Koronavirusas pasaulyje: Estijoje egzaminai nebus privalomi, Rusijoje pandemija nestoja

Jungtinė Karalystė, planuojanti švelninti prieš šešias savaites įvestas karantino priemones, pirmadienį rengiasi saloje prie pietinių Anglijos krantų diegti naują išmaniųjų telefonų programėlę koronavirusui stebėti.

Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos (NHS) sukurta programėlė bus išbandyta Vaito saloje, o vėliau šį mėnesį įdiegta visoje šalyje.

Programėlė yra svarbi ministro pirmininko Boriso Johnsono planams atšaukti nurodymą gyventojams būti namie.

Sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas paskelbė, kad programėle nuo antradienio naudosis Vaito salos medikai, o vėliau šią savaitę ji bus prieinama visiems salos namų ūkiams, kurių yra maždaug 80 tūkstančių.

Pasak sekretoriaus, programėlė sukurta pagal vyriausybės naują „testavimo ir susekimo“ strategiją, kuria siekiama „susekti ir izoliuoti virusą, kad jis negalėtų daugintis“.

„Tai nereiškia socialinio atstumo priemonių pabaigos Vaito saloje ar kur nors kitur“, – pridūrė M.Hancockas per kasdienę spaudos konferenciją Dauningo gatvėje.

Didžioji Britanija yra tarp labiausiai COVID-19 pandemijos paveiktų šalių. JK mirė iš viso 28 734 žmonės, kuriems buvo testais patvirtinta COVID-19, ir šis skaičius jau beveik prilygsta labiausiai Europoje paveiktos Italijos aukų skaičiui.

B.Johnsonas praėjusią savaitę pareiškė, kad šalis jau perėjo koronaviruso epidemijos piką ir ateinančią savaitę paskelbs „gaires“, kaip ketinama švelninti kovo pabaigoje įvestus griežtus suvaržymus.

Suvaržymai iš naujo turėtų būti vertinami ketvirtadienį, bet nemanoma, kad B.Johnsonas savo pasiūlymus išdėstys anksčiau nei sekmadienį, praneša žiniasklaida.

Iki tol pareigūnai vertins naujosios išmaniųjų telefonų programėlės veiksmingumą Vaito saloje.

Prancūzijos premjeras pirmadienį teisino planą nuo kitos savaitės švelninti karantino priemones, nepaisydamas susirūpinimo, kad vyriausybė galbūt per greitai atidaro mokyklas, ir abejonių dėl kaukių prieinamumo.

Gegužės 11-ąją šalyje turi būti atšauktos kai kurios kovo viduryje įvestos priemonės, atidaromos kai kurios mokyklos. Ši Prancūzijos strategija skiriasi nuo kitų Europos šalių sprendimų.

„Apribojimai buvo būtini sprendžiant padėtį, bet jų socialinė ir ekonominė kaina yra milžiniška“, – senatoriams dėstydamas vyriausybės strategiją sakė premjeras Edouard'as Philippe'as.

„Dabar lemiamas momentas, negalime likti izoliuoti, – sakė jis. – Ekonominis gyvenimas būtinai privalo greitai atsinaujinti.“

Vėliau senatoriai nedidele balsų atmetė vyriausybės planą dėl izoliacijos režimo atšaukimo, bet šis balsavimas nesutrukdys vyriausybei jo vykdyti.

Kritikai sako, kad šalis nėra pasirengusi laikytis griežtų socialinio atstumo ir kitų priemonių, kurios bus būtinos po gegužės 11-osios, kad iš naujo neįsipliekstų epidemija, šalyje jau nusinešusi per per 25 tūkst. gyvybių.

„Katastrofa pažeidžiamiausiems“

Sekmadienį daugiau kaip 300 Paryžiaus regiono merų parašė atvirą laišką prezidentui Emmanueliui Macronui, ragindami jį atidėti moksleivių sugrįžimą į mokyklas. Merai sakė, kad jiems reikia daugiau laiko didžiulei mokyklų darbo reorganizacijai.

Tačiau E.Philippe'as sakė, kad mokyklų uždarymas buvo „katastrofa pažeidžiamiausiems vaikams ir paaugliams“, o mokymosi nesėkmės ir mokyklos nebelankymas gali tapti „laiko bomba“.

E.Macronas sakė, kad galutinės karantino atšaukimo plano detalės bus paskelbtos ketvirtadienį.

Vyriausybė taip pat buvo kritikuojama dėl savo politikos kaukių klausimu. Oficialiai kaukės visuomenei pradėtos pardavinėti pirmadienį, nors žmonės šalyje sugebėdavo jų įsigyti nepaisydami jų rekvizavimo nuo kovo mėnesio.

E.Philippe'as atmetė sveikatos apsaugos darbuotojų kaltinimus prekybininkams atsargų kaupimu, kai daugeliui ligoninių kaukių vis dar trūksta.

„Niekada nebuvo jokių slaptų atsargų: buvo pateikti didžiuliai užsakymai, o jiems įvykdyti reikia tam tikro laiko“, – Senatui sakė premjeras.

Pradėjus kaukes pardavinėti visuomenei, kritika nukrypo į jų kainas.

„Sakykime, kad chirurginė kaukė kainuoja 60 centų, o jums per dieną jų reikia trijų, kad naudotumėt jas teisingai. Keturių asmenų šeimai tai 7,2 euro per dieną, tad išleistumėt daugiau kaip 200 eurų per mėnesį“, – sakė vartotojų grupės „UFC-Que Choisir“ prezidentas Alainas Bazot (Alenas Bazo).

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį pareiškė, kad Vašingtonas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių „spekuliatyvius“ JAV prezidento teiginius, kad naujasis koronavirusas atsirado laboratorijoje Kinijos mieste Uhane. 

„Iš Jungtinių Valstijų vyriausybės negavome jokių duomenų ar konkrečių įrodymų, susijusių su tariama viruso kilme, todėl iš mūsų perspektyvos tai išlieka spekuliatyvūs [teiginiai]“, – virtualioje spaudos konferencijoje pareiškė PSO Sveikatos krizių programos vadovas Michaelas Ryanas.

Prancūzija pirmadienį paskelbė, kad koronavirusinė infekcija COVID-19 šalyje jau pareikalavo per 25 tūkst. gyvybių.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad iš viso 25 201 žmogus mirė nuo COVID-19 šalies ligoninėse ir slaugos namuose.

Per pastarąsias 24 valandas nuo COVID-19 mirė 306 žmonės, tuo metu ankstesnę dieną buvo užregistruoti 135 mirties atvejai.

Italijos premjeras Giuseppe Conte pirmadienį paragino įtraukti daugiau moterų į komitetus, patarinėjančius jo vyriausybei koronaviruso krizės valdymo klausimais.

Tokį raginimą premjeras paskelbė senatorėms paraginus suteikti moterims didesnį vaidmenį įvairiose grupėse, kuriose dabar dirba daugiausia vyrai.

G.Conte sakė, kad prašys komiteto, kuriam pavesta parengti Italijos atsigavimo po karantino planą, pirmininko Vittorio Colao „įtraukti į šį ekspertų komitetą moterų, kurių profesinės savybės neabejotinai bus didelė pagalba šaliai“.

Premjeras taip pat sakė planuojantis paprašyti civilinės saugos agentūros įtraukti „adekvatų moterų skaičių“ į jos techninį ir mokslinį komitetą dėl koronaviruso.

Toks pats prašymas buvo pateiktas „visiems ministrams, kad jie atsižvelgtų į lyčių lygybę formuojant įvairias darbo grupes“.

Italijos vyriausybėje šiuo metu pagrindiniuose postuose dirba 14 vyrų ir aštuonios moterys.

320 vietų Senate yra 112 moterų, kurios sudaro 35 proc. senatorių. Panašus disbalansas yra ir žemuosiuose Deputatų Rūmuose.

Italijos premjeras Giuseppe Conte pirmadienį paragino įtraukti daugiau moterų į komitetus, patarinėjančius jo vyriausybei koronaviruso krizės valdymo klausimais.

Tokį raginimą premjeras paskelbė senatorėms paraginus suteikti moterims didesnį vaidmenį įvairiose grupėse, kuriose dabar dirba daugiausia vyrai.

G.Conte sakė, kad prašys komiteto, kuriam pavesta parengti Italijos atsigavimo po karantino planą, pirmininko Vittorio Colao „įtraukti į šį ekspertų komitetą moterų, kurių profesinės savybės neabejotinai bus didelė pagalba šaliai“.

Premjeras taip pat sakė planuojantis paprašyti civilinės saugos agentūros įtraukti „adekvatų moterų skaičių“ į jos techninį ir mokslinį komitetą dėl koronaviruso.

Toks pats prašymas buvo pateiktas „visiems ministrams, kad jie atsižvelgtų į lyčių lygybę formuojant įvairias darbo grupes“.

Italijos vyriausybėje šiuo metu pagrindiniuose postuose dirba 14 vyrų ir aštuonios moterys.

320 vietų Senate yra 112 moterų, kurios sudaro 35 proc. senatorių. Panašus disbalansas yra ir žemuosiuose Deputatų Rūmuose.

Tūkstančiai Vengrijos moksleivių pirmadienį pradėjo laikyti egzaminus, nors mokyklos iš esmės tebėra uždarytos net ir švelninant dėl koronaviruso įvestus suvaržymus.

Praėjusią savaitę premjeras Viktoras Orbanas leido sušvelninti komendanto valandos režimą šalyje, išskyrus Budapeštą, tačiau mokyklos turi likti uždarytos bent iki gegužės pabaigos.

Daugiau kaip 80 tūkst. moksleivių ir 6 tūkst. mokytojų artimiausiomis savaitėmis turi dalyvauti brandos egzaminuose maždaug tūkstantyje centrų visoje šalyje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mokyklos klasė Vengrijoje

Dauguma moksleivių, kurie nuo kovo vidurio mokėsi namuose, egzaminus turėtų laikyti šį mėnesį, nors yra palikta galimybė laikyti juos rudenį.

Prieš mokinių atvykimą mokyklos buvo dezinfekuotos. Vietos žiniasklaida šiuos brandos egzaminus vadina „keisčiausiais per kelis dešimtmečius“.

Ne daugiau kaip 10 mokinių vienu metu gali sėdėti klasėje per egzaminus raštu, o suolai turi būti sustatyti 1,5 m atstumu vieni nuo kitų.

Moksleivių taip pat reikalaujama koridoriuose būti su kaukėmis, o daugumos egzaminų žodžiu atsisakyta siekiant apriboti glaudžius kontaktus.

Prie įėjimo į vieną Budapešto mokyklų darbuotojai su guminėmis pirštinėmis dalijo kaukes moksleiviams ir prašė jų naudotis rankų dezinfekavimo priemonėmis.

„Buvo keista eiti ir sėdėti ten be jokio bendravimo su klasės draugais, kurių nemačiau mėnesį“, – interneto svetainei HVG.hu sakė vienas moksleivis.

„Buvo sunku laikyti egzaminus su kauke ir akiniais, nes jie kas kelias minutes aprasodavo“, – sakė kitas.

Vyriausybės sprendimas neatidėti egzaminų sulaukė ir kritikos.

Mokytojų profesinės sąjungos protestavo dėl to, kad moksleiviams ir mokytojams, ypač vyresniems, dalyvavimas egzaminuose kelia pavojų užsikrėsti. Viena profesinė sąjunga net paragino boikotuoti egzaminus.

Šalies žiniasklaida citavo kai kuriuos tėvus, sakiusius, kad vaikai dėl netinkamos skaitmeninės mokymosi įrangos namuose negalėjo gerai pasirengti.

Beveik 10 mln. gyventojų turinčioje Vengrijoje iki pirmadienio užregistruota daugiau kaip 3 tūkst. COVID-19 atvejų ir 351 mirties nuo šios ligos atvejis.

Per pasaulio lyderių ir filantropų telekonferenciją pirmadienį buvo surinkta 7,4 mlrd. eurų vakcinos nuo koronaviruso ir jo gydymo moksliniams tyrimams, pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Koronavirusinė infekcija COVID-19 pareikalavo beveik ketvirčio milijono gyvybių visame pasaulyje, o vien Europoje užfiksuota 140 tūkst. su koronavirusu susijusių mirčių. U. von der Leyen pabrėžė, kad vakcina yra geriausia galimybė įveikti šį užkratą.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas gyrė lėšų rinkimo konferenciją kaip galingą „visuotinio solidarumo“ demonstraciją.

Didžiosios Europos valstybės bei Japonija ir Kanada skyrė didžiausias sumas iš maždaug 40 šalių, tačiau oficialaus JAV atstovo pirmadienio konferencijoje nebuvo – tai iškėlė perspektyvą, kad vyks nekoordinuota konkurencija kuriant ir gaminant vakciną.

Europos Sąjunga, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, vakcinos nuo koronaviruso ir jo gydymo moksliniams tyrimams skirs daugiau kaip 2 mlrd. eurų.

U.von der Leyen per konferenciją nurodė, kad Bendrija vakcinos nuo koronaviruso ir jo gydymo moksliniams tyrimams skiria 1 mlrd. eurų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pranešė, kad jos šalis skiria 525 mln. eurų, o prancūzų lyderis Emmanuelis Macronas savo ruožtu informavo, kad Prancūzija kovai su COVID-19 skiria 500 mln. eurų.

Vakcina turi būti prieinama visoms šalims

Visos priemonės nuo koronaviruso, įskaitant būsimą vakciną, medikamentus ir testavimo rinkinius, turi būti prieinamos visoms pasaulio šalims, pirmadienį per telekonferenciją pareiškė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas. 

„Šios naujos priemonės padės mums visiškai kontroliuoti pandemiją ir turi būti vertinamos kaip pasaulinės visuomenės vertybės, prieinamos visiems“, – pareiškė A.Guterresas.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas taip pat pareiškė, kad „galutinę sėkmę nulems ne tai, kaip greitai mes pajėgsime sukurti šiuos instrumentus“.

Pasak jo, „svarbiausia priklausys nuo to, kaip tolygiai mes galėsime juos paskirstyti“.

„Niekas iš mūsų negali sutikti su tokiu pasauliu, kuriame vieni žmonės yra apsaugoti, o kiti lieka neapsaugoti“, – kalbėjo PSO vadovas.  

Tarptautinės pastangos kuriant vakciną nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 turi sudaryti tokias sąlygas, kad ši vakcina būtų prieinama visoms šalims, pareiškė Prancūzijos prezidentas E.Macronas.

„Siekiame paspartinti tiriamąjį darbą dėl gydymo metodų ir vakcinos, nors žinome, kad tam prireiks laiko. Šios iniciatyvos centre yra sprendimas, kurį privalome drauge priimti: kad ši vakcina, kai ji bus pagaminta, taps viso pasaulio bendra nuosavybe. Tai yra, ji nepriklausys kam nors: ji priklausys visiems“, – sakė E.Macronas.

Vakcina „turi būti prieinama visam pasauliui“, pabrėžė jis.

Pasak E.Macrono, būtinas bendras darbas ir ES, ir platesnis tarptautinis valstybių, fondų, privačių partnerių bendradarbiavimas.

„Pradinė įmoka“

Per pirmadienio konferenciją surinkta 7,4 mlrd. iš planuotų 7,5 mlrd. eurų; vis dėlto kai kurie donorai nenurodė tikslios sumos. Tuo metu JT vadovas A.Guterresas perspėjo, kad pinigų prireiks dar daugiau, o galutinė reikiama suma esą sieks beveik 38 mlrd. eurų.

„Šios lėšos yra tam tikra pradinė įmoka už naujų priemonių kūrimą reikiamu greičiu, – per konferenciją sakė Guterresas. – Tačiau norint pasiekti visus ir visur, mums reikia penkis kartus didesnės sumos.“

Iš viso lėšų paaukojo apie 40 šalių, JT ir filantropinių organizacijų, įskaitant Billo ir Melindos Gatesų fondą, ir mokslinių tyrimų institutų.

Tačiau iniciatyvą aptemdė JAV nedalyvavimas, šios šalies prezidentui Donaldui Trumpui pradėjus atvirą kovą su PSO dėl jos tvarkymosi su pandemija.

D.Trumpas, lapkritį sieksiantis perrinkimo į prezidento postą, sekmadienį pareiškė, kad JAV turės koronaviruso vakciną iki metų pabaigos.

Tačiau kai kur jo prognozė buvo sutikta skeptiškai. Vokietijos sveikatos ministras Jensas Spahnas įspėjo, kad vakcinos sukūrimas gali užtrukti kelerius metus.

U.von der Leyen balandžio 24 dieną išplatino vaizdo kreipimąsi, kuriame paaiškino šios donorų konferencijos tikslą.

„Gegužės 4-ąją internetu organizuojame pasaulinę lėšų rinkimo konferenciją. Siekiama apjungti mūsų jėgas ir mobilizuoti išteklius. Norime suburti viso pasaulio vadovus, kad drauge įveiktume virusą“, – sakė U.von der Leyen.

Ji pabrėžė būtinybę kuo greičiau sukurti vakciną, pradėti ją gaminti ir platinti visame pasaulyje.

„Tam mums reikia pinigų. Tarp pagrindinių šio viršūnių susitikimo uždavinių bus surinkti pirmą 7,5 mlrd. eurų sumą, kad suteiktume postūmį pasauliniame bendradarbiavimui. Bet vėliau reikės dar daugiau lėšų“, – sakė EK pirmininkė.

Estijos vyriausybė pirmadienį pritarė švietimo ir mokslo ministrės pasiūlymui šiemet nerengti pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų, o vidurinės mokyklos baigiamuosius egzaminus padaryti neprivalomus, leidžiant užbaigti vidurinę mokyklą jų nelaikant.

„Mes nuodugniai aptarėme šį klausimą su tėvais, moksleiviais, mokytojais ir mokyklų vadovybių atstovais ir pasiekėme bendrą sutarimą, kuriam taip pat vienbalsiai buvo pritarta, kaip žinoma iš vėlesnių atsiliepimų.

Svarbu, kad dabartinėje situacijoje mokiniams būtų sudaryta galimybė rinktis, laikyti valstybinius egzaminus ar ne, ar tai padaryti dabar, ar vėliau. Tačiau aš raginu visus abiturientus dalyvauti egzaminuose, nes jų gali prireikti jų tolesnėms studijoms“, – pareiškė švietimo ir mokslo ministrė Mailis Reps. 

Mokyklą baigiantys moksleiviai, užsirašę laikyti šių metų valstybinius mokyklos baigimo egzaminus ir norintys juos laikyti 2019–2020 mokslo metų pabaigoje, gali laikyti estų kalbos arba estų kaip antrosios kalbos egzaminus, taip pat matematikos ir vienos užsienio kalbos egzaminus. 

Baigiamieji vidurinės mokyklos egzaminai Estijoje prasidės gegužės pabaigoje.

Papildomi valstybiniai egzaminai tiems, kurie nelaikė jų pavasarį ar liko nepatenkinti savo rezultatais, bus organizuojami 2020–2021 mokslo metų pirmoje pusėje.

Iranas pirmadienį atvėrė mečetes tose šalies dalyse, kuriose laikoma, kad pavojus užsikrėsti koronavirusu yra mažas, visoje šalyje pasveikus beveik 80 tūkst. dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 hospitalizuotų pacientų.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras  pranešė, kad šalyje užregistravus dar 74 naujus mirties nuo COVID-19 atvejus, bendras aukų skaičius, registruojamas nuo vasario vidurio, pasiekė 6 277.

Irane sekmadienį buvo registruotos 47 su COVID-19 susijusios mirtys – mažiausias skaičius per pastarąsias 55 paras.

Per praėjusią parą taip pat registruoti 1 223 nauji užsikrėtimo atvejai, nurodė K.Jahanpouras. Pasak jo, iš viso šalyje patvirtinti 98 647 koronaviruso atvejai.

Pirmadienį 132 mažiausiai koronaviruso paveiktuose administraciniuose rajonuose, kurie sudaro maždaug trečdalį visų esančių šalyje, mečetės vėl atvėrė savo duris tikintiesiems. 

Šalyje pradėta naudoti spalvų kodų – baltos, geltonos ir raudonos – sistema, žymint skirtingus koronaviruso grėsmės lygius atskiruose rajonuose.

„Scanpix“/AP nuotr./Moterys su kaukėmis Teherano gatvėse.

Į mečetes ateinantys tikintieji privalo dėvėti apsaugines kaukes ir pirštines. Maldos namuose jiems leidžiama būti ne ilgiau nei pusvalandį pamaldų metu ir jie privalo naudotis tik asmeniniais daiktais, nurodo sveikatos apsaugos ministerija.

Mečetėms taip pat liepta susilaikyti nuo maisto ir gėrimų dalinimo tikintiesiems, pasirūpinti dezinfekciniu skysčiu maldininkų rankų ir visų paviršių dezinfekavimui, nurodoma pranešime, kurį paskelbė naujienų agentūra ISNA.

Pasak K.Jahanpouro, nuo vasario vidurio, kai Iranas pranešė apie pirmuosius COVID-19 infekcijos atvejus, iš ligoninių jau išrašyti 79 397 žmonės, tačiau 2 676 yra kritinės būklės ir gydomi toliau.

Pasak atstovo, Iranas yra viena iš „penkių pasaulio valstybių“, kur pasveikusiųjų skaičius yra didžiausiais. Šio pareiškimo jis nedetalizavo.

Tačiau ekspertai ir pareigūnai užsienyje ir net pačiame Irane abejoja valdžios skelbiamos oficialios statistikos tikslumu. Pasak jų, tikrasis koronaviruso atvejų skaičius gali būti gerokai didesnis, nei skelbiama oficialiai.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani nurodė, kad Iranui „pavyko sėkmingai sustabdyti šio viruso plitimą daugelyje“ šalies dalių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Hassanas Rouhani

Kalbėdamas vaizdo konferencijoje, kurią transliavo televizija, H.Rouhani pareiškė, kad Irano atsakas į pandemijos protrūkį „kai kuriais atvejais buvo įvertintas kaip viršijantis tarptautinius standartus“.

Tačiau JAV įvestos „žmogaus teises varžančios“ sankcijos šiitų respublikai trukdė jos pastangoms sukontroliuoti viruso plitimą, neleido kompanijoms patenkinti Irano medicininių priemonių poreikių, pridūrė jis. 

Iranui taikomos griežtos JAV sankcijos, kurias prezidentas Donaldas Trumpas sugrąžino 2018 metais pasitraukęs iš svarbaus daugiašalio susitarimo su Teheranu dėl jo branduolinės programos. Jos daugiausia taikomos naftos ir bankinystės sektoriams.

Tačiau humanitarinės, ypač medicininės paskirties prekėms šios sankcijos neturėtų būti taikomos.

Tačiau tokių prekių įsigijimui užsienyje kelią užkerta bankai, bijantys turėti verslo reikalų su Iranu, kad neužsitrauktų JAV nemalonės ir sankcijų.

Tarptautinės pastangos kuriant vakciną nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 turi sudaryti tokias sąlygas, kad ši vakcina būtų prieinama visoms šalims, per vaizdo konferenciją, skirtą lėšoms kovai su pandemija rinkti, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

„Siekiame paspartinti tiriamąjį darbą dėl gydymo metodų ir vakcinos, nors žinome, kad tam prireiks laiko.

Šios iniciatyvos centre yra sprendimas, kurį privalome drauge priimti: kad ši vakcina, kai ji bus pagaminta, taps viso pasaulio bendra nuosavybe. Tai yra, ji nepriklausys kam nors: ji priklausys visiems“, – sakė E.Macronas.

Vakcina „turi būti prieinama visam pasauliui“, pabrėžė jis.

Prancūzijos prezidento nuomone, koronaviruso pandemijos akivaizdoje taktika „kiekvienas už save“ būtų klaida.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

„Žinoma, teisinga, kad valstybės siekia apsaugoti savo gyventojus ir surasti savo atsaką, bet galutinai [krizę] galėsime įveikti tik drauge“, – pažymėjo jis.

Pasak E.Macrono, būtinas bendras darbas ir Europos Sąjungoje, ir platesnis tarptautinis valstybių, fondų, privačių partnerių bendradarbiavimas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen balandžio 24 dieną išplatino vaizdo kreipimąsi, kuriame paaiškino šios donorų konferencijos tikslą.

„Gegužės 4-ąją internetu organizuojame pasaulinę lėšų rinkimo konferenciją. Siekiama apjungti mūsų jėgas ir mobilizuoti išteklius. Norime suburti viso pasaulio vadovus, kad drauge įveiktume virusą“, – sakė U.von der Leyen.

Ji pabrėžė būtinybę kuo greičiau sukurti vakciną, pradėti ją gaminti ir platinti visame pasaulyje.

„Tam mums reikia pinigų. Tarp pagrindinių šio viršūnių susitikimo uždavinių bus surinkti pirmą 7,5 mlrd. eurų sumą, kad suteiktume postūmį pasauliniame bendradarbiavimui. Bet vėliau reikės dar daugiau lėšų“, – sakė EK pirmininkė.