Koronavirusas pasaulyje: Prancūzijoje toliau mažėja naujų mirčių, Norvegija rengiasi atidaryti mokyklas

Prancūzija ketvirtadienį pranešė apie 178 naujus mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejus – mažiau nei ankstesnę dieną.

Sveikatos ministerija nurodė, kad Prancūzijos ligoninėse ir slaugos namuose dabar patvirtinti 25 987 mirties nuo COVID-19 atvejai.

Šalyje mažėja ne tik naujų mirčių, bet ir ligoninių intensyviosios priežiūros skyriuose nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičius – jų dabar yra 2 961.

Tai reiškia, kad pirmąkart nuo kovo pabaigos jų yra mažiau nei 3 000. Balandį reanimacijos pacientų skaičius buvo viršijęs 7 000.

Šalies ligoninėse nuo koronaviruso gydomi 23 208 pacientai, 775 mažiau nei ankstesnę dieną.

Prancūzija gegužės 11 dieną turėtų pradėti išėjimą iš karantino, kuris prasidėjo kovo viduryje. Ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as patvirtino, kad tai įvyks, nors ir numatant papildomus apribojimus Paryžiaus regionui.

Norvegijoje kasdien mažėjant naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų, nuo ateinančio pirmadienio bus atidaromos mokyklos, ketvirtadienį paskelbė vyriausybė.

Nuo birželio 1-osios planuojama atidaryti barus, o nuo birželio 15-osios bus leidžiami kultūros ir sporto renginiai iki 200 žmonių, nurodė vyriausybė.

Nacionalinis futbolo čempionatas, turėjęs startuoti balandį, galės prasidėti birželio 16-ąją, o treniruotis leidžiama jau nuo ketvirtadienio.

„Mūsų tikslas yra iki birželio 15 dienos vėl atidaryti daugumą dalykų, kurie buvo uždaryti“, – spaudos konferencijoje sakė Norvegijos ministrė pirmininkė Erna Solberg.

„Tačiau yra svarbi sąlyga. Šiomis datomis izoliavimą baigsime tik tuo atveju, jei sugebėsime kontroliuoti epidemiją“, – pridūrė ji.

Norėdama sustabdyti koronaviruso plitimą, kovo viduryje Norvegija įvedė pusiau izoliacinį režimą.

Darželių darbas buvo atnaujintas balandžio 20-ąją, o pradinukai į mokyklas grįžo savaite vėliau.

„Tai dar ne pabaiga“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Bentas Hoie. – Geriausiu atveju tai yra pabaigos pradžia.“

Užkrečiamumo rodiklis šalyje mažėja, tačiau tebegalioja fizinio atstumo taisyklė, piliečiams neleidžiama keliauti į užsienį, o sienos lieka uždarytos žmonėms, neturintiems leidimo gyventi.

Norvegijoje iki šiol nustatyti 7 995 COVID-19 atvejai, 209 žmonės nuo šios ligos mirė.  

Latvijoje nepaprastoji padėtis dėl koronaviruso pandemijos bus pratęsta iki birželio 9-osios, tačiau dalis apribojimų bus sušvelninti, ketvirtadienį nusprendė vyriausybė.

Kaip rodo naujienų agentūros BNS turima informacija, kartu su sprendimu pratęsti nepaprastąją padėtį vyriausybė nusprendė peržiūrėti keletą su pandemija susijusių apribojimų, pavyzdžiui, tam tikromis aplinkybėmis bus leista susirinkti iki 25 žmonių grupėms, prekybos centrams bus leista dirbti savaitgaliais ir švenčių dienomis.

Siekiant sustabdyti koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimą, kovo 13 dieną Latvijoje buvo

Italijos bažnyčiose nuo gegužės 18 dienos katalikams bus leidžiama dalyvauti mišiose, krikštynų, vestuvių ir laidotuvių apeigose, tačiau laikantis virtinės kovos su koronavirusu reikalavimų, ketvirtadienį pranešė vyriausybė.

Kovo pradžioje, vyriausybei paskelbus karantiną dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijos, kuri jau nusinešė beveik 30 tūkst. gyvybių, šalyje buvo atšauktos visos religinės apeigos.

Į bažnyčias sugrįžę tikintieji turės dėvėti apsaugines kaukes ir sėdėti arba stovėti vienas nuo kito laikydamiesi saugaus atstumo, sakoma mokslininkų komisijos paruoštuose ir patvirtintuose reikalavimuose.

Italijoje švelninamas karantinas

+2

Tačiau švęsto vandens indai, į kuriuos į bažnyčią įeinantys tikintieji paprastai prieš žegnodamiesi merkia pirštus, liks sausi. Taip pat bus atsisakyta ramybės palinkėjimo, kai mišių dalyviai spaudžia šalia esantiems rankas.

Sudėtingiausias higienos reikalavimų užtikrinimo požiūriu bus komunijos dalinimas.

Ją dalinantis dvasininkas turės dezinfekuoti rankas, dėvėti vienkartines pirštines ir paduoti komuniją tikintiesiems į rankas, neturėdamas su jais kontakto ir išlaikydamas tinkamą atstumą. 

Išpažintys, paprastai vykdavusios prie gana izoliuotų klausyklų, turėtų vykti gerai vėdinamose vietose, prireikus, jos gali vykti net lauke.

Bažnyčių durys privalės likti atidarytos, kad žmonėms nereikėtų liesti durų rankenų. Po kiekvienos ceremonijos patalpos turės būti valomos.

Karantinas Maskvoje pratęsiamas iki gegužės 31 dienos, mieste augant naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų skaičiui, ketvirtadienį paskelbė meras Sergejus Sobianinas.

„Piliečių saviizoliacijos režimas bus pratęstas iki gegužės 31 dienos, – savo tinklalapyje teigė Rusijos sostinės meras. – Dar per anksti atidaryti restoranus, teatrus ir sporto įstaigas.“

Anksčiau ketvirtadienį S.Sobianinas paskelbė, kad Maskvos gyventojai nuo ateinančio antradienio dėl koronaviruso pandemijos privalės dėvėti veido kaukes ir pirštines viešajame transporte bei viešose vietose.

Šis pranešimas pasirodė valdžios pareigūnams nusprendus nuo gegužės 12-osios vėl atidaryti gamyklas ir statybų aikšteles sostinėje.

Rusijoje augant užsikrėtusiųjų skaičiui, kova su pandemija nesustoja

+9

„Leisdami daugiau žmonių dirbti mes suprantame, kad keleivių viešajame transporte padaugės, išaugs su kitais kontaktuojančių žmonių skaičius, todėl tai reikia kažkaip kompensuoti“, – ketvirtadienį pareiškė S. Sobianinas interviu valstybinei televizijai „Rossija 24“.

Jis pridūrė, kad koronavirusine infekcija COVID-19 gali būti užsikrėtę maždaug 2,5 proc. iš 12,7 mln. sostinės gyventojų arba maždaug 300 tūkst. žmonių.

Maskvoje iki šiol registruota beveik 93 tūkst. užsikrėtimo COVID-19 atvejų – daugiau nei pusė iš 177 tūkst. atvejų visoje šalyje.

Baltarusijoje per praėjusią parą patvirtinta 913 naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų, o bendras skaičius išaugo iki 20 168, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Iki šiol COVID-19 šalyje pareikalavo 116 gyvybių.

Iš ligoninių išrašyti 5 067 pasveikę pacientai.

Kaip informavo ministerija, iš viso Baltarusijoje atlikti 226 466 COVID-19 testai, 8,7 proc. jų rezultatai buvo teigiami.

Švelnesnius reikalavimus socialinės distancijos užtikrinimui nei kaimynės kelianti Švedija ketvirtadienį pranešė apie daugiau nei 3 tūkst. registruotų mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų.

Švedijos visuomenės sveikatos agentūra pranešė registravusi 24 623 patvirtintus koronaviruso atvejus ir 3 040 mirčių maždaug 10,3 mln. gyventojų turinčioje valstybėje.

Tačiau šalies pareigūnai gina savo sprendimą neįvesti griežtų karantino priemonių sakydami, kad Švedijos sveikatos apsaugos sistema dar nėra panaudojusi visų savo pajėgumų.

„Kreivės rodo, kad mes didžiąja dalimi sėkmingai kontroliuojame protrūkį, neleisdami jam išeiti iš sveikatos apsaugos sistemos pajėgumų ribų“, – žurnalistams sakė vyriausiasis epidemiologas Andersas Tegnellis.

Švedija neįvedė griežtų karantino priemonių, kokių ėmėsi kitos Europos šalys, bet paragino gyventojus prisiimti atsakomybę ir laikytis oficialių rekomendacijų. 

Į mokyklas galėjo vaikščioti mokiniai iki 16 metų, kavinės, barai, restoranai ir verslai nebuvo uždaryti, tik gyventojai buvo raginami laikytis socialinio atstumo.  

Ši strategija sulaukė tam tikros kritikos užsienyje ir pačioje Švedijoje, kadangi šalies mirtingumo rodikliai gerokai aplenkė kaimynines Skandinavijos šalis, kurios ėmėsi griežtesnių izoliavimo priemonių.

Remiantis svetainėje „Worldometer“ skelbiamais duomenimis, mirtingumas nuo koronaviruso Švedijoje siekia 301 mirties atvejį vienam milijonui šalies gyventojų. Jis yra gerokai didesnis nei Norvegijoje, Danijoje ir Suomijoje, kur vienam milijonui gyventojų atitinkamai teko 40, 87 ir 46 mirties atvejai.

Tačiau jis vis dar yra mažesnis nei Jungtinėje Karalystėje (443), Italijoje (491) ir Ispanijoje (558).

Švedijos pareigūnai tvirtina, kad jų strategija ilgainiui turi pasiteisinti, ir atsisako trumpalaikių karantino priemonių, kurios, pasak jų, yra per mažai efektyvios, kad pateisintų jų neigiamą poveikį visuomenei.

Ispanijoje ketvirtadienį tęsiasi pozityvi tendencija dėl koronaviruso protrūkio, vyriausybei diena anksčiau užsitikrinus parlamento paramą naujam karantino pratęsimui dviem savaitėmis, nors buvo prarasta tam tikra svarbi politinių varžovų parama.

Ispanijos sveikatos apsaugos pareigūnai ketvirtadienį pranešė apie 200 naujų mirties nuo COVID-19 atvejų. Prieš mėnesį naujų mirties nuo koronaviruso atvejų per parą būdavo daugiau kaip 900.

Bendras epidemijos aukų skaičius šalyje viršijo 26 tūkst., o bendras užsikrėtimo atvejų skaičius šalyje yra beveik 257 000.

Premjeras Pedro Sanchezas trečiadienį išgelbėjo itin svarbų parlamento balsavimą dėl ekstremalios padėties pratęsimo, nors ir prarado pagrindinės opozicinės partijos paramą. Ekstremalios padėties režimas, suteikiantis vyriausybei nepaprastųjų įgaliojimų taikyti karantiną, sėkmingai pažabojusį viruso plitimą, dabar tęsis iki gegužės 24-osios.

Ispanija pamažu švelnina savo suvaržymus. Balandžio 26 dieną vaikams buvo leista kartu su tėvais trumpam išeiti iš namų, o suaugusiesiems praėjusį savaitgalį leista išeiti pasportuoti.

Ispanijos vyriausybės vyriausiasis virusologas sakė, kad bet koks dėl sušvelninimo galimas užkrečiamumo rodiklio padidėjimas pasimatys artimiausiomis dienomis.

„Nuo čia turėtume pradėti matyti, ar yra koks nors poveikis, – sakė Fernando Simonas. – Kol kas dar nieko nepastebėjome. Išlaikome tą pačią tendenciją.“

Jungtinės Karalystės vyriausybė trečiadienį pranešė, kad iš Turkijos gauta asmeninių apsaugos priemonių siunta, turėjusi palengvinti aprūpinimo problemas, dulka sandėlyje, nes priemonės neatitinka JK standartų.   

Šiaurės Airijos reikalų sekretorius Brandonas Lewisas sakė, kad 400 tūkst. chirurginių kostiumų, „mūsų požiūriu, neatitinka kokybės reikalavimų, kad juos galėtų dėvėti priešakinėse kovos su koronavirusu fronto linijose dirbantis medicinos personalas“.   

Dėl šios siuntos JK vyriausybė pateko į nemalonią padėtį. Balandžio 18 dieną vienas iš ministrų paskelbė, kad siunta atvyks jau kitą dieną, tačiau Karališkųjų oro pajėgų (RAF) lėktuvas krovinį į JK atskraidino tik po keturių dienų.     

Jungtinė Karalystė, kaip ir daugelis kitų šalių, dėl pandemijos išprovokuotos beprecedentės asmeninių apsaugos priemonių paklausos susidūrė su sunkumais užtikrinant nuolatinį aprūpinimą jomis.

Sveikatos apsaugos departamentas nurodė, kad „tai pasaulinė pandemija, ir daugelis valstybių perka apsaugos priemones, todėl jų stygius juntamas visame pasaulyje, ne tik Jungtinėje Karalystėje“.   

Europoje koronaviruso infekcijos COVID-19 aukų skaičius perkopė 150 tūkst., o daugiausiai gyvybių šis virusas nusinešė Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje, rodo iki ketvirtadienio 9 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos) laiku iš oficialių šaltinių naujienų agentūros AFP surinkti duomenys.

Europoje, kuri yra labiausiai pandemijos paveiktas žemynas, nuo COVID-19 mirė 150 138 žmonės, nustatyta 1 640 799 užsikrėtimo atvejai.

Visame pasaulyje koronavirusinė infekcija jau nusinešė 263 573 gyvybes. 

Daugiausiai mirties atvejų tarp Europos šalių užregistruota Jungtinėje Karalystėje – 30 076. Po jos eina Italija – 29 684 mirties atvejai, Ispanija – 26 070 atvejų, Prancūzija – 25 809 atvejai.   

JAV šiaurės vakarinės Vašingtono valstijos pareigūnai trečiadienį išreiškė susirūpinimą dėl pranešimų, esą žmonės organizuoja „COVID-19 vakarėlius“, siekdami tyčia platinti naująjį koronavirusą.    

„Žmonių susibūrimai per patį pandemijos įkarštį gali būti neprarastai pavojingi ir dėl jų žmonėms gali kilti pavojus patekti į ligoninę ar net mirti“, – įspėjo valstijos sveikatos apsaugos sekretorius Johnas Wiesmanas.

„Be to, nežinoma, ar žmonės, pasveikę nuo [koronaviruso infekcijos] COVID-19, įgyja ilgalaikį imunitetą“, – sakė jis.   

„Esama daugybės dalykų, kurių dar nežinome apie šį virusą, įskaitant galimas ilgalaikes sveikatos problemas persirgus infekcija“, – pridūrė J. Wiesmanas.  

Valstijos sveikatos apsaugos sekretorius šį įspėjimą išsakė netrukus po to, kai Vola Volos apygardos, esančios už 420 km į pietryčius nuo Siatlo, pareigūnai pranešė, kad kai kuriais iš beveik 100 regione užregistruotų užsikrėtimo atvejų užkratas buvo perduotas tyčia arba juo užsikrėsta per vadinamuosius COVID-19 vakarėlius.

Amerikos kasdienybė per pandemiją

+6

Tokie vakarėliai organizuojami, kad sveiki žmonės susitiktų su infekuotais asmenimis ir nuo jų užsikrėstų virusu.   

„Toks bereikalingas elgesys gali išprovokuoti naujų atvejų skaičiaus šuolį, kurio būtų galima išvengti, ir dar sulėtinti laipsnišką karantino priemonių atšaukimą mūsų valstijoje“, – sakė J.Wiesmanas.    

Trečiadienio duomenimis, Vola Volos apygardoje buvo užregistruoti 94 COVID-19 atvejai, vienas asmuo nuo šios ligos mirė. 

Vola Volos apygardos visuomenės sveikatos biuro vadovė Meghan DeBolt (Megan DeBolt) sakė, kad užsikrėtusiųjų kontaktų atsekimas parodė, jog kai kurie infekuoti asmenys dalyvavo vakarėliuose, siekdami užsikrėsti virusu.  

„Nežinome, kada tai vyksta. Apie tai sužinome iš atsektų kontaktų“, – sakė ji Vola Volos laikraščiui „Union-Bulletin“. – Paklausus apie kontaktus, 25 žmonės pasakė dalyvavę COVID vakarėlyje.“

M.DeBolt pažymėjo, jog taip elgtis labai neatsakinga, ir paragino vietos gyventojus griežtai laikytis fizinio ir socialinio atstumo reikalavimų, kad būtų sustabdytas užkrato plitimas bendruomenėje.   

„Turime vadovautis sveiku protu ir elgtis išmintingai, kovodami su šia pandemija, kad galėtume greičiau pradėti išėjimą iš karantino“, – sakė ji. 

„COVID-19 vakarėliai“ šiuo atveju nepadės“, – pridūrė M.DeBolt.   

Anksčiau Jungtinėse Valstijose buvo pranešta apie vieną „koronaviruso vakarėlį“. Kovą Kentukio gubernatorius Andy Beshearas paskelbė, kad vienas asmuo užsikrėtė koronavirusu „COVID-19 vakarėlyje“.  

Jungtinės Valstijos yra smarkiausiai pandemijos paveikta šalis: čia nustatyta daugiau kaip 1,2 mln. COVID-19 atvejų, 73 095 žmonės nuo šios ligos mirė.

Rusijoje per praėjusią parą užregistruota daugiau kaip 11 tūkst. naujų COVID-19 atvejų ir tai didžiausias skaičius nuo pat ligos protrūkio šalyje pradžios, ketvirtadienį pranešė kovos su virusu operatyvinis štabas.

„Praėjusią parą Rusijoje patvirtintas 11 231 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejis 84 regionuose, įskaitant 5 471 (48,7 proc.) aktyviai išaiškintą atvejį be klinikinių apraiškų“, – sakoma pranešime.

Iš viso Rusijoje jau nustatyta 177 160 COVID-19 atvejų, nurodė štabas. Pagal šį skaičių Rusija ketvirtadienį pakilo į penktą vietą pasaulyje, per parą aplenkusi Vokietiją, kurioje užregistruota 168,1 tūkst. atvejų, ir Prancūziją, kur užsikrėtimo atvejų yra 173,2 tūkst., rodo JAV įsikūrusio Johnso Hopkinso universiteto duomenys.

Rusijoje augant užsikrėtusiųjų skaičiui, kova su pandemija nesustoja

+9

Rusija šiuo metu atsilieka tik nuo JAV (1,23 mln. atvejų), Ispanijos (220,3 tūkst.), Italijos (214,4 tūkst.) ir Didžiosios Britanijos (201,6 tūkstančio).

Tačiau pagal paros naujų atvejų skaičių – 11,1 tūkst. – Rusija dalijasi antra vieta pasaulyje su Brazilija (taip pat 11,1 tūkst. atvejų). Pirmoje vietoje šiuo atžvilgiu yra JAV, kuriose per parą nustatyta 24,2 tūkst. naujų COVID-19 atvejų.

Didžiojoje Britanijoje per parą nustatyta maždaug 6 tūkst. naujų atvejų, Italijoje – maždaug 1,5 tūkst., Ispanijoje – maždaug tūkstantis.

Maskvoje per pastarąsias 24 val. patvirtinti 6 703 nauji COVID-19 atvejai, sakoma Rusijos operatyvinio štabo pranešime. Bendras užsikrėtusiųjų skaičius sostinėje padidėjo iki 92 676.

Per praėjusią parą Rusijoje mirė 88 COVID-19 pacientai, įskaitant 39 Maskvoje. Bendrai šalyje mirė 1 625 koronavirusu užsikrėtę žmonės.

Per parą pasveiko ir iš ligoninių buvo išrašyti 2 476 pacientai, įskaitant 769 Maskvoje. Per visą protrūkio laiką Rusijoje pasveiko 23 803 COVID-19 sirgę žmonės.

Rusijoje užregistravus per parą nustatomų užsikrėtimo atvejų rekordą, oficialus mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius šalyje yra labai mažas, palyginti su kitomis Europos šalimis.

Pareigūnai sako, kad dėl masinio testavimo nustatoma daug žmonių, kuriems pasireiškia nesunkūs simptomai, tačiau kai kas mano, kad taip yra dėl mirties atvejų skaičiavimo metodikos.

„Jei kas nors, kam diagnozuota COVID-19, miršta nuo infarkto, tai oficiali mirties priežastis bus infarktas“, – sakė Sergejus Timoninas iš Maskvoje veikiančios Aukštosios ekonomikos mokyklos.

„Kitaip tariant, ne visi koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirties atvejai bus įtraukti į sąrašus kaip mirties nuo koronaviruso atvejai“, – sakė S. Timoninas, šio universiteto Tarptautinės laboratorijos populiacijos ir sveikatos klausimams vadovo pavaduotojas.

Daug rusų ginčijo skelbiamus skaičius, ir tai paskatino Sveikatos apsaugos ministeriją bei Federalinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą („Rospotrebnadzor“) šią savaitę pareikšti, kad pateikiami skaičiai atspindi spartų šalies atsaką į pandemiją.

„Rospotrebnadzor“ pareiškime pažymėjo, kad „Rusija yra antroje vietoje pasaulyje pagal apie testų skaičių – daugiau kaip 4,46 milijono“. Pirmoje vietoje yra Jungtinės Valstijos.

„Rospotrebnadzor“ nurodė, kad dėl to Rusija galėjo „identifikuoti ir greitai izoliuoti lengva forma sergančius pacientus, taip pat tuos, kuriems simptomai nepasireiškia, o tai reikšmingai sumažino viruso plitimą visuomenėje ir kai kuriose rizikos grupėse“.

Latvijoje per pastarąją parą nustatyti devyni naujų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė vienas iš užsikrėtusiųjų, ketvirtadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

Trečiąja ne šalies gydymo įstaigose mirusia COVID-19 auka tapo asmuo, priklausantis 75–80 metų grupei ir sirgęs gretutinėmis lėtinėmis ligomis.

Iš viso šalyje mirė 18 koronavirusu užsikrėtusių žmonių.

Bendras testai patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius iki ketvirtadienio išaugo iki 909, nuo protrūkio pradžios atlikus 71 069 pirminius tyrimus, iš jų 2 442 – per pastarąją parą.

Per pastarąją parą buvo hospitalizuotas vienas COVID-19 pacientas. Šalies ligoninėse pagalba šiuo metu teikiama 29 amenims, iš kurių trijų būklė sunki.

Iš ligoninių buvo išrašyti 105 koronavirusine infekcija persirgę pacientai, o bendras pasveikusiųjų skaičius – 464.

Estijoje per pastarą koronaviruso infekcija nustatyta dar septyniems žmonėms, tai pat mirė vienas užsikrėtęs žmogus, ketvirtadienį informavo Sveikatos apsaugos departamentas.

Naujausia koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkio auka tapo Tartu universitetinėje ligoninėje gydyta 63 metų moteris. Iki šiol šalyje mirė 56 koronavirusu užsikrėtę žmonės.

Kaip nurodė Sveikatos apsaugos departamentas, per pastarąją parą šalyje atlikti 1 583 pirminiai testai koronavirusinei infekcijai COVID-19 nustatyti. Septyni iš jų (0,4 proc.) buvo teigiami: šeši Taline ir vienas – pietrytinėje Verumos srityje.

Estijoje nuo protrūkio pradžios buvo atlikta iš viso 60 530 COVID-19 testų, iš kurių 1 720 (2,8 proc.) buvo teigiami.

Ketvirtadienio rytą Estijos ligoninėse buvo gydomi 61 koronavirusu užsikrėtęs pacientas. Keturiems iš jų taikomos intensyviosios terapijos priemonės.

Iš viso 264 COVID-19 pacientai buvo išrašyti iš ligoninių, o pasveikusiais laikomi 273 žmonės.

Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro atstovui testais nustatytas naujasis koronavirusas, trečiadienį paskelbė vyriausybė.

Tai dar vienas atvejis kraštutinių dešiniųjų lyderio, atmetančio socialinio atstumo priemones, aplinkoje.

59 metų armijos generolas Otavio Santana do Rego Barrosas, vienas svarbiausių viešųjų administracijos veikėjų, antradienį patvirtinus teigiamus jo testo rezultatus „namie laikosi visų rekomenduojamų protokolų“, sakoma prezidentūros pareiškime.

Daugiau kaip 20 J.Bolsonaro aukšto rango pareigūnų testais buvo nustatytas naujasis virusas. Tarp užsikrėtusiųjų – komunikacijos vadovas Fabio Wajngartenas ir nacionalinio saugumo ministras Augusto Heleno.

Pats J.Bolsonaro sako, kad jo testų rezultatai neigiami.

Tačiau savo testų rezultatų jis viešai nepaskelbė. Vienas pagrindinių Brazilijos laikraščių „Estado de Sao Paulo“ iškėlė bylą siekdamas jų paskelbimo ir įrodinėja, kad prezidento sveikata yra viešojo intereso klausimas.

Federalinis teisėjas trečiadienį priėmė sprendimą laikraščio naudai, atmesdamas vyriausybės apeliaciją dėl ankstesnio sprendimo. Tačiau tikėtina, kad apeliacijų bus daugiau.

J.Bolsonaro smerkia „isteriją“ dėl COVID-19.

Jis sako, kad socialinio atstumo priemonės be reikalo kenkia ekonomikai, ir pats nuolat jų nepaiso. Prezidentas rodosi sostinės Brazilijos gatvėse, kalba savo šalininkų mitinguose.

Ukrainoje per praėjusią parą nustatyta daugiau kaip pusė tūkstančio naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, 13 asmenų nuo šios ligos mirė, 299 pasveiko, ketvirtadienį ryte pranešė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas.

Ankstesnę parą šalyje buvo nustatyti 487 nauji COVID-19 atvejai, gegužės 5 dieną – 366 atvejai.   

„Per praėjusią parą susirgo 507 žmonės, tarp jų 28 vaikai ir 109 medicinos darbuotojai. Hospitalizuota 313 asmenų. Užfiksuota 13 letalinių atvejų. Gera žinia – pasveiko 299 pacientai“, – sakė ministras spaudos konferencijoje.     

Pasak M.Stepanovo, nuo pandemijos pradžios iš viso susirgo 13 691 žmogus, 2 396 žmonės nuo COVID-19 pasveiko, 340 mirė.       

Bendras užsikrėtusiųjų skaičius šalyje išaugo iki 10 955.   

Tuo tarpu Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos centras praneša, kad tarp 10 955 asmenų, kuriems diagnozuota COVID-19, yra 933 vaikai ir 2 660 medikų. 

Nuo epidemijos pradžios Ukrainoje nuo COVID-19 jau mirė 19 medicinos darbuotojų. 

Pasaulyje nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 per parą mirė 6 604 žmonės, o bendras mirties atvejų skaičius padidėjo iki 263 831, rodo Johnso Hopkinso universiteto duomenys. 

Universiteto duomenimis, nuo pandemijos pradžios koronavirusinė infekcija jau patvirtinta 3 755 397 žmonėms. Per parą nustatyta 91 555 nauji COVID-19 atvejai.  Visiškai pasveiko 1,2 mln. žmonių. 

Jungtinėse Valstijose nustatyta 1 228 603 COVID-19 atvejai (mirė 73 431 žmogus), Ispanijoje – 220 325 atvejai (mirė 25 857 žmonės), Italijoje – 214 457 atvejai (mirė 29 684 žmonės), Jungtinėje Karalystėje – 202 359 atvejai (mirė 30 150 žmonių), Prancūzijoje – 174 224 atvejai (mirė 25 812 žmonių), Vokietijoje – 168 611 atvejų (mirė 7 275 žmonės), Turkijoje – 131 744 atvejai (mirė 3 584 žmonės), Brazilijoje – 126 953 atvejai (mirė 8 588 žmonės), Irane – 101 650 atvejų (mirė 6 418 žmonių).  

Rusijoje nuo protrūkio pradžios nustatyta 165 929 COVID-19 atvejai, 1 537 žmonės nuo šios ligos mirė, pranešė operatyvinis štabas, koordinuojantis šalies atsaką į pandemiją.

Nuo COVID-19 šalyje pasveiko 21 327 žmonės.  

Pagal bendrą užsikrėtusiųjų skaičių Rusija užima septintą vietą pasaulyje. 

COVID-19 atvejų nustatyta beveik 200 pasaulio valstybių. 

Johnso Hopkinso universitetas vykdo koronaviruso plitimo stebėseną remdamasis oficialiais ir kitų šaltinių duomenimis, kurie nuolat atnaujinami.  

Turkija tarptautinį oro susisiekimą planuoja vėl leisti nuo birželio 12-osios, skelbia laikraštis „Sabah“, remdamasis šalies vyriausybės atstovais.

„Vietiniai skrydžiai Turkijoje pamažu jau atnaujinami, o tarptautinį oro susisiekimą planuojama atnaujinti birželio 12-ąją. Visų pirma, kalbama apie skrydžius į Vokietiją ir Rusiją – šalis, iš kurių daugiausia turistų atvyksta į Turkiją“, – rašo laikraštis.

Skrydžių atnaujinimo planus vasarai jau paskelbė „Turkish Airlines“. Birželį pagrindinė Turkijos oro vežėja planuoja visiškai atkurti vidaus reisus, taip pat pradėti skrydžius į 19 šalių. Liepą ši oro bendrovė tikisi skraidinti jau į 74 valstybes, o rugpjūtį – į 98-ias.

Turkijoje, vyriausybei pareiškus, kad COVID-19 užkrato plitimas tapo kontroliuojamu, šalis „baigė pirmąjį kovos su koronavirusu etapą“, ir nuo ateinančios savaitės pradedamos švelninti karantino sąlygos.

Bus atidaryti prekybos centrai, bet jie turės veikti užtikrindami socialinę atskirtį ir privalės riboti lankytojų skaičių. Atsidarys grožio salonai, tačiau restoranai ir kavinės prekybos centruose ir toliau neveiks.

Kita vertus, savaitgaliais 31-ame šalies mieste, įskaitant Ankarą ir Stambulą, ir toliau gyventojams bus draudžiama ištisą parą išeiti į lauką.

Koronaviruso pandemija Jungtinėse Valstijose per pastarąją parą pareikalavo dar 2073 žmonių gyvybių, rodo trečiadienį Johnso Hopkinso universiteto paskelbti duomenys.

Baltimorėje įsikūręs universitetas nurodė, kad bendras koronavirusinės infekcijos aukų skaičius išaugo iki 71 022 žmonių.

Jungtinėse Valstijose, kurios pagal aukų skaičių yra labiausiai pandemijos paveikta šalis, iki šiol užregistruota 1 227 430 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų.