Koronavirusas pasaulyje: Ekstremistai naudojasi protrūkiu, Jungtinėje Karalystėje sušvelninti suvaržymai

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino vyriausybę būti pasirengusia galimai pakartotinai visuotinei saviizoliacijai dėl COVID-19.

Grįžimo prie griežtos saviizoliacijos šalyje tikimybė buvo aptarta Prancūzijos ministrų kabineto posėdyje trečiadienį, kuriame dalyvavo ir šalies prezidentas, pranešė televizija BFMTV, remdamasi vyriausybės atstove Sibeth Ndiaye.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Po šio posėdžio ji žiniasklaidos atstovams sakė, kad prezidentas, vertindamas situaciją trečiąją karantino sąlygų sušvelninimo dieną, pabrėžė, kad „pergalę skelbti per anksti“, tačiau pripažino „teisingą kelią“.

Tuo pat metu prezidentams ministrams nurodė pasiruošti „trims tikėtiniems variantams“, kai gali tekti imtis pakartotinos griežtos saviizoliacijos.

Anot E.Macrono, pirmoji tokia galimybė gali tapti realia gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje – po ilgojo Sekminių švenčių savaitgalio. Antrasis nerimą keliantis laikotarpis – artėjantis atostogų sezonas ir galimos prancūzų kelionės į užsienį. Ir trečioji, laike neaiški pakartotinio saviizoliavimosi priežastis gali būti staigus epidemiologinės padėties pablogėjimas.

S.Ndiaye pabrėžė, jog prezidentas „paragino vyriausybę būti pasirengusia visiems šiems variantams“.

Prancūzijoje dėl koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos COVID-19 ligos jau mirė 27 074 žmonės, trečiadienio vakarą pranešė Prancūzijos sveikatos apsaugos generalinis direktoratas.

Per pastarąją parą naujasis koronavirusas šalyje pasiglemžė 83 gyvybes.

Oficialiai patvirtintų užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų skaičius Prancūzijoje pasiekė beveik 178,06 tūkst., o COVID-19 ligą įveikusiųjų – 58,67 tūkstančio.

Dėl COVID-19 šiuo metu yra hospitalizuota 21,07 tūkst. šalies gyventojų, iš jų 2428 pacientai yra intensyvios terapijos skyriuose.

Gegužės 11-ąją Prancūzija pradėjo sušvelninti dėl koronaviruso pandemijos įvestus apribojimus, kurie dabar numatyti iki liepos 10-osios.

Ekspertai perspėja, kad dėl „atsipalaidavimo“ artimiausiu metu gali išaugti užsikrėtusių ir sergančių žmonių skaičius.

Zumapress / Scanpix nuotr./Prancūzijos kasdienybė per koronaviruso pandemiją

Jungtinėje Karalystėje per pastarąją parą mirė dar 494 koronavirusu užsikrėtę žmonės, o bendras šalyje nustatytų koronavirusinės infekcijos COVID-19 aukų skaičius viršijo 33 tūkst., trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Nuo pandemijos pradžios šalyje mirė 33 186 žmonės, kuriems buvo nustatyta COVID-19, nurodė ministerija. Pagal bendrą koronaviruso aukų skaičių Britanija dabar yra antra pasaulyje po Jungtinių Valstijų.

Iš viso šalyje nustatyta 229 705 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, iš jų 3 242 – per pastarąją parą.

Vis dėlto Anglijoje trečiadienį pradėta švelninti dėl pandemijos įvestus suvaržymus. Į savo darbo vietas galės grįžti žmonės, negalintys dribti iš namų, taip pat bus leidžiama neribotą laiką mankštintis lauke ir susitikinėti su kitais žmonėmis atvirose vietose. Darbą atnaujins ir golfo klubai bei teniso aikštynai.

Vis dėlto gyventojai turės laikytis ne mažesnio kaip 2 m atstumo vieni nuo kitų, o už taisyklių pažeidimus gresia iki 100 svarų (113 eurų) baudos).

Prognozuojama, kad tolesnių suvaržymo švelninimų Anglijoje bus imtasi ne anksčiau kaip birželio 1-ąją. Tikėtina, kad tuomet bus leista dabar neveikiančioms parduotuvėms ir mokykloms. Trečiuoju švelninimo etapu turėtų būti leista atsidaryta daugeliui viešųjų objektų ir viešbučiams, bet veikiausiai tai bus padaryta ne anksčiau kaip liepą.

Čilės vyriausybė trečiadienį paskelbė visiems privalomą griežta karantiną sostinėje Santjage, per pastarąją parą nustatytų naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų skaičiui išaugus 60 procentų.

„Griežčiausia iš priemonių, kurias privalau paskelbti, yra visiškas karantinas Didžiajame Santjage“, – pranešė sveikatos apsaugos ministras Jaime Manalichas.

Čilės sostinėje ir jos priemiesčiuose nustatyta 80 proc. visų iki šiol šalyje patvirtintų visų COVID-19 atvejų.

Pasak J.Manalicho, karantinas, įvestas net ir keliose teritorijose, kur ankstesni suvaržymai buvo iš dalies atšaukti, yra būtinas, nes per pastarąją parą buvo nustatyta 2 260 naujų užsikrėtimo atvejų ir mirė 12 pacientų.

Lenkija trečiadienį informavo leisianti vėl atsidaryti kirpykloms, restoranams ir kavinėms, taip pat grįžti į klases daliai moksleivių, apžvelgdama naujausius žingsnius, turinčius sumažinti dėl koronaviruso epidemijos tenkančią naštą ekonomikai, nors buvo užfiksuotas naujų užsikrėtimo atvejų šuolis.

Premjeras Mateuszas Morawieckis sakė, kad naujosios priemonėms įsigalios nuo gegužės 18 dienos, bet tebebus privalu lauke dėvėti kaukes ir laikytis socialinio atstumo.

38 mln. gyventojų turinti šalis, kurioje koronaviruso infekcijos COVID-19 testavimo programa yra riboto masto, šią savaitę padaugėjo naujai registruojamų užsikrėtimo atvejų, prieš 10 dienų atšaukus virtinę karantino priemonių.

Nuo kovo vidurio lenkai privalėjo likti namuose, kad būtų pažabotas viruso plitimas. Iki šiol šalyje nustatyta daugiau kaip 17 tūkst. COVID-19 atvejų ir mirė 847 koronavirusu užsikrėtę žmonės.

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie užregistruotus 595 naujus COVID-19 atvejus – daugiausiai nuo protrūkio pradžios. Be to, ankstesnis paros rekordas buvo užfiksuotas balandžio 19-ąją – tąsyk nustatyti 545 nauji atvejai.

Lenkija praeitą savaitę leido vėl atsidaryti viešbučiams, parduotuvių centrams ir vaikų darželiams, bet gegužės 10-ąją turėję vykti prezidento rinkimai buvo atidėti, kilus sumaiščiai dėl planų surengti balsavimą paštu.

Lenkijos ekonomika, anksčiau buvusi viena sparčiausiai augančių ES, šiemet turėtų susitraukti 3,4 proc., rodo atnaujintos vyriausybės prognozės. Pandemijos pradžioje buvo prognozuota 3,7 proc. recesija.

Vyriausybė ir opozicijos partijos vis dar nesutaria, kaip organizuoti atidėtus prezidento rinkimus. Trečiadienį visa dar nebuvo aišku, kada jie įvyks.

M.Morawieckio valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) nori, kad rinkimai įvyktų birželio 28-ąją arba liepos pradžioje, prieš pat dabartinio valdančiųjų remiamo prezidento Andrzejaus Dudos  kadencijos pabaigos rugpjūčio 6-ąją.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi antradienį pristatė 270 mlrd. JAV dolerių vertės ekonomikos skatinimo paketą darbininkas ir mažoms įmonėms, kad paspartintų ekonomikos augimą šaliai kovojant su koronaviruso pandemijos ir karantino padariniais.

Paketas, kurio vertė siekia apie 10 proc. Indijos bendrojo vidaus produkto (BVP), paskelbtas tą dieną, kai šalis mini 50-ąją karantino dieną. Indijoje iki šiol koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 70 tūkst. žmonių, o mirė 2 200.

„Šis ekonominis paketas yra skirtas savarankiškam Indijos judėjimui į priekį. Jis skirtas namudiniams gamintojams, smulkioms ir vidutinėms įmonėms“, – per televizija teigė N.Modi.

Finansavimas apima 2 mlrd. JAV dolerių vertės pagalbos priemonę, apie kurią buvo pranešta kovo pabaigoje, ir centrinio banko paskatų programą.

Jis pridūrė, kad finansų ministrė Nirmala Sitharaman artimiausiomis dienomis atskleis daugiau informacijos.

Karantinas sudavė skaudų smūgį dešimtims milijonų gyventojų, netekusių pajamų šaltinių, ypač vargšams ir migrantams, kurių dauguma prarado darbą.

„Šiuo metu labai nukentėjo sezoniniai darbininkai ir darbininkai migrantai. Turimea ką nors padaryti jų labui", – sakė ministras pirmininkas.

Už kovą su terorizmu atsakingas Europos Sąjungos pareigūnas perspėja, kad ekstremistai naudojasi koronaviruso pandemija kaip galimybe skleisti savo žinią ir planuoti potencialius išpuolius.

Trečiadienį naujienų agentūros AP gautame konfidencialiame pranešime valstybėms narėms kovos su terorizmu koordinatorius Gilles'is de Kerchove'as įspėja, jog dešinieji ekstremistai ir islamistų kovotojai „gali palaikyti išpuolius prieš medicinos darbuotojus ir įstaigas labai veiksmingais, nes jie smarkiai sukrėstų visuomenę“.

Jis pažymėjo, jog kovo mėnesį Jungtinėse Valstijose pareigūnai nušovė vieną baltųjų viršenybės šalininką, kurį mėgino suimti dėl sąmokslo surengti sprogdinimą COVID-19 pacientus gydančioje įstaigoje. Įtariama, kad užpuolikas iš pradžių planavo įvykdyti išpuolį prieš kurią nors afroamerikiečių mokyklą, mečetę ar sinagogą.

Anot G.de Kerchove'o, ankstesnė patirtis rodo, kad „teroristai ir smurtingi ekstremistai, norintys smurtu pakeisti visuomenę ir vyriausybės sistemas, siekia išnaudoti rimtas krizes savo tikslams pasiekti“.

Kaip pavyzdį ES pareigūnas įvardijo džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS), susikūrusį po JAV vadovaujamos koalicijos įsiveržimo į Iraką ir vėliau sustiprėjusį per vadinamojo „Arabų pavasario“ sukilimus.

Europoje ultrakairieji ekstremistai skiria „ypatingą dėmesį“ pandemijai, dėl kurios kaltina vyriausybes ir „visą kapitalistinę sistemą“, teigdami, jog politikai nepakankamai finansavo sveikatos apsaugos tarnybas, rašo G.de Kerchove gegužės 7 dieną ES valstybėms narėms pateiktoje analizėje. Pirmasis apie ją trečiadienį pranešė Vokietijos laikraščio „Die Zeit“ internetinis leidinys.

IS „skatina savo šalininkus Vakaruose pasinaudoti dabartine krize ir rengti išpuolius“, nors kol kas neužfiksuota jokių smurto pliūpsnių, pareiškė jis.

Atrodo, kad dauguma ekstremistų šiuo metu išnaudoja krizę propagandos tikslais, atsižvelgdami į faktą, kad dėl karantino priemonių žmonės praleidžia daugiau laiko naršydami internete nei įprasta.

„Siekdami išplėsti savo rėmėjų bazę, smurtingi ekstremistai naudojasi žmonių nesaugumu, pažeidžiamumu ir nuoskaudomis, sukurdami paprastą naratyvą, „paaiškinantį“ problemas kaltinant aplinkinius“, – rašo G.de Kerchove.

„Džihadistams atpirkimo ožiais tampa „bedieviai“ ar „atskalūnai“, dešiniesiems ekstremistams – etninių ir religinių mažumų nariai, o kairiesiems ekstremistams – „klasiniai priešai“ ir „kapitalistai“, – pažymi jis.

Pirmoji Rusijoje šimtametė pacientė Pelagėja Pojarkova visiškai pasveiko nuo koronaviruso, trečiadienį pranešė Federalinė medicinos ir biologijos agentūra (FMBA).

„2020 metų gegužės 13-ąją, savo šimtmečio dieną, Pelagėja Michailovna Pojarkova buvo išrašyta iš Rusijos FMBA smegenų ir neurotechnologijos centro, pritaikyto priimti naujos koronaviruso infekcijos pacientus“, – sakoma FMBA pranešime.

Jame pažymima, kad P.Pojarkova yra pirmoji Rusijoje išrašyta COVID-19 pacientė, kuriai suėjo 100 metų.

P.Pojarkovai ligoninėje buvo taikomas planinis gydymas ir jos palatoje gulėjo pacientė, kuriai testais buvo nustatytas koronavirusas. Į FMBA smegenų ir neurotechnologijos centrą P.Pojarkova buvo atvežta su patvirtinta COVID-19 diagnoze ir atitinkamais simptomais. Pacientei buvo taikoma konservatyvi kompleksinė terapija, pranešė FMBA.

„Pelagėja Michailovna gimė Maskvoje. Didžiojo Tėvynės karo metais neteko vyro, liko viena su žindomu kūdikiu. Šiandien Pelagėja Michailovna gyvena drauge su dukterimi ir žentu“, – sakoma pranešime.

FMBA pasveikino senolę su jubiliejumi ir pasveikimu, palinkėjo stiprios sveikatos, žvalumo ir gerovės.

Europos Sąjunga trečiadienį išdėstė planus, kaip šią vasarą palaipsniui atnaujinti keliones, tikėdamasi išgelbėti milijonus darbo vietų turizmo sektoriuje, kurioms iškilo pavojus dėl koronaviruso pandemijos.

Kelionių suvaržymai, įvesti siekiant sustabdyti viruso plitimą, pragaištingai paveikė transporto ir turizmo sektorių. Žemyno oro bendrovės buvo priverstos atleisti dešimtis tūkstančių darbuotojų.

Briuselio paskelbtos naujos gairės numato, kad bendrovės galės reikalauti, jog lėktuvų keleiviai dėvėtų kaukes, kad atostogautojai laikytųsi saugaus atstumo paplūdimiuose ir netgi iš anksto registruotųsi, kad galėtų pasinaudoti viešbučių baseinais.

Turizmas – visai Europos Sąjungai itin svarbus sektorius, sukuriantis 10 proc. bloko bendrojo vidaus produkto ir išlaikantis 23 mln. darbo vietų.

Jis dar svarbesnis pietinėms Bendrijos narėms – pavyzdžiui, Graikijai, Italijai ir Ispanijai – jau dabar prislėgtoms didelių skolų ir skaudžiai nukentėjusioms dėl COVID-19 poveikio.

„Šiandienos patarimai gali būti geresnio sezono šansas daugeliui europiečių, kurių pragyvenimas priklauso nuo turizmo, ir, žinoma, tiems, kas norėtų šią vasarą keliauti“, – žurnalistams sakė Europos Komisijos vykdomoji vicepirmininkė Margrethe Vestager.

Akivaizdus ištikusios krizės ženklas buvo didžiausios pasaulyje turizmo grupės trečiadienį paskelbtas pranešimas, kad ji planuoja atleisti 8 000 darbuotojų. Bendrovė per pirmuosius tris šių metų mėnesius patyrė daugiau kaip 750 mln. eurų grynųjų nuostolių.

Atnaujinti palaipsniui

Sprendimus atidaryti sienas priima nacionalinės vyriausybės, bet Briuselis ragina 27 Bendrijos nares derinti tarpusavyje suvaržymų švelninimą. Tokia taktika turėtų atrodyti kitaip nei šios krizės pradžia, kai ES šalys uždarė savo sienas beveik nesikonsultuodamos tarpusavyje.

ES siūlo laikytis trijų etapų schemos, pradedant nuo dabartinės padėties, kai draudžiama dauguma nebūtinų kelionių į užsienį.

Antruoju etapu turėtų būti panaikinti suvaržymai judėti tarp šalių ir regionų, kuriuose epidemiologinė padėtis yra panaši ir kur visuomenės sveikatos būklė gerėja.

Pasiekus trečiąjį, galutinį etapą būtų atšaukti visi dėl koronaviruso įvesti kelionių suvaržymai ir tikrinimai prie sienų.

Kol kas nepaskelbta, per kokį laiką šis planas galėtų būti įgyvendintas, bet Briuselis ragina vyriausybes sprendžiant dėl sienų atidarymo atsižvelgti ne vien į sveikatos apsaugos, bet ir ekonominius ir socialinius veiksnius.

Vokietija planuoja nuo birželio 15-osios atšaukti suvaržymus kirsti sieną su Liuksemburgu, Austrija, Šveicarija ir Prancūzija. Kelionės šeimų ir verslo reikalais gali būti leistos jau ateinantį penktadienį.

Apsauginės kaukės, rezervacijos baseine

Šios priemonės paveiks ne tik ekonomiką, bet ir milijonų europiečių branginamų vasaros atostogų planus.

„Tai nebus įprasta vasara... bet, jeigu atliksime savo darbą, mums nereikės likti vasarą įstrigus namuose arba visiškai prarasti turizmo pramonę“, – sakė M. Vestager.

Atostogos koronaviruso akivaizdoje turėtų gerokai skirtis nuo ankstesnių, pareigūnams ėmusis priemonių kuo labiau sumažinti infekcijos pavojų.

Pagal EK rekomendacijas, keliautojai turės dėvėti apsaugines kaukes bendrajame transporte – lėktuvuose, traukiniuose ir autobusuose, taip pat tokiose susisiekimo centruose kaip oro uostai ar geležinkelio stotys.

Siekiant išlaikyti saugų atstumą tarp žmonių, į salonus bus laipinama po mažiau keleivių, bus atsisakyta maisto serviravimo vežimėlių ir restorano vagonų. 

Viešbučiai ir restoranai bus raginami riboti priimamų svečių skaičių, kad galėtų užtikrinti tarp jų saugų atstumą, taip pat numatyta įvesti reikalavimą internetu registruotis į baseinus ar sporto klubus ribotam laikui.

Siekiant atidžiai stebėti epidemiologinę padėtį ir greitai nustatyti infekcijos židinius ES valstybės susitarė užtikrinti sąlytį turėjusių asmenų atsekimo programėlių tarpvalstybinį sąveikumą.

Trečiadienį pateiktomis rekomendacijomis taip pat bandome spręsti keblų atostogų atšaukimo klausimą.

ES taisyklės suteikia teisę keliautojams susigrąžinti pinigus už atšauktus transporto bilietus arba kelionės paslaugų paketus, tačiau daugelis šiuo metu į sunkią padėtį pakliuvusių kelionių operatorių ir oro bendrovių yra linkusios geriau už neįvykusią kelionę grąžinti čekius.

Norėdamas padidinti tokių čekių patrauklumą Briuselis siūlo, kad jų galiojimo laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis kaip 12 mėnesių, už nepanaudotus čekius turėtų būti grąžinami pinigai. Be to, čekiai turėtų būti apsaugoti nuo čekį išdavusio subjekto nemokumo.

Vokietija trečiadienį pranešė, kad sulėtėjus naujų koronaviruso infekcijos atvejų skaičiaus augimui sieks, kad iki birželio vidurio būtų atšauktos patikros pasienyje, įvestos užkrato plitimui suvaldyti.  

Vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis žurnalistams sakė, kad didžiausia Europos ekonomika „išsikėlė aiškų tikslą – laisvas keliones po Europą nuo birželio vidurio“.

Pasak ministro, Vokietija jau šią savaitę pradės švelninti kai kurias kontrolės priemones pasienyje.