Koronavirusas pasaulyje: Estijoje egzaminai nebus privalomi, Rusijoje pandemija nestoja

Jungtinė Karalystė, planuojanti švelninti prieš šešias savaites įvestas karantino priemones, pirmadienį rengiasi saloje prie pietinių Anglijos krantų diegti naują išmaniųjų telefonų programėlę koronavirusui stebėti.

Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos (NHS) sukurta programėlė bus išbandyta Vaito saloje, o vėliau šį mėnesį įdiegta visoje šalyje.

Programėlė yra svarbi ministro pirmininko Boriso Johnsono planams atšaukti nurodymą gyventojams būti namie.

Sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas paskelbė, kad programėle nuo antradienio naudosis Vaito salos medikai, o vėliau šią savaitę ji bus prieinama visiems salos namų ūkiams, kurių yra maždaug 80 tūkstančių.

Pasak sekretoriaus, programėlė sukurta pagal vyriausybės naują „testavimo ir susekimo“ strategiją, kuria siekiama „susekti ir izoliuoti virusą, kad jis negalėtų daugintis“.

„Tai nereiškia socialinio atstumo priemonių pabaigos Vaito saloje ar kur nors kitur“, – pridūrė M.Hancockas per kasdienę spaudos konferenciją Dauningo gatvėje.

Didžioji Britanija yra tarp labiausiai COVID-19 pandemijos paveiktų šalių. JK mirė iš viso 28 734 žmonės, kuriems buvo testais patvirtinta COVID-19, ir šis skaičius jau beveik prilygsta labiausiai Europoje paveiktos Italijos aukų skaičiui.

B.Johnsonas praėjusią savaitę pareiškė, kad šalis jau perėjo koronaviruso epidemijos piką ir ateinančią savaitę paskelbs „gaires“, kaip ketinama švelninti kovo pabaigoje įvestus griežtus suvaržymus.

Suvaržymai iš naujo turėtų būti vertinami ketvirtadienį, bet nemanoma, kad B.Johnsonas savo pasiūlymus išdėstys anksčiau nei sekmadienį, praneša žiniasklaida.

Iki tol pareigūnai vertins naujosios išmaniųjų telefonų programėlės veiksmingumą Vaito saloje.

Prancūzijos premjeras pirmadienį teisino planą nuo kitos savaitės švelninti karantino priemones, nepaisydamas susirūpinimo, kad vyriausybė galbūt per greitai atidaro mokyklas, ir abejonių dėl kaukių prieinamumo.

Gegužės 11-ąją šalyje turi būti atšauktos kai kurios kovo viduryje įvestos priemonės, atidaromos kai kurios mokyklos. Ši Prancūzijos strategija skiriasi nuo kitų Europos šalių sprendimų.

„Apribojimai buvo būtini sprendžiant padėtį, bet jų socialinė ir ekonominė kaina yra milžiniška“, – senatoriams dėstydamas vyriausybės strategiją sakė premjeras Edouard'as Philippe'as.

„Dabar lemiamas momentas, negalime likti izoliuoti, – sakė jis. – Ekonominis gyvenimas būtinai privalo greitai atsinaujinti.“

Vėliau senatoriai nedidele balsų atmetė vyriausybės planą dėl izoliacijos režimo atšaukimo, bet šis balsavimas nesutrukdys vyriausybei jo vykdyti.

Kritikai sako, kad šalis nėra pasirengusi laikytis griežtų socialinio atstumo ir kitų priemonių, kurios bus būtinos po gegužės 11-osios, kad iš naujo neįsipliekstų epidemija, šalyje jau nusinešusi per per 25 tūkst. gyvybių.

„Katastrofa pažeidžiamiausiems“

Sekmadienį daugiau kaip 300 Paryžiaus regiono merų parašė atvirą laišką prezidentui Emmanueliui Macronui, ragindami jį atidėti moksleivių sugrįžimą į mokyklas. Merai sakė, kad jiems reikia daugiau laiko didžiulei mokyklų darbo reorganizacijai.

Tačiau E.Philippe'as sakė, kad mokyklų uždarymas buvo „katastrofa pažeidžiamiausiems vaikams ir paaugliams“, o mokymosi nesėkmės ir mokyklos nebelankymas gali tapti „laiko bomba“.

E.Macronas sakė, kad galutinės karantino atšaukimo plano detalės bus paskelbtos ketvirtadienį.

Vyriausybė taip pat buvo kritikuojama dėl savo politikos kaukių klausimu. Oficialiai kaukės visuomenei pradėtos pardavinėti pirmadienį, nors žmonės šalyje sugebėdavo jų įsigyti nepaisydami jų rekvizavimo nuo kovo mėnesio.

E.Philippe'as atmetė sveikatos apsaugos darbuotojų kaltinimus prekybininkams atsargų kaupimu, kai daugeliui ligoninių kaukių vis dar trūksta.

„Niekada nebuvo jokių slaptų atsargų: buvo pateikti didžiuliai užsakymai, o jiems įvykdyti reikia tam tikro laiko“, – Senatui sakė premjeras.

Pradėjus kaukes pardavinėti visuomenei, kritika nukrypo į jų kainas.

„Sakykime, kad chirurginė kaukė kainuoja 60 centų, o jums per dieną jų reikia trijų, kad naudotumėt jas teisingai. Keturių asmenų šeimai tai 7,2 euro per dieną, tad išleistumėt daugiau kaip 200 eurų per mėnesį“, – sakė vartotojų grupės „UFC-Que Choisir“ prezidentas Alainas Bazot (Alenas Bazo).

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį pareiškė, kad Vašingtonas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių „spekuliatyvius“ JAV prezidento teiginius, kad naujasis koronavirusas atsirado laboratorijoje Kinijos mieste Uhane. 

„Iš Jungtinių Valstijų vyriausybės negavome jokių duomenų ar konkrečių įrodymų, susijusių su tariama viruso kilme, todėl iš mūsų perspektyvos tai išlieka spekuliatyvūs [teiginiai]“, – virtualioje spaudos konferencijoje pareiškė PSO Sveikatos krizių programos vadovas Michaelas Ryanas.

Prancūzija pirmadienį paskelbė, kad koronavirusinė infekcija COVID-19 šalyje jau pareikalavo per 25 tūkst. gyvybių.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad iš viso 25 201 žmogus mirė nuo COVID-19 šalies ligoninėse ir slaugos namuose.

Per pastarąsias 24 valandas nuo COVID-19 mirė 306 žmonės, tuo metu ankstesnę dieną buvo užregistruoti 135 mirties atvejai.

Italijos premjeras Giuseppe Conte pirmadienį paragino įtraukti daugiau moterų į komitetus, patarinėjančius jo vyriausybei koronaviruso krizės valdymo klausimais.

Tokį raginimą premjeras paskelbė senatorėms paraginus suteikti moterims didesnį vaidmenį įvairiose grupėse, kuriose dabar dirba daugiausia vyrai.

G.Conte sakė, kad prašys komiteto, kuriam pavesta parengti Italijos atsigavimo po karantino planą, pirmininko Vittorio Colao „įtraukti į šį ekspertų komitetą moterų, kurių profesinės savybės neabejotinai bus didelė pagalba šaliai“.

Premjeras taip pat sakė planuojantis paprašyti civilinės saugos agentūros įtraukti „adekvatų moterų skaičių“ į jos techninį ir mokslinį komitetą dėl koronaviruso.

Toks pats prašymas buvo pateiktas „visiems ministrams, kad jie atsižvelgtų į lyčių lygybę formuojant įvairias darbo grupes“.

Italijos vyriausybėje šiuo metu pagrindiniuose postuose dirba 14 vyrų ir aštuonios moterys.

320 vietų Senate yra 112 moterų, kurios sudaro 35 proc. senatorių. Panašus disbalansas yra ir žemuosiuose Deputatų Rūmuose.

Italijos premjeras Giuseppe Conte pirmadienį paragino įtraukti daugiau moterų į komitetus, patarinėjančius jo vyriausybei koronaviruso krizės valdymo klausimais.

Tokį raginimą premjeras paskelbė senatorėms paraginus suteikti moterims didesnį vaidmenį įvairiose grupėse, kuriose dabar dirba daugiausia vyrai.

G.Conte sakė, kad prašys komiteto, kuriam pavesta parengti Italijos atsigavimo po karantino planą, pirmininko Vittorio Colao „įtraukti į šį ekspertų komitetą moterų, kurių profesinės savybės neabejotinai bus didelė pagalba šaliai“.

Premjeras taip pat sakė planuojantis paprašyti civilinės saugos agentūros įtraukti „adekvatų moterų skaičių“ į jos techninį ir mokslinį komitetą dėl koronaviruso.

Toks pats prašymas buvo pateiktas „visiems ministrams, kad jie atsižvelgtų į lyčių lygybę formuojant įvairias darbo grupes“.

Italijos vyriausybėje šiuo metu pagrindiniuose postuose dirba 14 vyrų ir aštuonios moterys.

320 vietų Senate yra 112 moterų, kurios sudaro 35 proc. senatorių. Panašus disbalansas yra ir žemuosiuose Deputatų Rūmuose.

Tūkstančiai Vengrijos moksleivių pirmadienį pradėjo laikyti egzaminus, nors mokyklos iš esmės tebėra uždarytos net ir švelninant dėl koronaviruso įvestus suvaržymus.

Praėjusią savaitę premjeras Viktoras Orbanas leido sušvelninti komendanto valandos režimą šalyje, išskyrus Budapeštą, tačiau mokyklos turi likti uždarytos bent iki gegužės pabaigos.

Daugiau kaip 80 tūkst. moksleivių ir 6 tūkst. mokytojų artimiausiomis savaitėmis turi dalyvauti brandos egzaminuose maždaug tūkstantyje centrų visoje šalyje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mokyklos klasė Vengrijoje

Dauguma moksleivių, kurie nuo kovo vidurio mokėsi namuose, egzaminus turėtų laikyti šį mėnesį, nors yra palikta galimybė laikyti juos rudenį.

Prieš mokinių atvykimą mokyklos buvo dezinfekuotos. Vietos žiniasklaida šiuos brandos egzaminus vadina „keisčiausiais per kelis dešimtmečius“.

Ne daugiau kaip 10 mokinių vienu metu gali sėdėti klasėje per egzaminus raštu, o suolai turi būti sustatyti 1,5 m atstumu vieni nuo kitų.

Moksleivių taip pat reikalaujama koridoriuose būti su kaukėmis, o daugumos egzaminų žodžiu atsisakyta siekiant apriboti glaudžius kontaktus.

Prie įėjimo į vieną Budapešto mokyklų darbuotojai su guminėmis pirštinėmis dalijo kaukes moksleiviams ir prašė jų naudotis rankų dezinfekavimo priemonėmis.

„Buvo keista eiti ir sėdėti ten be jokio bendravimo su klasės draugais, kurių nemačiau mėnesį“, – interneto svetainei HVG.hu sakė vienas moksleivis.

„Buvo sunku laikyti egzaminus su kauke ir akiniais, nes jie kas kelias minutes aprasodavo“, – sakė kitas.

Vyriausybės sprendimas neatidėti egzaminų sulaukė ir kritikos.

Mokytojų profesinės sąjungos protestavo dėl to, kad moksleiviams ir mokytojams, ypač vyresniems, dalyvavimas egzaminuose kelia pavojų užsikrėsti. Viena profesinė sąjunga net paragino boikotuoti egzaminus.

Šalies žiniasklaida citavo kai kuriuos tėvus, sakiusius, kad vaikai dėl netinkamos skaitmeninės mokymosi įrangos namuose negalėjo gerai pasirengti.

Beveik 10 mln. gyventojų turinčioje Vengrijoje iki pirmadienio užregistruota daugiau kaip 3 tūkst. COVID-19 atvejų ir 351 mirties nuo šios ligos atvejis.

Per pasaulio lyderių ir filantropų telekonferenciją pirmadienį buvo surinkta 7,4 mlrd. eurų vakcinos nuo koronaviruso ir jo gydymo moksliniams tyrimams, pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Koronavirusinė infekcija COVID-19 pareikalavo beveik ketvirčio milijono gyvybių visame pasaulyje, o vien Europoje užfiksuota 140 tūkst. su koronavirusu susijusių mirčių. U. von der Leyen pabrėžė, kad vakcina yra geriausia galimybė įveikti šį užkratą.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas gyrė lėšų rinkimo konferenciją kaip galingą „visuotinio solidarumo“ demonstraciją.

Didžiosios Europos valstybės bei Japonija ir Kanada skyrė didžiausias sumas iš maždaug 40 šalių, tačiau oficialaus JAV atstovo pirmadienio konferencijoje nebuvo – tai iškėlė perspektyvą, kad vyks nekoordinuota konkurencija kuriant ir gaminant vakciną.

Europos Sąjunga, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, vakcinos nuo koronaviruso ir jo gydymo moksliniams tyrimams skirs daugiau kaip 2 mlrd. eurų.

U.von der Leyen per konferenciją nurodė, kad Bendrija vakcinos nuo koronaviruso ir jo gydymo moksliniams tyrimams skiria 1 mlrd. eurų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pranešė, kad jos šalis skiria 525 mln. eurų, o prancūzų lyderis Emmanuelis Macronas savo ruožtu informavo, kad Prancūzija kovai su COVID-19 skiria 500 mln. eurų.

Vakcina turi būti prieinama visoms šalims

Visos priemonės nuo koronaviruso, įskaitant būsimą vakciną, medikamentus ir testavimo rinkinius, turi būti prieinamos visoms pasaulio šalims, pirmadienį per telekonferenciją pareiškė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas. 

„Šios naujos priemonės padės mums visiškai kontroliuoti pandemiją ir turi būti vertinamos kaip pasaulinės visuomenės vertybės, prieinamos visiems“, – pareiškė A.Guterresas.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas taip pat pareiškė, kad „galutinę sėkmę nulems ne tai, kaip greitai mes pajėgsime sukurti šiuos instrumentus“.

Pasak jo, „svarbiausia priklausys nuo to, kaip tolygiai mes galėsime juos paskirstyti“.

„Niekas iš mūsų negali sutikti su tokiu pasauliu, kuriame vieni žmonės yra apsaugoti, o kiti lieka neapsaugoti“, – kalbėjo PSO vadovas.  

Tarptautinės pastangos kuriant vakciną nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 turi sudaryti tokias sąlygas, kad ši vakcina būtų prieinama visoms šalims, pareiškė Prancūzijos prezidentas E.Macronas.

„Siekiame paspartinti tiriamąjį darbą dėl gydymo metodų ir vakcinos, nors žinome, kad tam prireiks laiko. Šios iniciatyvos centre yra sprendimas, kurį privalome drauge priimti: kad ši vakcina, kai ji bus pagaminta, taps viso pasaulio bendra nuosavybe. Tai yra, ji nepriklausys kam nors: ji priklausys visiems“, – sakė E.Macronas.

Vakcina „turi būti prieinama visam pasauliui“, pabrėžė jis.

Pasak E.Macrono, būtinas bendras darbas ir ES, ir platesnis tarptautinis valstybių, fondų, privačių partnerių bendradarbiavimas.

„Pradinė įmoka“

Per pirmadienio konferenciją surinkta 7,4 mlrd. iš planuotų 7,5 mlrd. eurų; vis dėlto kai kurie donorai nenurodė tikslios sumos. Tuo metu JT vadovas A.Guterresas perspėjo, kad pinigų prireiks dar daugiau, o galutinė reikiama suma esą sieks beveik 38 mlrd. eurų.

„Šios lėšos yra tam tikra pradinė įmoka už naujų priemonių kūrimą reikiamu greičiu, – per konferenciją sakė Guterresas. – Tačiau norint pasiekti visus ir visur, mums reikia penkis kartus didesnės sumos.“

Iš viso lėšų paaukojo apie 40 šalių, JT ir filantropinių organizacijų, įskaitant Billo ir Melindos Gatesų fondą, ir mokslinių tyrimų institutų.

Tačiau iniciatyvą aptemdė JAV nedalyvavimas, šios šalies prezidentui Donaldui Trumpui pradėjus atvirą kovą su PSO dėl jos tvarkymosi su pandemija.

D.Trumpas, lapkritį sieksiantis perrinkimo į prezidento postą, sekmadienį pareiškė, kad JAV turės koronaviruso vakciną iki metų pabaigos.

Tačiau kai kur jo prognozė buvo sutikta skeptiškai. Vokietijos sveikatos ministras Jensas Spahnas įspėjo, kad vakcinos sukūrimas gali užtrukti kelerius metus.

U.von der Leyen balandžio 24 dieną išplatino vaizdo kreipimąsi, kuriame paaiškino šios donorų konferencijos tikslą.

„Gegužės 4-ąją internetu organizuojame pasaulinę lėšų rinkimo konferenciją. Siekiama apjungti mūsų jėgas ir mobilizuoti išteklius. Norime suburti viso pasaulio vadovus, kad drauge įveiktume virusą“, – sakė U.von der Leyen.

Ji pabrėžė būtinybę kuo greičiau sukurti vakciną, pradėti ją gaminti ir platinti visame pasaulyje.

„Tam mums reikia pinigų. Tarp pagrindinių šio viršūnių susitikimo uždavinių bus surinkti pirmą 7,5 mlrd. eurų sumą, kad suteiktume postūmį pasauliniame bendradarbiavimui. Bet vėliau reikės dar daugiau lėšų“, – sakė EK pirmininkė.

Estijos vyriausybė pirmadienį pritarė švietimo ir mokslo ministrės pasiūlymui šiemet nerengti pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų, o vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus padaryti neprivalomus, leidžiant užbaigti vidurinę mokyklą jų nelaikant.

„Mes nuodugniai aptarėme šį klausimą su tėvais, moksleiviais, mokytojais ir mokyklų vadovybių atstovais ir pasiekėme bendrą sutarimą, kuriam taip pat vienbalsiai buvo pritarta, kaip žinoma iš vėlesnių atsiliepimų.

Svarbu, kad dabartinėje situacijoje mokiniams būtų sudaryta galimybė rinktis, laikyti valstybinius egzaminus ar ne, ar tai padaryti dabar, ar vėliau. Tačiau aš raginu visus abiturientus dalyvauti egzaminuose, nes jų gali prireikti jų tolesnėms studijoms“, – pareiškė švietimo ir mokslo ministrė Mailis Reps. 

Mokyklą baigiantys moksleiviai, užsirašę laikyti šių metų valstybinius mokyklos baigimo egzaminus ir norintys juos laikyti 2019–2020 mokslo metų pabaigoje, gali laikyti estų kalbos arba estų kaip antrosios kalbos egzaminus, taip pat matematikos ir vienos užsienio kalbos egzaminus. 

Baigiamieji vidurinės mokyklos egzaminai Estijoje prasidės gegužės pabaigoje.

Papildomi valstybiniai egzaminai tiems, kurie nelaikė jų pavasarį ar liko nepatenkinti savo rezultatais, bus organizuojami 2020–2021 mokslo metų pirmoje pusėje.

Iranas pirmadienį atvėrė mečetes tose šalies dalyse, kuriose laikoma, kad pavojus užsikrėsti koronavirusu yra mažas, visoje šalyje pasveikus beveik 80 tūkst. dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 hospitalizuotų pacientų.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras  pranešė, kad šalyje užregistravus dar 74 naujus mirties nuo COVID-19 atvejus, bendras aukų skaičius, registruojamas nuo vasario vidurio, pasiekė 6 277.

Irane sekmadienį buvo registruotos 47 su COVID-19 susijusios mirtys – mažiausias skaičius per pastarąsias 55 paras.

Per praėjusią parą taip pat registruoti 1 223 nauji užsikrėtimo atvejai, nurodė K.Jahanpouras. Pasak jo, iš viso šalyje patvirtinti 98 647 koronaviruso atvejai.

Pirmadienį 132 mažiausiai koronaviruso paveiktuose administraciniuose rajonuose, kurie sudaro maždaug trečdalį visų esančių šalyje, mečetės vėl atvėrė savo duris tikintiesiems. 

Šalyje pradėta naudoti spalvų kodų – baltos, geltonos ir raudonos – sistema, žymint skirtingus koronaviruso grėsmės lygius atskiruose rajonuose.

„Scanpix“/AP nuotr./Moterys su kaukėmis Teherano gatvėse.

Į mečetes ateinantys tikintieji privalo dėvėti apsaugines kaukes ir pirštines. Maldos namuose jiems leidžiama būti ne ilgiau nei pusvalandį pamaldų metu ir jie privalo naudotis tik asmeniniais daiktais, nurodo sveikatos apsaugos ministerija.

Mečetėms taip pat liepta susilaikyti nuo maisto ir gėrimų dalinimo tikintiesiems, pasirūpinti dezinfekciniu skysčiu maldininkų rankų ir visų paviršių dezinfekavimui, nurodoma pranešime, kurį paskelbė naujienų agentūra ISNA.

Pasak K.Jahanpouro, nuo vasario vidurio, kai Iranas pranešė apie pirmuosius COVID-19 infekcijos atvejus, iš ligoninių jau išrašyti 79 397 žmonės, tačiau 2 676 yra kritinės būklės ir gydomi toliau.

Pasak atstovo, Iranas yra viena iš „penkių pasaulio valstybių“, kur pasveikusiųjų skaičius yra didžiausiais. Šio pareiškimo jis nedetalizavo.

Tačiau ekspertai ir pareigūnai užsienyje ir net pačiame Irane abejoja valdžios skelbiamos oficialios statistikos tikslumu. Pasak jų, tikrasis koronaviruso atvejų skaičius gali būti gerokai didesnis, nei skelbiama oficialiai.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani nurodė, kad Iranui „pavyko sėkmingai sustabdyti šio viruso plitimą daugelyje“ šalies dalių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Hassanas Rouhani

Kalbėdamas vaizdo konferencijoje, kurią transliavo televizija, H.Rouhani pareiškė, kad Irano atsakas į pandemijos protrūkį „kai kuriais atvejais buvo įvertintas kaip viršijantis tarptautinius standartus“.

Tačiau JAV įvestos „žmogaus teises varžančios“ sankcijos šiitų respublikai trukdė jos pastangoms sukontroliuoti viruso plitimą, neleido kompanijoms patenkinti Irano medicininių priemonių poreikių, pridūrė jis. 

Iranui taikomos griežtos JAV sankcijos, kurias prezidentas Donaldas Trumpas sugrąžino 2018 metais pasitraukęs iš svarbaus daugiašalio susitarimo su Teheranu dėl jo branduolinės programos. Jos daugiausia taikomos naftos ir bankinystės sektoriams.

Tačiau humanitarinės, ypač medicininės paskirties prekėms šios sankcijos neturėtų būti taikomos.

Tačiau tokių prekių įsigijimui užsienyje kelią užkerta bankai, bijantys turėti verslo reikalų su Iranu, kad neužsitrauktų JAV nemalonės ir sankcijų.

Tarptautinės pastangos kuriant vakciną nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 turi sudaryti tokias sąlygas, kad ši vakcina būtų prieinama visoms šalims, per vaizdo konferenciją, skirtą lėšoms kovai su pandemija rinkti, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

„Siekiame paspartinti tiriamąjį darbą dėl gydymo metodų ir vakcinos, nors žinome, kad tam prireiks laiko.

Šios iniciatyvos centre yra sprendimas, kurį privalome drauge priimti: kad ši vakcina, kai ji bus pagaminta, taps viso pasaulio bendra nuosavybe. Tai yra, ji nepriklausys kam nors: ji priklausys visiems“, – sakė E.Macronas.

Vakcina „turi būti prieinama visam pasauliui“, pabrėžė jis.

Prancūzijos prezidento nuomone, koronaviruso pandemijos akivaizdoje taktika „kiekvienas už save“ būtų klaida.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

„Žinoma, teisinga, kad valstybės siekia apsaugoti savo gyventojus ir surasti savo atsaką, bet galutinai [krizę] galėsime įveikti tik drauge“, – pažymėjo jis.

Pasak E.Macrono, būtinas bendras darbas ir Europos Sąjungoje, ir platesnis tarptautinis valstybių, fondų, privačių partnerių bendradarbiavimas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen balandžio 24 dieną išplatino vaizdo kreipimąsi, kuriame paaiškino šios donorų konferencijos tikslą.

„Gegužės 4-ąją internetu organizuojame pasaulinę lėšų rinkimo konferenciją. Siekiama apjungti mūsų jėgas ir mobilizuoti išteklius. Norime suburti viso pasaulio vadovus, kad drauge įveiktume virusą“, – sakė U.von der Leyen.

Ji pabrėžė būtinybę kuo greičiau sukurti vakciną, pradėti ją gaminti ir platinti visame pasaulyje.

„Tam mums reikia pinigų. Tarp pagrindinių šio viršūnių susitikimo uždavinių bus surinkti pirmą 7,5 mlrd. eurų sumą, kad suteiktume postūmį pasauliniame bendradarbiavimui. Bet vėliau reikės dar daugiau lėšų“, – sakė EK pirmininkė.

Visos priemonės nuo koronaviruso, įskaitant būsimą vakciną, medikamentus ir testavimo rinkinius, turi būti prieinamos visoms pasaulio šalims, pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas.

„Šios naujos priemonės padės mums visiškai kontroliuoti pandemiją ir turi būti vertinamos kaip pasaulinės visuomenės vertybės, prieinamos visiems“, – pareiškė A.Guterresas per vaizdo konferenciją su pasaulio lyderiais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Antonio Guterresas

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas taip pat pareiškė, kad „galutinę sėkmę nulems ne tai, kaip greitai mes pajėgsime sukurti šiuos instrumentus“.

Pasak jo, „svarbiausia priklausys nuo to, kaip tolygiai mes galėsime juos paskirstyti“.

„Niekas iš mūsų negali sutikti su tokiu pasauliu, kuriame vieni žmonės yra apsaugoti, o kiti lieka neapsaugoti“, – kalbėjo PSO vadovas.  

Šios konferencijos tikslas – surinkti ne mažiau nei 7,5 mlrd. eurų vakcinos nuo koronaviruso ir jo gydymo moksliniams tyrimams.

Ją surengė Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Japonija, Kanada ir Saudo Arabija. Reikiamų lėšų tikimasi surinkti per kelias savaites ar mėnesius, gavus paramos iš Pasaulio banko, fondo „Bill & Melinda Gates Foundation“ ir kai kurių pasiturinčių privačių asmenų.

Visoje Italijoje kovo mėnesį užregistruota 49,4 proc. daugiau mirties atvejų, palyginti su ankstesnių penkerių metų mėnesio vidurkiu, rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys.

Italijoje švelninamas karantinas

+2

Nuo vasario 20 dienos, kai Italijoje buvo užregistruotas pirmasis koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejis, mirties atvejų skaičius šalyje padidėjo 38,7 proc., palyginti su ankstesnių penkerių metų mėnesio vidurkiu, rodo statistikos agentūros ISTAT ir visuomenės sveikatos instituto ISS duomenys.

Islandijoje nuo pirmadienio atsidaro mokyklos ir universitetai, šaliai pradėjus švelninti prieš septynias savaites įvestas priemones naujojo koronaviruso plitimui sustabdyti.

Iš viso šioje Šiaurės Atlanto saloje patvirtinti 1 799 užsikrėtimo koronavirusu atvejai ir 10 mirčių, tačiau nuo balandžio 23 dienos per parą buvo registruojama ne daugiau trijų naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų.

Balandžio mėnesį leidinyje „New England Journal of Medicine“ paskelbtoje studijoje sakoma, kad pandemijos plitimą sustabdyti padėjo didelis atliekamų tyrimų mastas – didesnis nei bet kurioje kitoje šalyje. Tyrimai dėl koronaviruso buvo pradėti mėnesiu anksčiau, nei šalyje buvo patvirtintas pirmas užsikrėtimo atvejis. 

Iki šeštadienio dėl COVID-19 buvo patikrinti 50 406 šalies gyventojai arba 14 proc. iš visų 364 tūkst. šalies gyventojų.

Manoma, kad toks testavimas padėjo sulėtinti viruso plitimą ir leido sveikatos apsaugos pareigūnams greičiau nustatyti užsikrėtusius asmenis, kuriems nepasireiškė koronaviruso simptomai arba kurie manė esą peršalę arba susirgę gripu.

Pagal galiojančią tvarką, jeigu tyrimų dėl COVID -19 rezultatas yra teigiamas, asmuo turi laikytis 14 dienų saviizoliacijos po to, kai karščiavimas baigiasi arba tol, kol tyrimų rezultatas būna neigiamas. Visi asmenys, turėję kontaktą su užsikrėtusiuoju, taip pat privalo izoliuotis dviem savaitėms.

13 tūkst. studentų turintis Islandijos universitetas Reikjavike pirmadienį paskelbė po truputį ir laipsniškai atveriantis auditorijų duris, naujienų agentūrai AFP sakė universiteto rektorius Jonas Atli Benediktssonas (Jonas Atlis Benediktsonas). Taip pat turėtų atsidaryti ir kiti šeši po šalį išsibarstę universiteto padaliniai. 

„Gera sugrįžti“

Iš 38 vidurinių ir profesinių mokyklų Islandijoje pirmadienį duris atvėrė daugiausia profesinės mokyklos, bet mokiniai dirba mažesnėse grupėse.

Šiose mokyklose, kur dauguma užsiėmimų yra praktiniai, mokslo metų baigimo egzaminai negali vykti nuotoliniu būdu.

Reikjaviko Technologijų mokykla, kurioje mokomasi kirpėjų, dailidžių, juvelyrų amato ir kompiuterinio programavimo, pirmadienį sulaukė gana nedaug sugrįžusių studentų. 

Per artimiausias dvi savaites tikimasi sulaukti vos ketvirtadalio iš jų.

17 metų būsimasis dailidė Egillas Arnasonas AFP sakė, kad nejaučia nerimo dėl sugrįžimo į klases.

„Gera sugrįžti ir susitikti su savo draugais“, – sakė jis, dailindamas stalčiaus kampą. – Mokytis iš namų buvo neblogai, bet pradėjo nusibosti.“

Dauguma neprofesinių vidurinių mokyklų, su kuriomis susisiekė AFP, nurodė, kad kol kas klasės liks uždarytos ir jos tęs mokymą nuotoliniu būdu dar mažiausiai tris šių akademinių metų savaites, kad nereikėtų spręsti sudėtingos problemos dėl rekomenduojamos distancijos tarp mokinių užtikrinimo klasėse.

Šių mokyklų mokiniai egzaminus laikys internetu.

Darbą įprastu grafiku pirmadienį atnaujino ir vaikų darželiai bei pradinės mokyklos. Šios įstaigos nebuvo užvėrusios durų, tik buvo sutrumpinusios darbo valandas.

Apie pirmąjį priemonių prieš koronaviruso plitimą paketą Islandija paskelbė kovo 16 dieną. Vėliau, kovo 24-ąją, šios priemonės buvo dar sugriežtintos. 

Pirmadienį darbą taip pat atnaujino kirpyklos ir odontologijos įstaigos, tačiau plaukimo baseinai, sporto klubai ir barai iki šiol lieka uždaryti.

Nuo pirmadienio vienoje vietoje leidžiama rinktis ne daugiau nei 50 žmonių. Ankstesnė riba buvo 20.

Rusijoje antrą dieną iš eilės per parą buvo nustatyta daugiau kaip 10 tūkst. naujų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, pirmadienį pranešė Informacijos centras koronaviruso padėčiai stebėti.   

„Per praėjusią parą Rusijoje patvirtintas 10 581 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejis 82-uose regionuose. Be klinikinių simptomų užregistruoti 5 352 atvejai (50,6 proc.), Maskvoje – 5 795 atvejai“, – rašoma centro pranešime. 

Nuo epidemijos pradžios Rusijoje jau nustatyti 145 268 COVID-19 atvejai 85-iuose šalies regionuose.

Per parą užsikrėtusiųjų skaičius išaugo 7,9 procento. 

Rusijoje augant užsikrėtusiųjų skaičiui, kova su pandemija nesustoja

+9

Per praėjusią parą užfiksuoti 76 letaliniai atvejai, iš jų 35 – Maskvoje. Bendras mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius šalyje padidėjo iki 1 356. 

Per parą iš ligoninių buvo išrašyti 1 456 pasveikę asmenys, iš jų 544 – Maskvoje. Nuo epidemijos pradžios pasveiko 18 095 žmonės.

Mažesnis mirštamumas

Rusija tampa nauju koronaviruso pandemijos epicentru, kai daugelis Vakarų Europos šalių jau pradeda švelninti taikomas karantino priemones, sumažėjus užkrečiamumo ir mirštamumo rodikliams.

Nepaisant spartaus naujų atvejų skaičiaus augimo oficialus mirštamumo rodiklis Rusijoje tebėra žemas, palyginti su tokiomis šalimis, kaip Italija, Ispanija ir Jungtinės Valstijos.    

Rusų pareigūnai tikina, kad tai pasiekti padėjo skubūs sprendimai uždaryti šalies sienas, taip pat vykdomas platus testavimas. Visgi kritikai abejoja oficialiai skelbiamais skaičiais.    

Valdžia pratęsė karantiną iki gegužės 11 dienos. Pareigūnai taip pat nurodė, kad pasibaigus šiam terminui suvaržymai palaipsniui gali būti atšaukti. Skirtinguose Rusijos regionuose taikomi nevienodi suvaržymai.  

Protrūkio Rusijoje epicentru tapo šalies sostinė, kur nustatyta maždaug pusė visų koronaviruso infekcijos atvejų. Maskvos meras Sergejus Sobianinas įspėjo, kad „grėsmė, regis, didėja“, ir paragino miestiečius šventiniu laikotarpiu paisyti karantino ir kitų kovos su virusu priemonių. 

Rusija gegužės pradžioje mini kelias šventes, įskaitant gegužės 9-ąją švenčiamą Pergalės dieną. 

Prezidentas Vladimiras Putinas šįmet Sovietų Sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare 75-osioms metinėms buvo suplanavęs didelio masto iškilmes, kuriose turėjo dalyvauti daugelio šalių lyderiai, o per karinį paradą Raudonojoje aikštėje žygiuoti tūkstančiai karių. 

Tačiau dėl koronaviruso paradą teko atšaukti. Pergalės diena bus paminėta karinių orlaivių skrydžiais virš didžiųjų šalies miestų.  

Pirmadienį buvo surengta šventės repeticija, per kurią dangų virš sostinės raižė naikintuvai. 

Ukrainos ministrų kabinetas pirmadienį per neeilinį posėdį pritarė karantino priemonių švelninimui nuo gegužės 11 dienos, o patį karantiną pratęsė iki gegužės 22-osios.

Nuo gegužės 11 dienos taip pat planuojama leisti dirbti lauko kavinėms, švelninti parkų, skverų, poilsio zonų lankymo ribojimą, švelninti suvaržymus grožio salonams, kirpykloms, tuo pačiu nustatant sąlygas viruso plitimui stabdyti.

Be to, bus leista dirbti didmeninės ir mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis vietoms, išskyrus prekybos ir pramogų centrus, muziejams, stomatologijos kabinetams, notaro kontoroms, auditoriams, advokatams ir buitinių paslaugų teikėjams.

Taip pat bus leidžiamos bendros sportininkų treniruotės.

Visi karantino sušvelninimai yra susieti su epidemijos stabdymo priemonėmis, kurias numatė Sveikatos apsaugos ministerija.

Japonijos premjeras Shinzo Abe pirmadienį iki gegužės pabaigos pratęsė ekstremalią padėtį dėl koronaviruso ir perspėjo, kad dar per anksti pradėti švelninti suvaržymus.

Tačiau Sh.Abe sakė, kad po maždaug dviejų savaičių padėtis vėl bus vertinama ir kad suvaržymai galėtų būti atšaukti dar nesibaigus mėnesiui, jei naujų užsikrėtimo atvejų skaičius pakankamai sumažės.

Premjeras taip pat užsiminė, kad daugiau ekstremali padėtis nebus pratęsta. Pasak jo, gegužę šalis „skubės išėjimo link“.

„Privalau būti atviras ir paprašyti jūsų kurį laiką tęsti savo pastangas, – spaudos konferencijoje paskelbęs ekstremalios padėties pratęsimą sakė Sh.Abe. – Šiuo metu užsikrėtusiųjų skaičius dar nepakankamai sumažėjęs.“

Sh.Abe balandžio 7-ąją paskelbė mėnesio trukmės ekstremalią padėtį Tokijuje ir dar šešiuose regionuose, bet vėliau išplėtė šį režimą visoje šalies teritorijoje. Ekstremali padėtis turėjo baigtis gegužės 6-ąją.

Sh.Abe sakė, kad karantino priemonės naujų per parą užregistruojamų užsikrėtimo atvejų skaičių, kuris būdavo maždaug 700, sumažino dviem trečdaliais.

Tačiau Sh.Abe pabrėžė, kad per parą užregistruojamų naujų atvejų skaičius vis dar pranoksta per parą iš šalies ligoninių išrašomų žmonių skaičių, kuris yra maždaug 100.

„Privalome sumažinti naujai užsikrečiančių žmonių skaičių iki žemesnio lygmens už šį“, kad sumažėtų spaudimas šalies sveikatos apsaugos sistemai, pridūrė premjeras.

Palyginti su kai kuriomis Europos šalimis ir JAV, Japonijos COVID-19 protrūkis išlieka nedidelis: užregistruota per 15 tūkst. užsikrėtimo ir 510 mirties atvejų.

Vertinimas gegužės viduryje

Tačiau ekstremalios padėties pratęsimui pritarė ir ekspertai, teikiantys rekomendacijas vyriausybei, ir regionų gubernatoriai. Baiminamasi, kad vis dar įmanomas staigus užsikrėtimo atvejų skaičiaus padidėjimas.

Japonijos ekstremali padėtis toli gražu neprilygsta griežčiausioms priemonėms, galiojančioms kai kur Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Japonijoje įvestas režimas sudaro sąlygas gubernatoriams raginti žmones neiti iš namų, o verslą – nedirbti.

Tačiau japonų pareigūnai negali priversti piliečių vykdyti rekomendacijas, be to, nenumatyta bausmių tiems, kas jų nesilaikys.

Vyriausybė ragina gyventojus 13 rizikingomis laikomų prefektūrų, įskaitant didžiausius Japonijos miestus, toliau 80 proc. mažinti kontaktus tarp žmonių.

Tačiau muziejams, bibliotekoms ir kai kurioms kitoms įstaigoms bus leista pradėti dirbti, jei jos imsis kovos su virusu priemonių.

Likusioje Japonijos dalyje prefektūroms bus leista švelninti suvaržymus verslui ir susibūrimų draudimus, bet gyventojų vis tiek bus prašoma nekeliauti už savo regiono ribų. Barų ir naktinių klubų bus prašoma ir toliau nedirbti.

Kol kas neaišku, kada bus atidarytos nuo kovo nedirbančios mokyklos. Pareigūnai neseniai užsiminė apie galimą laipsnišką ugdymo įstaigų atidarymą, pirmiausia leidžiant sugrįžti į jas tam tikrų klasių moksleiviams.

Baltarusijoje per praėjusią parą nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 mirė dar keturi žmonės, o bendras aukų skaičius padidėjo iki 103, pirmadienį informavo Sveikatos apsaugos ministerija.

„Mirė 103 pacientai, kuriems buvo nustatyta koronaviruso infekcija. Visi jie turėjo įvairių lėtinių ligų“, – nurodė ministerija. 

Koronavirusas plinta ir Baltarusijoje, bet čia gyvenimas nestoja

+5

Pirmadienio duomenimis, šalyje COVID-19 testais nustatyta iš viso 17 489 asmenims. Per parą buvo nustatyti 784 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai.    

Nuo protrūkio pradžios iš gydymo įstaigų išrašyti 3 259 koronavirusine infekcija persirgę pacientai.

Šalyje jau atlikta 211 369 tyrimai dėl COVID-19, iš jų 8,2 proc. rezultatai buvo teigiami.

Kuveito policija „išsklaidė riaušes“, kurias surengė egiptiečiai darbininkai, negalintys sugrįžti į savo šalį dėl koronaviruso pandemijos, anksti pirmadienį pranešė valdžios atstovai.

Tai buvo pirmasis požymis, kad regione prasideda bruzdėjimai tarp daugybės užsieniečių darbininkų, dėl COVID-19 krizės praradusių darbą.

Internete buvo paskelbta vaizdo įrašų, kuriuose esą matyti, kaip Kuveito policija naktį naudoja ašarines dujas prieš demonstrantus, anksčiau skandavusius: „Kur mūsų ambasada?“

Valstybinė naujienų agentūra KUNA konfrontaciją pavadino „riaušėmis“, kurias surengė į didžiulę prieglaudą suvaryti egiptiečiai. 

„Saugumo tarnybų pareigūnai įsikišo ir suvaldė padėtį, areštuodami daugelį jų“, – nurodoma KUNA pranešime.

Jame nepatikslinama, kokią jėgą panaudojo policija neramumams numalšinti, taip pat kiek žmonių pareigūnai suėmė per šį incidentą. Kuveito informacijos ministerija kol kas nesureagavo į prašymą pakomentuoti.

Vaizdo įrašuose, kaip teigiama, matyti egiptiečiai, konfrontacijos metu apsiginklavę sulaužytų baldų dalimis. Jų prieglauda atrodo įsikūrusi pramoniniame rajone, aptverta grandinine tvora, viršuje apraizgyta spygliuota viela.

Anksčiau KUNA citavo Egipto ambasadorių nedideliame, bet naftos turtingame Kuveite, sakiusį, jog Kairas planuoja vėliau šią savaitę lėktuvais repatrijuoti užsienyje įstrigusius asmenis.

Be to, Kuveito pareigūnai pareiškė, kad, siekiant padėti norintiesiems sugrįžti į gimtąsias šalis, nebebus skiriamos baudos ir laisvės atėmimo bausmės šalyje esantiems žmonėms, kurių vizų galiojimas baigėsi.

Kuveitas, kaip ir daugelis kitų naftos turtingų Persijos įlankos arabų valstybių, įdarbina daugybę darbininkų užsieniečių, padedančių kuveitiečiams namuose ir dirbančių tiek statybvietėse, tiek biuruose.

Šie darbininkai migrantai, jau daugelį metų siunčiantys pinigus savo šeimoms, dabar atsidūrė beviltiškoje padėtyje dėl koronaviruso pandemijos. Iškilus COVID-19 pavojui daugelis jų prarado darbą, išleido paskutinius pinigus ir desperatiškai nori sugrįžti į gimtąsias šalis.

JT duomenimis, šešiose Persijos įlankos valstybėse – Bahreine, Kuveite, Omane, Katare, Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, taip pat Jordanijoje ir Libane – iš viso dirba apie 35 mln. užsieniečių darbininkų. Persijos įlankos regione yra gerokai daugiau užsieniečių nei vietos gyventojų: kai kuriose valstybėse atvykėliai sudaro net daugiau kaip 80 proc. visų gyventojų.

Estijoje per pastarąją parą nustatyti trys nauji užsikrėtimo koronavirusu SARS-CoV-2 atvejai, pranešė sveikatos apsaugos tarnybos.

Teigiami buvo 0,5 proc. iš 580 pastarąją parą atliktų testų koronaviruso infekcijai COVID-19 nustatyti. Iš trijų naujai nustatytų užsikrėtusiųjų du yra sostinės Talino, o trečiasis – Hyjumos salos gyventojas.

Estija per koronaviruso pandemiją

+7

Pirmadienio rytą Estijos ligoninėse buvo gydomi 77 koronavirusu užsikrėtusių pacientų. Šešiems iš jų taikomos intensyviosios terapijos priemonės.

TAIP PAT SKAITYKITE: Estija Baltijos kaimynes lenkia pagal COVID-19 užsikrėtimus ir mirtis: kas nutiko pirmūnei?

Iš viso 247 COVID-19 pacientai buvo išrašyti iš ligoninių, o pasveikusiais laikomi 259 žmonės.

Iki šiol šalyje mirė 55 koronavirusu užsikrėtę žmonės.

Estijoje nuo protrūkio pradžios buvo atlikti iš viso 55 784 COVID-19 testai, iš kurių 1 703 (3,1 proc.) buvo teigiami, nurodė Sveikatos apsaugos departamentas.

Latvijoje per pastarąją parą nustatyta 17 naujų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų – dvigubai daugiau negu ankstesnę dieną, pirmadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

Šie užsikrėtimo atvejai buvo nustatyti atlikus 1 219 COVID-19 testų.

Be karantino: Latvijoje pandemijos metu ribojimai - švelnesni

+5

Nuo protrūkio pradžios Latvijoje buvo ištirti 65 464 ėminiai, COVID-19 patvirtinta iš viso 896 žmonėms. Iki šiol šalyje 348 žmonės, pasveiko, 16 pacientų mirė.

Per pastarąją parą dėl COVID-19 hospitalizuoti du žmonės.

TAIP PAT SKAITYKITE: Latvijos kova su COVID-19: parduotuvės ir kavinės atidarytos, aktyvus testavimas, nėra židinių

Šiuo metu šalies ligoninėse gydomi 34 koronavirusu užsikrėtę žmonės, iš kurių keturių būklė – sunki.

Iš gydymo įstaigų išrašyti jau 98 žmonės, persirgę COVID-19.

Ukrainoje per praėjusią parą nustatyta 418 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, 15 asmenų nuo šios ligos mirė, 72 pasveiko, pirmadienį ryte pranešė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas.

Bendras užsikrėtusiųjų skaičius šalyje išaugo iki 12 331.   

„Per praėjusią parą susirgo 418 žmonių, tarp jų 36 vaikai ir 62 medicinos darbuotojai. Buvo hospitalizuoti 97 asmenys. Letalinių atvejų užfiksuota 15. Dauguma mirusiųjų turėjo lėtinių ligų. Gera žinia – pasveiko 72 pacientai“, – sakė ministras spaudos konferencijoje. 

Pasak M. Stepanovo, nuo pandemijos pradžios iš viso susirgo 12 331 žmogus, tarp jų 855 vaikai ir 2 387 medicinos darbuotojai. Nuo COVID-19 iš viso pasveiko 1 619 žmonių.      

Bendras mirties atvejų skaičius padidėjo iki 303.

„Scanpix“ nuotr./Senolė Kijeve saugosi koronaviruso

Tuo tarpu Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos centras pirmadienį ryte pranešė, kad ambulatoriškai gydomi 8 669 pacientai, tarp jų 703 vaikai ir 1 975 medicinos darbuotojai. Hospitalizuoti teko iš viso 3 662 žmones, tarp jų 152 vaikus ir 412 medikų. Dirbtinis plaučių ventiliavimas buvo reikalingas 160 ligonių, tarp jų vienam vaikui ir 14 medikų. 

Nuo COVID-19 sukeltų komplikacijų mirė iš viso 303 asmenys, tarp jų 18 medicinos darbuotojų. Dauguma mirusiųjų – 86 proc. – buvo vyresni nei 50 metų amžiaus. 

Nuo protrūkio pradžios šalyje jau pasveiko 1 619 žmonių, tarp jų 358 medicinos darbuotojai.  

Indijoje sraigtasparniai sekmadienį apibėrė medicinos darbuotojus rožių vainiklapiais ir surengė naikintuvų paradų, kariuomenei tokiu būdu kariuomenei dėkojant priešakinėse linijose su koronaviruso protrūkiu kovojančių tarnybų darbuotojams.

Sekmadienio ceremonijos pradžioje ant apsauginius rūbus dėvėjusių medikų veidų krito vainiklapiai, o kariuomenės orkestras grojo patriotines dainas, tokias kaip „Jai Ho“ (Teateina pergalė) iš populiariojo filmo „Slumdog Millionaire“ (Lūšnyno milijonierius).

1,3 mlrd. gyventojų turinčios didžiulės šalies keliose valstijose ir teritorijose rikiuotėmis pažeme skrieję naikintuvai ir transporto orlaiviai dalyvavo aviacijos parade, kuriuo buvo pagerbti vadinamieji „kariai su korona“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Indijos oro pajėgos apibėrė su virusu kovojančius darbuotojus rožių vainiklapiais

„Visa tauta yra vieninga šiuo sunkmečiu“, – sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė gynybos ministras Rajnathas Singhas.

Jis taip pat gyrė „pagirtiną darbą“, kurį atlieka „priešakinės linijos kariai“, įskaitant policininkus, prižiūrinčius kaip laikomasi kovo pabaigoje įvesto visuotinio karantino.

Sutemus karinės jūrų pajėgos taip pat prisidėjo prie padėkos ceremonijos, apšviesdamos prie šalies krantų stovinčius laivus.

Šis renginys buvo jau trečias viešas padėkos medicinos darbuotojams ir kitiems „frontininkams“ demonstravimas. Ankstesniais sekmadieniais indai visoje šalyje ceremonijose, per kurias besistengiančius numalšinti ligos protrūkį sveikino plodami ir uždegdami žibintus, su premjeru Narendra Modi priešakyje.

Vyriausybė penktadienį pratęsė izoliavimo režimą dar dviem savaitėms, nors regionuose, kur fiksuojama mažiau užsikrėtimo atvejų, kai kurie suvaržymai buvo panaikinti.

Indijoje iki šiol užregistruota beveik 40 tūkst. susirgimo COVID-19 atvejų, įskaitant 1 311 pasibaigusių mirtimi.

Jungtinėse Valstijose per praėjusią parą nustatyta 1 450 naujų mirties nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, o bendras aukų skaičius šalyje perkopė 67 600, pirmadienį rodo Johnso Hopkinso universiteto kaupiami duomenys.

Anot Baltimorėje įsikūrusio universiteto, 8 val. 30 min. vietos (3 val. 30 min. Lietuvos) laiku, JAV buvo 1,15 mln. užsikrėtimo ir 67 674 mirties atvejų.

JAV šiuo metu pirmauja pagal pasaulį apėmusios pandemijos aukų skaičių.

Sekmadienį užfiksuotas paros mirties atvejų skaičius panašus į nustatytą sekmadienį. Praeitą trečiadienį buvo skelbta apie 2 502 aukų, bet vėliau šis rodiklis šalyje ėmė mažėti.

Pasaulyje bendras naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius viršijo 3,5 mln., pirmadienį pranešė nuolat atnaujinamus statistikos duomenis skelbiantis tinklalapis "Worldometers".

Iki 6 val. Lietuvos laiku buvo paskelbta, kad nuo pandemijos pradžios koronavirusinė infekcija buvo patvirtinta 3 566 197 žmonėms.

Mažiausiai 248 285 užsikrėtimo atvejai buvo mirtini, bet daugiau kaip 1,15 mln. užsikrėtusiųjų pasveiko.

Medikai perspėja, kad tikrasis koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius veikiausiai yra daug didesnis negu oficialiai skelbiamas, nes testai daugelyje šalių atliekami tik asmenims, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai.