Praėjusią parą Prancūzijoje nuo koronaviruso mirė 278 žmonės. Ispanijos parlamentas pratęsė nepaprastąją padėtį, o Rusija, nors COVID-19 atvejų skaičius sparčiai auga, pradėjo svarstyti karantino švelninimą. Taip pat – vis pasigirstant Jungtinių Valstijų pareigūnų kaltinimams apie neva dirbtinę viruso kilmę, Kinija nesutinka surengti tarptautinio tyrimo dėl COVID-19 kilmės iki pandemijos pabaigos. Daugiau apie tai – čia.
Ketvirtadienio naujienas apie koronaviruso pandemiją pasaulyje skaitykite žemiau:
Prancūzijoje toliau mažėja naujų mirčių nuo COVID-19
23:50
Prancūzija ketvirtadienį pranešė apie 178 naujus mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejus – mažiau nei ankstesnę dieną.
Sveikatos ministerija nurodė, kad Prancūzijos ligoninėse ir slaugos namuose dabar patvirtinti 25 987 mirties nuo COVID-19 atvejai.
Šalyje mažėja ne tik naujų mirčių, bet ir ligoninių intensyviosios priežiūros skyriuose nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičius – jų dabar yra 2 961.
Tai reiškia, kad pirmąkart nuo kovo pabaigos jų yra mažiau nei 3 000. Balandį reanimacijos pacientų skaičius buvo viršijęs 7 000.
Šalies ligoninėse nuo koronaviruso gydomi 23 208 pacientai, 775 mažiau nei ankstesnę dieną.
Prancūzija gegužės 11 dieną turėtų pradėti išėjimą iš karantino, kuris prasidėjo kovo viduryje. Ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as patvirtino, kad tai įvyks, nors ir numatant papildomus apribojimus Paryžiaus regionui.
Norvegijoje nuo pirmadienio atidaromos mokyklos
22:36
Norvegijoje kasdien mažėjant naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų, nuo ateinančio pirmadienio bus atidaromos mokyklos, ketvirtadienį paskelbė vyriausybė.
Nuo birželio 1-osios planuojama atidaryti barus, o nuo birželio 15-osios bus leidžiami kultūros ir sporto renginiai iki 200 žmonių, nurodė vyriausybė.
Nacionalinis futbolo čempionatas, turėjęs startuoti balandį, galės prasidėti birželio 16-ąją, o treniruotis leidžiama jau nuo ketvirtadienio.
„Mūsų tikslas yra iki birželio 15 dienos vėl atidaryti daugumą dalykų, kurie buvo uždaryti“, – spaudos konferencijoje sakė Norvegijos ministrė pirmininkė Erna Solberg.
„Tačiau yra svarbi sąlyga. Šiomis datomis izoliavimą baigsime tik tuo atveju, jei sugebėsime kontroliuoti epidemiją“, – pridūrė ji.
Norėdama sustabdyti koronaviruso plitimą, kovo viduryje Norvegija įvedė pusiau izoliacinį režimą.
Darželių darbas buvo atnaujintas balandžio 20-ąją, o pradinukai į mokyklas grįžo savaite vėliau.
„Tai dar ne pabaiga“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Bentas Hoie. – Geriausiu atveju tai yra pabaigos pradžia.“
Užkrečiamumo rodiklis šalyje mažėja, tačiau tebegalioja fizinio atstumo taisyklė, piliečiams neleidžiama keliauti į užsienį, o sienos lieka uždarytos žmonėms, neturintiems leidimo gyventi.
Norvegijoje iki šiol nustatyti 7 995 COVID-19 atvejai, 209 žmonės nuo šios ligos mirė.
Latvija nepaprastąją padėtį tęs iki birželio 9 dienos, švelnins apribojimus
20:56
Latvijoje nepaprastoji padėtis dėl koronaviruso pandemijos bus pratęsta iki birželio 9-osios, tačiau dalis apribojimų bus sušvelninti, ketvirtadienį nusprendė vyriausybė.
Kaip rodo naujienų agentūros BNS turima informacija, kartu su sprendimu pratęsti nepaprastąją padėtį vyriausybė nusprendė peržiūrėti keletą su pandemija susijusių apribojimų, pavyzdžiui, tam tikromis aplinkybėmis bus leista susirinkti iki 25 žmonių grupėms, prekybos centrams bus leista dirbti savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Siekiant sustabdyti koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimą, kovo 13 dieną Latvijoje buvo
Italijos katalikai nuo gegužės 18 dienos sugrįžę į bažnyčias turės laikytis naujos tvarkos
18:00
Italijos bažnyčiose nuo gegužės 18 dienos katalikams bus leidžiama dalyvauti mišiose, krikštynų, vestuvių ir laidotuvių apeigose, tačiau laikantis virtinės kovos su koronavirusu reikalavimų, ketvirtadienį pranešė vyriausybė.
Kovo pradžioje, vyriausybei paskelbus karantiną dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijos, kuri jau nusinešė beveik 30 tūkst. gyvybių, šalyje buvo atšauktos visos religinės apeigos.
Į bažnyčias sugrįžę tikintieji turės dėvėti apsaugines kaukes ir sėdėti arba stovėti vienas nuo kito laikydamiesi saugaus atstumo, sakoma mokslininkų komisijos paruoštuose ir patvirtintuose reikalavimuose.
Tačiau švęsto vandens indai, į kuriuos į bažnyčią įeinantys tikintieji paprastai prieš žegnodamiesi merkia pirštus, liks sausi. Taip pat bus atsisakyta ramybės palinkėjimo, kai mišių dalyviai spaudžia šalia esantiems rankas.
Sudėtingiausias higienos reikalavimų užtikrinimo požiūriu bus komunijos dalinimas.
Ją dalinantis dvasininkas turės dezinfekuoti rankas, dėvėti vienkartines pirštines ir paduoti komuniją tikintiesiems į rankas, neturėdamas su jais kontakto ir išlaikydamas tinkamą atstumą.
Išpažintys, paprastai vykdavusios prie gana izoliuotų klausyklų, turėtų vykti gerai vėdinamose vietose, prireikus, jos gali vykti net lauke.
Bažnyčių durys privalės likti atidarytos, kad žmonėms nereikėtų liesti durų rankenų. Po kiekvienos ceremonijos patalpos turės būti valomos.
Maskvos gyventojai nuo kitos savaitės turės dėvėti kaukes ir pirštines
16:04
Karantinas Maskvoje pratęsiamas iki gegužės 31 dienos, mieste augant naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų skaičiui, ketvirtadienį paskelbė meras Sergejus Sobianinas.
„Piliečių saviizoliacijos režimas bus pratęstas iki gegužės 31 dienos, – savo tinklalapyje teigė Rusijos sostinės meras. – Dar per anksti atidaryti restoranus, teatrus ir sporto įstaigas.“
Anksčiau ketvirtadienį S.Sobianinas paskelbė, kad Maskvos gyventojai nuo ateinančio antradienio dėl koronaviruso pandemijos privalės dėvėti veido kaukes ir pirštines viešajame transporte bei viešose vietose.
Šis pranešimas pasirodė valdžios pareigūnams nusprendus nuo gegužės 12-osios vėl atidaryti gamyklas ir statybų aikšteles sostinėje.
„Leisdami daugiau žmonių dirbti mes suprantame, kad keleivių viešajame transporte padaugės, išaugs su kitais kontaktuojančių žmonių skaičius, todėl tai reikia kažkaip kompensuoti“, – ketvirtadienį pareiškė S. Sobianinas interviu valstybinei televizijai „Rossija 24“.
Jis pridūrė, kad koronavirusine infekcija COVID-19 gali būti užsikrėtę maždaug 2,5 proc. iš 12,7 mln. sostinės gyventojų arba maždaug 300 tūkst. žmonių.
Maskvoje iki šiol registruota beveik 93 tūkst. užsikrėtimo COVID-19 atvejų – daugiau nei pusė iš 177 tūkst. atvejų visoje šalyje.
Baltarusijoje patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius viršijo 20 000
15:49
Baltarusijoje per praėjusią parą patvirtinta 913 naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų, o bendras skaičius išaugo iki 20 168, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Iki šiol COVID-19 šalyje pareikalavo 116 gyvybių.
Iš ligoninių išrašyti 5 067 pasveikę pacientai.
Kaip informavo ministerija, iš viso Baltarusijoje atlikti 226 466 COVID-19 testai, 8,7 proc. jų rezultatai buvo teigiami.
Švedijoje mirčių nuo koronaviruso infekcijos skaičius perkopė 3 000
15:41
Švelnesnius reikalavimus socialinės distancijos užtikrinimui nei kaimynės kelianti Švedija ketvirtadienį pranešė apie daugiau nei 3 tūkst. registruotų mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų.
Švedijos visuomenės sveikatos agentūra pranešė registravusi 24 623 patvirtintus koronaviruso atvejus ir 3 040 mirčių maždaug 10,3 mln. gyventojų turinčioje valstybėje.
Tačiau šalies pareigūnai gina savo sprendimą neįvesti griežtų karantino priemonių sakydami, kad Švedijos sveikatos apsaugos sistema dar nėra panaudojusi visų savo pajėgumų.
„Kreivės rodo, kad mes didžiąja dalimi sėkmingai kontroliuojame protrūkį, neleisdami jam išeiti iš sveikatos apsaugos sistemos pajėgumų ribų“, – žurnalistams sakė vyriausiasis epidemiologas Andersas Tegnellis.
Švedija neįvedė griežtų karantino priemonių, kokių ėmėsi kitos Europos šalys, bet paragino gyventojus prisiimti atsakomybę ir laikytis oficialių rekomendacijų.
Į mokyklas galėjo vaikščioti mokiniai iki 16 metų, kavinės, barai, restoranai ir verslai nebuvo uždaryti, tik gyventojai buvo raginami laikytis socialinio atstumo.
Ši strategija sulaukė tam tikros kritikos užsienyje ir pačioje Švedijoje, kadangi šalies mirtingumo rodikliai gerokai aplenkė kaimynines Skandinavijos šalis, kurios ėmėsi griežtesnių izoliavimo priemonių.
Remiantis svetainėje „Worldometer“ skelbiamais duomenimis, mirtingumas nuo koronaviruso Švedijoje siekia 301 mirties atvejį vienam milijonui šalies gyventojų. Jis yra gerokai didesnis nei Norvegijoje, Danijoje ir Suomijoje, kur vienam milijonui gyventojų atitinkamai teko 40, 87 ir 46 mirties atvejai.
Tačiau jis vis dar yra mažesnis nei Jungtinėje Karalystėje (443), Italijoje (491) ir Ispanijoje (558).
Švedijos pareigūnai tvirtina, kad jų strategija ilgainiui turi pasiteisinti, ir atsisako trumpalaikių karantino priemonių, kurios, pasak jų, yra per mažai efektyvios, kad pateisintų jų neigiamą poveikį visuomenei.
Ispanijoje per parą nuo COVID-19 mirštančių žmonių skaičius toliau mažėja
14:57
Ispanijoje ketvirtadienį tęsiasi pozityvi tendencija dėl koronaviruso protrūkio, vyriausybei diena anksčiau užsitikrinus parlamento paramą naujam karantino pratęsimui dviem savaitėmis, nors buvo prarasta tam tikra svarbi politinių varžovų parama.
Ispanijos sveikatos apsaugos pareigūnai ketvirtadienį pranešė apie 200 naujų mirties nuo COVID-19 atvejų. Prieš mėnesį naujų mirties nuo koronaviruso atvejų per parą būdavo daugiau kaip 900.
Bendras epidemijos aukų skaičius šalyje viršijo 26 tūkst., o bendras užsikrėtimo atvejų skaičius šalyje yra beveik 257 000.
Premjeras Pedro Sanchezas trečiadienį išgelbėjo itin svarbų parlamento balsavimą dėl ekstremalios padėties pratęsimo, nors ir prarado pagrindinės opozicinės partijos paramą. Ekstremalios padėties režimas, suteikiantis vyriausybei nepaprastųjų įgaliojimų taikyti karantiną, sėkmingai pažabojusį viruso plitimą, dabar tęsis iki gegužės 24-osios.
Ispanija pamažu švelnina savo suvaržymus. Balandžio 26 dieną vaikams buvo leista kartu su tėvais trumpam išeiti iš namų, o suaugusiesiems praėjusį savaitgalį leista išeiti pasportuoti.
Ispanijos vyriausybės vyriausiasis virusologas sakė, kad bet koks dėl sušvelninimo galimas užkrečiamumo rodiklio padidėjimas pasimatys artimiausiomis dienomis.
„Nuo čia turėtume pradėti matyti, ar yra koks nors poveikis, – sakė Fernando Simonas. – Kol kas dar nieko nepastebėjome. Išlaikome tą pačią tendenciją.“
Jungtinė Karalystė sako nenaudojanti apsaugos priemonių iš Turkijos
14:40
Jungtinės Karalystės vyriausybė trečiadienį pranešė, kad iš Turkijos gauta asmeninių apsaugos priemonių siunta, turėjusi palengvinti aprūpinimo problemas, dulka sandėlyje, nes priemonės neatitinka JK standartų.
Šiaurės Airijos reikalų sekretorius Brandonas Lewisas sakė, kad 400 tūkst. chirurginių kostiumų, „mūsų požiūriu, neatitinka kokybės reikalavimų, kad juos galėtų dėvėti priešakinėse kovos su koronavirusu fronto linijose dirbantis medicinos personalas“.
Dėl šios siuntos JK vyriausybė pateko į nemalonią padėtį. Balandžio 18 dieną vienas iš ministrų paskelbė, kad siunta atvyks jau kitą dieną, tačiau Karališkųjų oro pajėgų (RAF) lėktuvas krovinį į JK atskraidino tik po keturių dienų.
Jungtinė Karalystė, kaip ir daugelis kitų šalių, dėl pandemijos išprovokuotos beprecedentės asmeninių apsaugos priemonių paklausos susidūrė su sunkumais užtikrinant nuolatinį aprūpinimą jomis.
Sveikatos apsaugos departamentas nurodė, kad „tai pasaulinė pandemija, ir daugelis valstybių perka apsaugos priemones, todėl jų stygius juntamas visame pasaulyje, ne tik Jungtinėje Karalystėje“.
Europoje COVID-19 aukų skaičius perkopė 150 tūkstančių
13:10
Europoje koronaviruso infekcijos COVID-19 aukų skaičius perkopė 150 tūkst., o daugiausiai gyvybių šis virusas nusinešė Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje, rodo iki ketvirtadienio 9 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos) laiku iš oficialių šaltinių naujienų agentūros AFP surinkti duomenys.
Europoje, kuri yra labiausiai pandemijos paveiktas žemynas, nuo COVID-19 mirė 150 138 žmonės, nustatyta 1 640 799 užsikrėtimo atvejai.
Visame pasaulyje koronavirusinė infekcija jau nusinešė 263 573 gyvybes.
Daugiausiai mirties atvejų tarp Europos šalių užregistruota Jungtinėje Karalystėje – 30 076. Po jos eina Italija – 29 684 mirties atvejai, Ispanija – 26 070 atvejų, Prancūzija – 25 809 atvejai.
