslaugą „Zoom“.

„Per krizes turime rasti naujų būdų dirbti. Taip elgėmės visuomet“, – sakė Bendruomenių Rūmų pirmininkas.  

Jis pridūrė: „Per mūsų 700 metų istoriją tai bus istorinė akimirka, kai parlamento nariai uždavinės klausimus ir pasisakys vaizdo ryšiu iš savo namų ir biurų.“ 

Daugelis parlamento narių norėjo grįžti į darbą, kylant vis daugiau klausimų ir kritikos dėl vyriausybės atsako į koronaviruso protrūkį.

JK šiuo metu yra viena labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių šalių. Antradienio duomenimis, ligoninėse mirė 17 337 žmonės – tai 828 atvejais daugiau nei praėjusią dieną.

D.Raabas praėjusią savaitę paskelbė, kad visos šalies mastu paskelbtas karantinas, per kurį žmonės turi likti namuose, tęsis dar tris savaites.

Tačiau daugėja diskusijų apie tai, kaip būtų galima sušvelninti karantino priemones, ir kyla klausimų apie jų ekonominį poveikį.

Anglijos vyriausiojo medicinos pareigūno pavaduotojas Jonathanas Van-Tamas antradienį sakė, kad koronaviruso protrūkis pasiekė aukščiausią tašką Londone, tačiau likusioje šalies dalyje bendras vaizdas buvo kur kas įvairesnis.

„Mes išliekame pavojaus situacijoje, į kurią iš tikrųjų turime atsižvelgti labai rimtai“, – sakė jis eilinėje vyriausybės spaudos konferencijoje.

Kritika vyriausybei

B.Johnsono vadovaujami konservatoriai daug metų buvo kaltinami dėl per mažo finansavimo Nacionalinei sveikatos tarnybai (NHS).

Ministrai yra priversti kasdien aiškintis, kodėl sveikatos priežiūros darbuotojams trūksta asmeninių apsaugos priemonių, o testavimo galimybės tebėra ribotos.

„NHS Providers“, atstovaujantys ligoninių viršininkams, teigė, kad yra susirūpinę dėl galimo medicinos priemonių personalui stygiaus, jei vyriausybė rekomenduos žmonėms dėvėti veido kaukes.

Britanijos odontologų asociacija savo ruožtu teigė, kad jos nariai susiduria su „kritiniu [priemonių] stygiumi“.

Susirūpinimas kilo žiniasklaidai paskelbus, kad britų kompanijos eksportuoja labai reikalingas priemones į kitas Europos šalis, nepaisant stygiaus JK.

Augantis mirčių skaičius slaugos namuose

Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija pateikia tik duomenis apie ligoninėse mirusių žmonių, kurių COVID-19 testas buvo teigiamas, mirtį.

Tačiau ne kartą buvo nerimaujama dėl nepakankamo pranešimo, nes mirties atvejai ne ligoninėse, ypač – slaugos namuose, neįtraukiami į oficialią statistiką.

Savo savaitiniame biuletenyje Nacionalinė statistikos tarnyba teigė, kad per septynias dienas iki balandžio 10-osios užregistruota 18 516 mirčių.

Tai yra 7 996 atvejais daugiau nei penkerių metų vidurkis ir didžiausias savaitės skaičius nuo 2000-ųjų sausio pradžios.

Iš viso 6 213, arba 33,6 proc., mirties liudijimų paminėta COVID-19, įskaitant įtariamus atvejus, palyginti su 3 475 (21,2 proc.) ankstesnę savaitę.

Londono higienos ir atogrąžų medicinos mokyklos naujų infekcinių ligų profesorius Martinas Hibberdas teigė, kad be plataus masto testavimo mirčių skaičiaus padidėjimas gali būti tiesiogiai susijęs su COVID-19.

„Tačiau taip pat tikėtina, kad bent kai kurie iš jų buvo netiesiogiai susiję, pavyzdžiui, dėl to, kad dėl COVID-19 veiklos [žmonės] negalėjo gauti įprastos medicininės priežiūros dėl kitų ligų“, – pridūrė jis.

Tautų Sandraugos šalių vyriausybių vadovų susitikimas, turėjęs vykti birželio mėnesį Ruandos sostinėje Kigalyje, buvo atidėtas dėl koronaviruso pandemijos, antradienį pranešė organizacija.

Naujoji kas dvejus metus vykstančio renginio data bus paskelbta atitinkamu metu, sakoma Londone įsikūrusio sekretoriato pareiškime.

Tautų Sandrauga, vienijanti 54 šalis, daugiausia – buvusias britų kolonijas, ir 2,4 mlrd. žmonių, praėjusį mėnesį pareiškė, kad nuolatos vertins padėtį dėl koronaviruso.

Visgi generalinė sekretorė Patricia Scotland pažymėjo, kad pandemija „pakeitė šiuolaikinės istorijos eigą“, o viso pasaulio vyriausybės kovoja su viruso plitimu.

„Negalime pamiršti rizikų, kurias kelia dideli susibūrimai. Dabartinės aplinkybės reikalauja istorinių sprendimų“, – pridūrė ji, pažadėdama visapusiškai remti visas nukentėjusias šalis.

Ruandos prezidentas Paulas Kagame pareiškė: „Su džiaugsmu pasveikinsime Sandraugos tautų šeimą Kigalio mieste, kai tik pandemija bus nugalėta.“

P.Kagame‘o vyriausybė buvo viena iš pirmųjų Afrikoje, įvedusių griežtą karantiną.

Tuo metu politikai ir aukščiausio rango valstybės tarnautojai atidavė savo atlyginimus padėti žmonėms, nukentėjusiems dėl ekonominių koronaviruso protrūkio padarinių.

Remiantis naujienų agentūros AFP rengiama oficialių šaltinių suvestine, Afrikoje užregistruotas 23 251 užsikrėtimo COVID-19 atvejis ir 1 161 mirties atvejis.

Ruandoje užfiksuoti 147 užsikrėtimo atvejai, tačiau mirties atvejų neužfiksuota.

Švedijos sostinės Stokholmo regione koronaviruso epidemijos pikas galėjo būti pasiektas praėjusią savaitę, o dabar užsikrėtusiųjų skaičius gali pradėti mažėti, antradienį pranešė sveikatos apsaugos pareigūnai.

Visuomenės sveikatos agentūra parengė pranešimą, kuriame, remdamasi statistiniais modeliais, padarė išvadą, kad balandžio 15 dieną Stokholme ir jo apylinkėse koronavirusu buvo užsikrėtę 86 tūkst. iš maždaug 2 mln. rajono gyventojų.

Remiantis oficialiais duomenimis, Švedijoje nuo protrūkio pradžios visoje šalyje užregistruoti 15 322 užsikrėtimo atvejai, įskaitant 6 200 atvejus Stokholmo regione.

Tyrėjai pasitelkė modeliavimą, pagrįstą praneštais atvejais ir atsitiktinai parinktų Stokholmo gyventojų tyrimu.

„Remiantis šiuo modeliu, pikas buvo pasiektas [praėjusią savaitę], todėl galime tikėtis mažesnio užsikrėtimų skaičiaus per parą, tačiau tai nereiškia, kad infekcija yra sustabdyta“, – spaudos konferencijoje pažymėjo vyriausiojo epidemiologo pavaduotojas Andersas Wallenstenas.

A.Wallenstenas pridūrė, kad modeliai taps tikslesni surinkus daugiau duomenų.

Švedija neįvedė specialių karantino priemonių, kokių ėmėsi kitos Europos šalys, o paragino gyventojus prisiimti atsakomybę ir laikytis oficialių rekomendacijų. 

Kalbant apie draudžiamąsias priemonės, buvo uždrausti daugiau nei 50 žmonių susibūrimai ir lankymai slaugos namuose.

Ši strategija sulaukė tam tikros kritikos, kadangi šalies mirtingumo rodikliai aplenkė kaimynines Skandinavijos šalis Suomiją, Daniją ir Norvegiją, kurios ėmėsi griežtesnių izoliavimo priemonių.

Sarkatvelas antradienį nusprendė pratęsti nepaprastosios padėties režimą iki gegužės 22 dienos, siekdamas sustabdyti koronaviruso epidemiją.

Praėjusį mėnesį Sarkatvelas paskelbė nepaprastąją padėtį ir įvedė karantiną, skirtą neleisti virusui plisti.

3,7 mln. gyventojų turinčioje provakarietiškoje šalyje taip pat įvesta naktinė komendanto valanda bei draudimas susiburti daugiau nei po tris žmones.

„Išleidau dekretą, pratęsiantį nepaprastosios padėties padėtį visame Sarkatvele iki gegužės 22 dienos“, – per televiziją transliuotame pranešime pranešė prezidentė Salomė Zurabišvili.

„Priemonėmis, kurių ėmėmės, mums pavyko suvaldyti ligos plitimą pastarąjį mėnesį, tačiau iššūkiai, su kuriais susiduriame, neleidžia panaikinti apribojimų“, – pažymėjo S.Zurabišvili.

Juodosios jūros pakrantėje įsikūręs Sarkatvelas iki šiol pranešė apie 408 užsikrėtimo COVID-19 atvejus ir keturis mirties atvejus. Tai vienas žemiausių rodiklių Europoje.

Visgi S. Zurabišvili perspėjo, kad „kitas artimiausias dvi ar tris savaites naujų atvejų skaičius gali dramatiškai šoktelėti“.

Sveikatos apsaugos ministrė Jekaterina Tikaradzė pripažino, kad šalies ligoninėse nėra pakankamai intensyvios terapijos gydytojų, kurie pajėgtų gydyti tūkstančius sunkios būklės pacientų.  

Prancūzija antradienį paskelbė, kad per praėjusią parą mirus dar 531 koronavirusu užsikrėtusiam žmogui, COVID-19 aukų skaičius šalyje pasiekė 20 796, tačiau ligoninėse gydomų žmonių ir pacientų, kuriems reikia intensyviosios slaugos, toliau mažėja.

Aukšto rango sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas nurodė, kad šalies ligoninėse buvo užregistruotos 387 mirtys, o slaugos namuose – dar 144.

Į bendrą aukų skaičių buvo įtraukta 12 900 žmonių, mirusių ligoninėje, ir 7 896 – senjorų namuose ir kitose slaugos įstaigose.

Pasak J.Salomono, dabar ligoninėse gydomi 30 106 COVID-19 užsikrėtę pacientai – 478 mažiau nei ankstesnę dieną.

Intensyviosios priežiūros skyriuose paguldyti 5 433 pacientai – 250 mažiau nei išvakarėse, sakė J.Salomonas. Šis svarbus rodiklis mažėja jau 13 dieną iš eilės.

J.Salomonas teigė, kad epidemija tebėra aktyvi Prancūzijoje, ir pridūrė, kad „turime likti visiškai mobilizuoti“.

Prancūzija, siekdama sulėtinti epidemijos plitimą, nuo kovo 17 dienos paskelbė karantiną. Prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusią savaitę paskelbė, kad karantinas palaipsniui bus atšaukiamas nuo gegužės 11-osios.

Tada galėtų atsidaryti mokyklos, tačiau kino teatrai, kavinės ir kultūros vietos liktų uždarytos, o vasaros festivaliai galėtų vykti ne anksčiau kaip liepos viduryje.

Rusijos opozicija paragino žmones kitą savaitę protestuoti internete ir taip spausti Kremlių skirti finansinę pagalbą žmonėms, patiriantiems sunkumų dėl koronaviruso paskelbus karantiną.

Interneto mitinge, kuris per „Youtube“ vyks kitą antradienį, Maskvos vietos valdžios politikai Julija Galiamina, Ilja Azaras ir jų sąjungininkai taip pat planuoja siekti amnestijos kaliniams ir priešintis prezidento Vladimiro Putino planui pakeisti konstituciją, kuri tuomet galėtų sudaryti sąlygas jam likti valdžioje iki 2036 metų.

V.Putinas buvo priverstas atidėti svarbų visuotinį balsavimą dėl šios siūlomos pataisos.

„Reikalaujame, kad prezidentas ir Rusijos vyriausybė priimtų skubias priemones žmonėms per krizę gelbėti“, – sakoma organizatorių manifeste, kuris buvo paskelbtas J.Galiaminos feisbuko puslapyje.

Organizatoriai pakvietė šalininkus siųsti jiems „virtualius“ plakatus, kurie bus rodomi protesto tiesioginės transliacijos metu.

Koronaviruso protrūkis ir naftos kainų kritimas smogė Rusijos ekonomikai, daug žmonių liko be darbo.

V.Putinas ragino rusus neiti iš namų, o jų darbdaviams pasakė toliau mokėti jiems algas, bet nesuteikė kompanijoms apčiuopiamos paramos.

Šalyje auga pyktis dėl to, ką daugelis vadina neadekvačia parama paprastiems žmonėms ir smulkiam bei vidutiniam verslui.

Kai kas taip pat nerimauja, kad daug medikų ir klinikų skundžiasi apsauginių priemonių trūkumu.

Rusija antradienį pranešė, kad šalyje užregistruoti 52 763 užsikrėtimo koronavirusu atvejai ir 456 mirties atvejai, o V.Putinas perspėjo, kad protrūkio pikas dar nepasiektas.

Kol kas neaišku, ar prie planuojamo mitingo internetu prisidės opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas.

Tačiau pirmadienį 43 metų politikas tinklaraštyje rašė, kad vyriausybė turi pakankamai išteklių ir turėtų balandžio mėnesį išmokėti rusams koronaviruso išmokas: po 20 tūkst. rublių (240 eurų) suaugusiesiems ir po 10 tūkst. rublių (120 eurų) vaikams.

Jis pakvietė rusus prisidėti prie viešos kampanijos ir raginti Kremlių išdalyti šiuos pinigus.

Cituodamas Maskvos Ekonomikos aukštosios mokyklos duomenis, A.Navalnas sakė, kad ketvirtadalis rusų per karantiną prarado savo pajamas.

Pirmadienį šimtai žmonių nepaisydami socialinio atstumo rekomendacijų Vladikaukaze Šiaurės Kaukaze protestavo prieš įvestus suvaržymus ir ekonominius sunkumus. Tai buvo vienas pirmųjų didelių protestų prieš karantiną Rusijoje.

Informaciją apie opozicijos protestus renkanti nevyriausybinė organizacija „OVD Info“ pranešė, kad jame dalyvavo maždaug 2 tūkst. žmonių, kurių 69 buvo sulaikyti.

Protesto organizatorius Vadimas Čeldijevas, kuris yra operos dainininkas, buvo sulaikytas dviem mėnesiams.

Pirmadienį rusai keliuose miestuose taip pat surengė interneto protestus naudodamiesi interneto milžinės „Yandex“ mobiliųjų telefonų programėle.

Nyderlanduose gegužės 11 dieną bus pradedamos atidaryti pradinės mokyklos ir darželiai, kurie, siekiant sustabdyti koronaviruso plitimą, neveikė beveik mėnesį, antradienį pranešė šalies premjeras Markas Rutte.

Pradinėms mokykloms ir vaikų darželiams bus leidžiama vėl priimti vaikus „ne visos darbo dienos“ principu, spaudos konferencijoje nurodė M.Rutte.

Koronavirusine infekcija COVID-19 jau užsikrėtė daugiau nei 2,5 mln. žmonių visame pasaulyje, o 80 proc. šių patvirtintų atvejų užfiksuota Europoje ir JAV, teigiama oficialiais duomenimis paremtame naujienų agentūros AFP antradienio pranešime.

Visame pasaulyje užregistruoti 2 503 429 COVID-19 atvejai ir 172 551 mirtis.

Europoje, labiausiai nukentėjusiame žemyne, užregistruoti 1 230 522 užsikrėtimo ir 108 797 mirties atvejai, o JAV, šalyje, kurioje COVID-19 plinta sparčiausiai, yra patvirtinta 788 920 atvejų ir mirė 42 458 žmonės.

Visgi manoma, kad tikrieji skaičiai yra didesni, nes daugelyje šalių testai atliekami tik sunkiausiais atvejais.

AFP skaičiai yra grindžiami nacionalinių vyriausybių ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiamais duomenimis.

Italija antradienį pranešė, kad šalyje antrą dieną iš eilės mažėja esamų koronavirusinės infekcijos COVID-19 pacientų skaičius.

Civilinės saugos tarnyba paskelbė, kad šiuo metu 107 709 žmonės yra arba gydomi ligoninėse, arba sveiksta namuose testams parodžius užsikrėtimą naujuoju koronavirusu. Tai 528 mažiau už išvakarėse paskelbtą tos dienos sergančiųjų skaičių.

Pirmadienį buvo 20 pacientų mažiau palyginus su ankstesne diena, ir tai buvo pirmas kartas nuo pirmojo užsikrėtimo atvejo vasario mėnesį, kai sumažėjo esamų COVID-19 pacientų skaičius.

Mirčių skaičius Italijoje išaugo 534 ir dabar siekia 24 648; ši šalis pagal COVID-19 aukų skaičių užima antrą vietą pasaulyje po JAV.

Italijos premjeras Giuseppe Conte anksčiau antradienį pabrėžė, kad nepavyks iškart visiškai išeiti iš karantino, kuris pagal dabartinį planą turėtų baigtis gegužės 3 dieną.

„Mielai pasakyčiau – atverkime viską. Dabar pat, – rašė G.Conte socialiniame tinkle „Facebook“. – Tačiau toks sprendimas būtų neatsakingas. Dėl jo sergamumo kreivė nekontroliuojamai šautų į viršų ir nubrauktų viską, ką mums pavyko iki šiol pasiekti.“ 

Kiti vyriausybės pareigūnai taip pat ragina laikytis atsargumo prieš premjerui vėliau šią savaitę paskelbiant žingsnius, kaip Italija švelnins suvaržymus, atvers ekonomiką ir atsities po koronaviruso krizės.

„Mes neturime priimti skubotų sprendimų“, – sakė koronaviruso komisaras Domenico Arcuri.

„Virusas vis dar yra tarp mūsų – šiek tiek mažiau stiprus, tačiau jis vis dar yra“, – pabrėžė jis.

Stambiojo verslo lobistai ir pagrindinių Italijos pramonės regionų vadovai ragina G.Conte apsvarstyti ekonominę žalą, kurią sukelia karantinas, ir atidaryti daugiau gamyklų bei parduotuvių.

Airija antradienį pareiškė, kad masiniai renginiai šalyje liks uždrausti iki rugpjūčio pabaigos kaip dalis priemonių, skirtų kovoti su koronaviruso pandemija.

Vyriausybės pranešime sakoma, kad vietos valdžios institucijos buvo informuotos, jog „5 000 [žmonių] viršijančių renginių licencijos nebus svarstomos iki rugpjūčio pabaigos“.