Koronavirusas pasaulyje: Ispanija skelbs gedulą, užsikrėtė Rusijos kultūros ministrė

Prancūzija trečiadienį pranešė apie 278 naujas koronaviruso sukeltas mirtis, tačiau taip pat pažymėjo, kad ligoninėse sumažėjo gydomų pacientų skaičius.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad iki šiol nuo koronaviruso ligoninėse ir slaugos namuose mirė 25 809 žmonės.

Per pastarąsias 24 valandas nuo COVID-19 mirė 278 žmonės. Tai šiek tiek mažiau nei antradienį skelbtas rodiklis – 330 mirties atvejų.

Prancūzija yra numačiusi pradėti švelninti kovo viduryje įvestą karantiną gegužės 11 dieną, o ministras pirmininkas Edouard'as Philippe'as ketvirtadienį turėtų paskelbti, kaip vyks pirmasis proceso etapas.

Parduotuvėms bus leista atsidaryti, tačiau kavinės ir restoranai liks uždaryti. 

Nuspręsta leisti atsidaryti ir kai kurioms mokykloms, nors šis sprendimas sulaukė prieštaringų vertinimų.

Pasak pareigūnų, trečiadienį šalies intensyviosios terapijos skyriuose koronavirusu užsikrėtusių ligonių skaičius buvo mažesnis 283, o bendras tokių pacientų skaičius siekė 3 147.

Šalies mastu ligoninėse nuo koronaviruso buvo gydomi 23 983 žmonės – 792 mažiau nei ankstesnę dieną.

Ispanijos parlamentas trečiadienį pritarė siūlymui pratęsti nepaprastąją padėtį šalyje ir leido pratęsti suvaržymo priemones dar bent dviem savaitėms – iki gegužės 23-osios.

Nuo kovo 14 dienos galiojanti nepaprastoji padėtis leido kairuoliškai koalicinei vyriausybei griežtai izoliuoti beveik 47 mln. ispanų, pritaikius vienas griežčiausių karantino priemonių pasaulyje, kurios pastaruoju metu buvo šiek tiek sušvelnintos.

Nepaprastoji padėtis buvo pratęsta jau ketvirtą kartą, Ispanijai siekiant pažaboti 25 857 gyvybes nusinešusią pandemiją. Per ją šalyje koronavirusine infekcija COVID-19 užsikrėtė daugiau nei 220 tūkst. žmonių.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas, prieš parlamento balsavimą perspėjo, kad staigus beveik aštuonias savaites trunkančio karantino atšaukimas būtų „neatleistinas“. 

„Epidemijos keliamo pavojaus ignoravimas ir labai greitas nepaprastosios padėties atšaukimas būtų absoliučiai neteisingas, didelė, neatleistina klaida“, – kalbėjo jis parlamente, prašydamas pritarti siūlymui pratęsti nepaprastąją padėtį. 

Nepaisant dešiniojo sparno įstatymų leidėjų bandymų užblokuoti šį siūlymą, parlamentas jam pritarė 178 balsais prieš 75. Dar 97 parlamentarai susilaikė.

Anksčiau trečiadienį buvo pranešta, kad per parą buvo užregistruoti 244 mirties nuo COVID-19 atvejai, nors pastarąsias tris dienas jų skaičius nesiekė 200. Tačiau padėtis yra gerokai geresnė nei per patį epidemijos piką balandžio 2 dieną, kai per parą buvo registruota 950 mirčių. 

„Mes darome labai gerą pažangą. Būtų labai liūdna, jeigu išeidami iš karantino greičiau, nei rekomenduojama, mes prarastume viską, dėl ko stengėmės“, – perspėjo Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių situacijų koordinatorius Fernando Simonas.

Anksčiau šią savaitę pagrindinė opozicinė Liaudies partija (PP) padidino savo politinį kapitalą pareiškusi, kad nepritars nepaprastosios padėties pratęsimui, Ispanijai iš lėto švelninant daugiau nei 50 dienų galiojančius suvaržymus.

Vis tik centro dešiniųjų partijos „Piliečiai“ („Ciudadanos“) ir Nacionalistinės baskų partijos (PNV) palaikomai vyriausybei pavyko gauti parlamento pritarimą siūlomam pratęsimui. 

Dabar, sušvelninus griežtas karantino priemones, ispanai gali išeiti pasivaikščioti arba pasimankštinti. Smulkiajam verslui taip pat leidžiama priimti iš anksto susitarusius klientus.

Praėjusią savaitę vyriausybė paskelbė keturių etapų išėjimo iš karantino planą, kuris turėtų būti visiškai įgyvendintas iki birželio pabaigos. Šalis jau pradėjo ruoštis pirmajam paruošiamajam etapui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pirmininkavo susitikimui, per kurį aptartas laipsniškas išėjimas iš visuotinio karantino, nors šalis šiuo metu yra šeštoje vietoje pasaulyje pagal užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų skaičių.

Rusijoje jau ketvirtą dieną iš eilės nustatoma daugiau nei 10 tūkst. naujų užsikrėtimo atvejų, o bendras patvirtintų infekuotųjų skaičius pasiekė 165 929. Nuo COVID-19 šalyje mirė 1 537 žmonės.

Rusija tapo nauju viruso židiniu ir pastarosiomis dienomis fiksuoja daugiausiai naujų susirgimo atvejų visoje Europoje.

Dėl išaugusio atvejų skaičiaus Rusija atsidūrė penktoje vietoje Europoje po Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos ir šeštoje – pasaulyje.

Pagal mirties atvejų skaičių šiuo metu pirmauja Jungtinės Valstijos.

Remiantis trečiadienį paskelbtais sociologinių tyrimų bendrovės „Levada Centr“ duomenimis, nuo krizės pradžios V. Putino populiarumo reitingas pasiekė istorines žemumas: balandį jis nusmuko iki 59 proc., tuo metu kovą jis siekė 63 procentus.

Trečiadienį kultūros ministrė Olga Liubimova tapo dar viena aukšto rango pareigūne, kuriai buvo patvirtinta koronavirusinė infekcija. Anksčiau dėl COVID-19 buvo hospitalizuotas premjeras Michailas Mišustinas ir statybų ministras Vladimiras Jakuševas.

Kalbėdamas naujausiame vyriausybės posėdyje V.Putinas liepė regionų gubernatoriams rengti planus dėl laipsniško karantino švelninimo, bet paragino nesielgti skubotai, kad būtų galima išvengti naujos susirgimų bangos.

„Neturėtume užbėgti sau už akių“, – pabrėžė valstybės vadovas ir pridūrė, jog suvaržymai tam tikruose regionuose turėtų ir toliau galioti ir net sugriežtėti.

„Net mažiausios klaidos kaina būtų mūsų žmonių saugumas, gyvybės ir sveikata, – pareiškė jis. – Turėtume judėti į priekį laipsniškai.“

Pasak V.Putino, M.Mišustinui tebėra pakilusi temperatūra, tačiau jis sveiksta ir kasdien palaiko ryšį su prezidentu. 

Rusijoje visuotinis karantinas galioja iki gegužės 11 dienos.

„Tai svarbu ekonomikai“

Maskvos meras Sergejus Sobianinas pareiškė, kad nurodymas likti namuose galios ir suėjus šiam terminui, tačiau pramoninėms ir statybų įmonėms bus leista atnaujinti veiklą.

„Tai svarbu miesto ekonomikai ir labai svarbu šalies ekonomikai“, – pabrėžė S.Sobianinas.

Maskva, kur nustatyti 85 973 užsikrėtimo ir 866 mirties atvejai, tapo pandemijos epicentru Rusijoje.

S.Sobianino teigimu, sunkiai sergančių pacientų skaičius mieste pastarąsias dvi savaites lieka stabilus, o bendras infekuotųjų skaičius auga dėl plečiamo testavimo dėl COVID-19 masto.

Užsikrėtimo atvejų skaičius Rusijoje nuo sekmadienio auga daugiau nei 10 000 per dieną, priešingai nei Vakarų Europos šalyse, kur jau pradedama švelninti apribojimus.

Pasak rusų sveikatos apsaugos ministro Michailo Muraškos, maždaug 80 tūkst. žmonių šiuo metu yra hospitalizuoti, o per 1 000 yra prijungti prie plaučių ventiliavimo aparatų.

Nors užkratas greitai plinta, mirtingumo lygis Rusijoje lieka žemas, palyginti su kitomis šalimis, kur fiksuojami panašūs užsikrėtimo atvejų skaičiai.

Pareigūnai atkreipia dėmesį į laiku priimtą sprendimą uždaryti šalies sienas, taip pat testavimą ir infekuotųjų sekimą plačiu mastu, tačiau kritikai abejoja dėl pateiktų skaičių patikimumo.

Nors vyriausybė jau paskelbė keletą priemonių ekonomikai palaikyti, ji kaltinama nepakankamai remiant eilinius rusus, prasidedant užsitęsti galinčiam ekonomikos nuosmukiui.

Laikinosios ligoninės

Kai kurių ekonomistų nuomone, Maskvai reikėtų labiau remti gyventojus iš valstybinio fondo, kur sukaupta maždaug 150 mlrd. dolerių.

Tačiau kaip pareiškė verslo dienraščio „Vedomosti“ cituotas finansų ministras Antonas Siluanovas, vyriausybė nenori išleisti per daug šio fondo lėšų.

„Būtų neteisinga išeikvoti jį per dvejus metus“, – teigė A.Siluanovas.

Maskvos valdžia ėmėsi griežtų izoliavimo priemonių: gyventojams leidžiama palikti namus tik norint apsipirkti artimiausioje parduotuvėje, pavedžioti augintinius ar išvykti į darbą būtiniausiose įmonėse turint leidimą.

Vyriausybė patikino, kad ligoninėse netrūksta lovų, tačiau sostinės valdžia tebesiruošia atidaryti kelias laikinas ligonines daugiau kaip 12 mln. gyventojų turinčio miesto apylinkėse.

Kai kurie medikai skundžiasi apsauginių priemonių stygiumi, ir teigia, kad Rusijoje miršta daugiau jų kolegų nei kitose valstybėse.

Grupė Rusijos gydytojų neseniai paskelbė internete nuo COVID-19 mirusių medikų, įskaitant dalį dirbusių Baltarusijoje, sąrašą, kuriame trečiadienį nurodomi 111 vardų.

Turkijoje koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemija yra kontroliuojama, trečiadienį pareiškė šalies sveikatos ministras, tačiau perspėjo piliečius, kad jiems vis dar reikia laikytis atsargumo priemonių.

Pastarąją savaitę šalyje mažėja per parą registruojamų mirčių skaičius; nuo balandžio 26-osios per 24 val. užfiksuojama mažiau nei 100 mirčių nuo COVID-19.

Taip pat mažėja ir naujų patvirtintų užsikrėtimo atvejų. Praėjusį mėnesį COVID-19 pasiekus piką Turkijoje per vieną dieną koronavirusas buvo nustatytas per 5 000 žmonių.

„Pandemija kontroliuojama, tačiau viruso realybė nepasikeitė. Jūsų namai išlieka saugiausia vieta nuo viruso“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Fahrettinas Koca.

Jis sakė, kad Turkija „baigė pirmąjį kovos su koronavirusu etapą“, bet sakė, kad dabar žmonės turi „kontroliuoti socialinį gyvenimą“.

F.Koca perspėjo, kad „antrasis etapas“ bus sėkmingas tik tuo atveju, jei žmonės laikysis taisyklių lauke, pavyzdžiui, dėvės kaukes ir laikysis socialinio atstumo.

Prekybos centrai bus atidaryti gegužės 11 dieną, o viduje bus leidžiama būti tik ribotam skaičiui žmonių, tačiau sveikatos ministras pabrėžė, kad restoranai ir kavinės prekybos centrų viduje nebus atidaryti.

Taip pat bus leista atsidaryti kirpykloms, tačiau savaitgaliais 31-ame mieste, įskaitant Ankarą ir Stambulą, ir toliau galios apskritą parą galiojantis draudimas išeiti į lauką.

Nuo kovo 11 dienos, kai Turkijoje buvo patvirtintas pirmasis COVID-19 atvejis, šalyje užregistruota 3 520 mirties ir beveik 130 000 užsikrėtimo atvejų.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo trečiadienį vėl pažėrė Kinijai kontroversiškų kaltinimų, kad koronavirusinės infekcijos COVID-19 kilmė yra laboratorinė, nors ir pripažino, kad to negalima užtikrintai teigti.

„Nesame tikri, bet yra svarių įrodymų, kad užkratas pasklido iš laboratorijos. Tie pareiškimai gali būti abu teisingi“, – žurnalistams sakė M.Pompeo.

„Amerikiečiams ir toliau kyla pavojus, nes mes nežinome, ar tai prasidėjo laboratorijoje ar dar kur nors“, – sakė jis.

„Yra lengvas būdas į tai atsakyti – skaidrumas, atvirumas – tai yra tai, ką daro šalys, kai tikrai nori dalyvauti sprendžiant pasaulinės pandemijos problemą“, – kalbėjo JAV diplomatijos vadovas.

Anksčiau trečiadienį Kinija atskirto JAV valstybės sekretoriui M.Pompeo dėl jo savaitgalio pareiškimo, esą naujasis koronavirusas pasklido iš laboratorijos Uhane, nurodžiusi, kad jis „neturi jokių įrodymų“ tokiems kaltinimams pagrįsti. 

M.Pompeo sekmadienį sakė, jog esama „daugybės įrodymų“, kad koronavirusas pasklido iš laboratorijos Kinijoje. Šis pareiškimas dar padidino įtampą tarp Vašingtono ir Pekino dėl pastarojo veiksmų reaguojant į protrūkį. 

„Manau, šiuo reikalu turėtų užsiimti mokslininkai ir medicinos profesionalai, o ne politikai, meluojantys vidaus politikos tikslais“, – per spaudos konferenciją sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying.

M.Pompeo priklauso stovyklai JAV pareigūnų, kurie laikosi pozicijos, kad virusas SARS-CoV-2 galėjo pasklisti iš Uhano virusologijos institute esančios slaptos laboratorijos, kurioje atliekami tyrimai su pačiomis pavojingiausiomis infekcijomis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) M.Pompeo kaltinimus pavadino „spėjimais“, o JAV administracijos vyriausiasis epidemiologas praėjusią savaitę pareiškė, jog visi turimi įrodymai rodo natūralią viruso kilmę. 

Dauguma ekspertų mano, kad viruso SARS-CoV-2 kilmė yra gamtinė: jis atsirado šikšnosparniuose, o žmonėms galėjo būti perduotas per kitą rūšį, pavyzdžiui, pangolinus – nykstančius gyvūnus, kurių mėsa parduodama laukiniais gyvūnais prekiaujančiuose turguose.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas trečiadienį, prašydamas parlamento pratęsti nepaprastąją padėtį šalyje, perspėjo, kad staigus beveik aštuonias savaites trunkančio karantino atšaukimas būtų „neatleistinas“. 

„Epidemijos keliamo pavojaus ignoravimas ir labai greitas nepaprastosios padėties atšaukimas būtų absoliučiai neteisingas, didelė, neatleistina klaida“, – kalbėjo jis parlamente, prašydamas pritarti siūlymui pratęsti suvaržymo priemones, kurių nepalaiko dešinioji opozicija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pedro Sanchezas

Nuo kovo 14 dienos galiojanti nepaprastoji padėtis leido kairuoliškai koalicinei vyriausybei griežtai izoliuoti beveik 47 mln. ispanų, pritaikius vienas griežčiausių karantino priemonių pasaulyje, kurios pastaruoju metu buvo šiek tiek sušvelnintos.

Nepaprastoji padėtis, dabar galiojanti iki šeštadienio vidurnakčio, buvo pratęsta jau tris kartus, Ispanijai siekiant pažaboti 25 857 gyvybes nusinešusią pandemiją. Per ją šalyje koronavirusine infekcija COVID-19 užsikrėtė daugiau nei 220 tūkst. žmonių.

Anksčiau trečiadienį buvo pranešta, kad per parą buvo užregistruoti 244 mirties nuo COVID-19 atvejai, nors pastarąsias tris dienas jų skaičius nesiekė 200. Tačiau padėtis yra gerokai geresnė nei per patį epidemijos piką balandžio 2 dieną, kai per parą buvo registruota 950 mirčių. 

„Mes darome labai gerą pažangą. Būtų labai liūdna, jeigu išeidami iš karantino greičiau, nei rekomenduojama, mes prarastume viską, dėl ko stengėmės“, – perspėjo Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių situacijų koordinatorius Fernando Simonas.

Anksčiau šią savaitę pagrindinė opozicinė Liaudies partija (PP) padidino savo politinį kapitalą pareiškusi, kad nepritars nepaprastosios padėties pratęsimui, Ispanijai iš lėto švelninant daugiau nei 50 dienų galiojančius suvaržymus.

Vis tik centro dešiniųjų partijos „Piliečiai“ („Ciudadanos“) ir Nacionalistinės baskų partijos (PNV) palaikomai vyriausybei turėtų pavykti gauti parlamento pritarimą siūlomam pratęsimui. 

Dabar, sušvelninus griežtas karantino priemones, ispanai gali išeiti pasivaikščioti arba pasimankštinti. Smulkiajam verslui taip pat leidžiama priimti iš anksto susitarusius klientus.

Praėjusią savaitę vyriausybė paskelbė keturių etapų išėjimo iš karantino planą, kuris turėtų būti visiškai įgyvendintas iki birželio pabaigos. Šalis jau pradėjo ruoštis pirmajam paruošiamajam etapui.

 Šiaurės Nigerijoje grupė koronavirusu užsikrėtusių pacientų surengė protestą prie izoliavimo centro, kur jie laikomi, reikalaudami geresnės medicininės priežiūros ir maitinimo, trečiadienį pranešė pareigūnai ir vietos gyventojai.

20 pacientų antradienį paliko įstaigą Gombės miesto pakraštyje ir užblokavo netoliese esantį greitkelį, nurodė regiono informacijos komisaras Alhassanas Ibrahimas Kwami.

„Jie skundėsi, kad buvo laikomi izoliacijos centre, kur jiems nebuvo skiriami jokie vaistai“, – sakė A.I.Kwami.

Tačiau jis pabrėžė, jog pacientai „neteisingai suprato savo statusą“ – šiems asmenims esą nereikalingi jokie vaistai, nes jie serga besimptome ligos forma.

Anot A.I.Kwami, protestuotojai taip pat nerimavo, kad jų šeimos liks be priežiūros, kol jie yra izoliuojami.

Tuo metu vietos gyventojai pranešė, kad stebėjo protestus iš tolo ir kad supykę pacientai „garsiai šaukė“ apie savo bėdas.

„Jie skundėsi, kad juos prižiūrintys medicinos darbuotojai prastai juos maitina“, – sakė Abdullahi prisistatęs vietos gyventojas.

Gombės valstijoje užfiksuoti 98 užsikrėtimo koronavirusu atvejai nuo balandžio 20 dienos, kai ten buvo aptiktas pirmasis infekuotasis – taigi, šis regionas yra penktas šalyje pagal oficialiai deklaruojamą sergamumo lygį.

Valstijos valdžia uždraudė didelius susibūrimus, įskaitant religinius susirinkimus mečetėse ir bažnyčiose, o viešose erdvėse privaloma dėvėti apsaugines kaukes.

Nigerijos sveikatos apsaugos sistema jau daugelį metų kenčia nuo lėšų trūkumo, todėl ekspertai nerimauja, kad ji gali nesusidoroti su staigiu pacientų antplūdžiu.

Belgijoje nuo pirmadienio atsidarys mažmenininkai, turėję užsidaryti dėl įvestų griežtų kovos su koronaviruso pandemija priemonių, trečiadienį pranešė ministrė pirmininkė Sophie Wilmes.

Belgija, kur bendras mirties atvejų skaičius viršija 8 tūkst., šią savaitę pradėjo palaipsniui švelninti dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 įvestus apribojimus. 

Darbą atnaujino verslo įmonės, kurių darbuotojai neturi tiesioginių kontaktų su kitais visuomenės nariais, jau atnaujino darbą, tačiau mokyklos, restoranai ir barai dar bus kurį laiką uždaryti.

Rusijos kultūros ministerijos vadovei Olgai Liubimovai tyrimais buvo patvirtinta koronaviruso infekcija COVID-19, sakoma trečiadienį paskelbtame ministerijos spaudos tarnybos pranešime.

„Kultūros ministerijos vadovė Olga Liubimova dirba nuotoliniu būdu. Jos testo dėl COVID-19 rezultatas yra teigiamas, ministrė yra namuose, organizuoja darbo pasitarimus rengdama vaizdo konferencijas, dalyvauja susitikimuose ir derybose internetu“, – nurodė ministerijos atstovė spaudai Anna Usačiova.

Ji pabrėžė, kad ministrei pasireiškia lengva viruso forma, hospitalizuoti jos neketinama.

„Scanpix“ nuotr./Olga Liubimova

A.Usačiova taip pat pranešė, kad laikinai Rusijos kultūros ministro pareigas eis pirmasis ministrės pavaduotojas Sergejus Obryvalinas.

O.Liubimova yra jau trečia Rusijos vyriausybės narė, kuriai patvirtinta infekcija COVID-19. Nuo balandžio 30 dienos dėl naujojo koronaviruso hospitalizuotas ministras pirmininkas Michailas Mišustinas. Gegužės 1 dieną dėl šios infekcijos į ligoninę pateko ir Rusijos statybų ministras Vladimiras Jakuševas.

Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pranešė, kad koronavirusu užsikrėtęs M.Mišustinas sveiksta.

„Jis sveiksta. Ten viskas gerai. Temperatūros yra, kaip dažnai būna tokiais atvejais, bet Michailas Vladimirovičius sveiksta“, – trečiadienį pareiškė V.Putinas. 

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas paskelbė, kad jo vyriausybė paskelbs valstybinį gedulą dėl daugiau kaip 25,8 tūkst. šalyje nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 mirusių žmonių.

P.Sanchezas trečiadienį pasirodys Ispanijos parlamente ir prašys ketvirtą kartą dviem savaitėms pratęsti ekstremalią padėtį, kuri sudarė sąlygas jo vyriausybei įvesti griežtą karantiną, padėjusį suvaldyti didžiulį COVID-19 protrūkį. Atrodo, kad parlamentas jam pritars, nors jis prarado pagrindinės opozicinės partijos paramą.

Ispanijos sveikatos apsaugos pareigūnai trečiadienį pranešė, kad pastarąją parą šalyje buvo užregistruoti 244 nauji mirties nuo COVID-19 atvejai, o bendras viruso aukų skaičius šalyje padidėjo iki 25 857.

Šie skaičiai, atitinkantys bendrą protrūkio lėtėjimo vaizdą, neapima tūkstančių mirties atvejų slaugos namuose, nespėjus atlikti testų šiems pacientams.

Ispanija taip pat pranešė, kad bendras patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius šalyje viršijo 253 tūkstančius.

Pasak P.Sanchezo, jis patikslins, kada bus skelbiamas valstybinis gedulas, šaliai švelninant karantiną. Šią savaitę pamažu atidaromos kai kurios mažos parduotuvės.

„Visų pasiaukojimo dėka pasiekėme dalinę pergalę prieš virusą“, – sakė premjeras ir nurodė, kad nebus būtina dar ilgai palikti galioti ekstremaliąją padėtį.

Kinija nelaikys prioritetu siūlymo pakviesti tarptautinius ekspertus tirti koronavirusinės infekcijos COVID-19 kilmės, kol pandemija nebus suvaldyta, trečiadienį Ženevoje pareiškė Pekino ambasadorius prie Jungtinių Tautų.

Šiuo metu Kinijos prioritetas – įveikti pandemiją, taip pat duoti atkirtį „absurdiškam ir juokingam“ koronaviruso išplitimo klausimo politizavimui, per internetinę spaudos konferenciją žurnalistams sakė ambasadorius Chen Xu.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sakė laukianti Kinijos kvietimo dalyvauti šios šalies tyrimuose dėl viruso, apie kurį pirmą kartą buvo pranešta gruodžio mėnesį iš Uhano miesto, kilmės, siejamos su gyvūnais.

Paklaustas, kada PSO galėtų tikėtis kvietimo, Chen Xu atsakė: „Kol kas pagrindinis prioritetas – susitelkti į kovą su pandemija, kol pelnysime galutinę pergalę.“

Uhanas po karantino

+2

„Mums reikia teisingo akcento ir mūsų išteklių paskirstymo“, – sakė jis ir nurodė, jog nėra taip, kad Kinija būtų „alergiška kokiems nors tyrimams ar vertinimams“, nes jie galėtų padėti pasauliui pasirengti būsimoms ekstremalioms visuomenės sveikatos situacijoms.

„Mums reikia skubėti gelbėti gyvybes, kiek tik galime“, – sakė ambasadorius.

„Kad [būtų nuspręsta] pateikti tokį pakvietimą – ir kaip jis būtų pateiktas – šiuo metu turėtų būti nustatyti atitinkami prioritetai. Kita vertus, mums reikalinga tinkama atmosfera“, – pridūrė jis.

Baltarusijoje nuo COVID-19 iki trečiadienio mirė 112 žmonių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

„Mirė 112 pacientų (gegužės 5-ąją [mirties atvejų] buvo 107), sirgusių įvairiomis lėtinėmis ligomis, kuriems buvo nustatyta koronavirusinė infekcija“, – sakoma pranešime.

Ministerijos duomenimis, COVID-19 testais nustatyta iš viso 19 255 žmonėms. Antradienį šis skaičius buvo 18 350, per parą nustatyti 905 nauji užsikrėtimo atvejai.

Lietuvai situacija dėl koronaviruso Baltarusijoje kelia nerimą

+9

Jau pasveiko ir iš ligoninių buvo išrašyti 4 388 COVID-19 pacientai. Antradienį tokių pacientų buvo 3 771.

Ministerija taip pat nurodė, kad iš viso šalyje buvo atlikti 220 045 testai dėl koronaviruso ir kad 8,7 proc. iš jų rezultatai buvo teigiami.

Rusijoje ketvirtą dieną iš eilės per parą buvo nustatyta daugiau kaip 10 tūkst. naujų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, o pagal bendrą patvirtintų atvejų skaičių – 165,9 tūkst. – šalis visiškai priartėjo prie Vokietijos ir Prancūzijos.      

„Per praėjusią parą Rusijoje patvirtinti 10 559 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai 82-uose regionuose. Be klinikinių simptomų užregistruoti 4 314 atvejų (40,9 proc.)“, – rašoma trečiadienį Informacijos centro koronaviruso padėčiai stebėti išplatintame pranešime.

Nuo epidemijos pradžios Rusijoje jau nustatyti 165 929 COVID-19 atvejai visuose 85-iuose šalies regionuose. Johnso Hopkinso universiteto kaupiami duomenys rodo, kad Vokietijoje iki šiol koronavirusinė infekcija nustatyta 167 tūkst. žmonių, Vokietijoje – 169,6 tūkst. asmenų.  

Nuo protrūkio pradžios Rusijoje mirė 1 573 COVID-19 pacientai. Iš 86 per pastarąją parą užregistruotų mirties atvejų 50 buvo Maskvoje.

Per parą iš ligoninių buvo išrašyti 1 462 pasveikę asmenys, iš jų 588 – Maskvoje. Nuo epidemijos pradžios pasveiko 21 327 žmonės.

Rusijoje nuo šeštadienio per parą nustatoma daugiau kaip 10 tūkst. naujų COVID-19 atvejų. Tuo tarpu Vakarų Europos šalys jau pradeda švelninti taikomas karantino priemones, sumažėjus užkrečiamumo ir mirštamumo rodikliams. 

Rusijos valdžia pratęsė karantiną iki gegužės 11 dienos. Ji nurodė, kad pasibaigus šiam terminui karantinas bus atšauktas arba pratęstas, priklausomai nuo protrūkių masto skirtinguose šalies regionuose, kur taikomi nevienodi suvaržymai.  

Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį vadovaus vyriausybės posėdžiui, kuriame ketinama aptarti laipsnišką karantino priemonių atšaukimą.  

Maskvoje, tapusioje epidemijos protrūkio Rusijoje epicentru, nustatyti 85 973 COVID-19 atvejai, 866 žmonės nuo šios ligos mirė. 

Nepaisant spartaus naujų atvejų skaičiaus augimo oficialus mirštamumo rodiklis Rusijoje tebėra žemas, palyginti su tokiomis šalimis, kaip Italija, Ispanija ir Jungtinės Valstijos.    

Rusų pareigūnai tikina, kad tai pasiekti padėjo skubūs sprendimai uždaryti šalies sienas, taip pat vykdomas platus testavimas. Visgi kritikai abejoja oficialiai skelbiamais skaičiais.    

Estijoje per pastarą koronaviruso infekcija nustatyta tik dviem žmonėms, o bendras užsikrėtimo atvejų skaičius padidėjo iki 1 713, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos departamentas.

Nauji COVID-19 atvejai buvo nustatyti ištyrus 1 541 ėminį.

Trečiadienį ryte Estijos ligoninėse buvo gydomi 70 koronavirusu užsikrėtusių pacientų. Keturiems iš jų taikomos intensyviosios terapijos priemonės.

Iki šiol šalyje mirė 55 koronavirusu užsikrėtę žmonės. 

Estija per koronaviruso pandemiją

+7

Iš šalies gydymo įstaigų išrašyti iš viso 257 COVID-19 persirgę pacientai, pasveikusiais laikomi iš viso 264 žmonės.

Estijoje nuo protrūkio pradžios buvo atlikti iš viso 58 995 pirminiai COVID-19 testai, iš kurių 1 713 (2,9 proc.) buvo teigiami.

Latvijoje per pastarąją parą nustatyti keturi naujų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai, trečiadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

Šie užsikrėtimo atvejai buvo nustatyti atlikus 2 477 COVID-19 testus.

Nuo protrūkio pradžios Latvijoje buvo ištirti 68 627 ėminiai, COVID-19 patvirtinta iš viso 900 žmonių.

Antradienis buvo pirmoji diena nuo protrūkio pradžios, kai šalyje naujų užsikrėtimo atvejų nebuvo užfiksuota.

Be karantino: Latvijoje pandemijos metu ribojimai - švelnesni

+5

Iki šiol šalyje 464 žmonės, pasveiko, 17 pacientų mirė.

Per pastarąją parą dėl COVID-19 hospitalizuotas vienas pacientas. Iš 30 šiuo metu ligoninėse gydomų žmonių trijų būklė yra sunki.

Iš Latvijos ligoninių iki šiol išrašyti 102 koronavirusine infekcija persirgę pacientai.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį paragino šalių vyriausybes kovojant su koronaviruso pandemija didesnį dėmesį skirti žmonėms su negalia.     

„Netgi normaliomis aplinkybėmis žmonėms su negalia mažiau prieinamos švietimo, sveikatos priežiūros paslaugos ir galimybės užsidribti ar dalyvauti bendruomenės veikloje“, – rašo A. Guterresas pareiškime, išplatintame reiškiant paramą JT tyrimui dėl žmonių su negalia.      

„Pandemija didina šią nelygybę ir sukuria naujų grėsmių“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Antonio Guterresas

„Raginu vyriausybes, kad žmonės su negalia atsidurtų kovos su COVID-19 ir atsigavimo po krizės pastangų dėmesio centre, taip pat konsultuotis ir bendradarbiauti su jais“, – pridūrė A.Guterresas. 

„Turime užtikrinti žmonėms su negalia lygias teises į sveikatos priežiūros paslaugas ir gelbėjimo procedūras per pandemiją“, – pažymėjo JT vadovas.    

Praėjusių metų pabaigoje Kinijoje atsiradęs koronavirusas jau nusinešė per 250 tūkst. gyvybių, įkalino beveik pusę žmonijos namuose ir nugramzdino pasaulį į gilų ekonominį nuosmukį.   

Ukrainoje vėl padidėjo per parą užregistruojamų naujų COVID-19 atvejų: Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per praėjusias 24 valandas šalyje nustatyti 487 nauji ligos atvejai, taip pat 11 mirties nuo koronaviruso atvejų.

„Ukrainoje per praėjusią parą užfiksuoti 487 nauji susirgimo koronavirusine infekcija atvejai, įskaitant 24 vaikų ir 72 medicinos darbuotojų atvejus. Hospitalizuota... 118 žmonių. Per parą pasveiko 118 žmonių, mirė 11“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas.

Pasak jo, bendras užsikrėtimo atvejų skaičius Ukrainoje padidėjo iki 13 184.

Antradienį naujų paros užsikrėtimo atvejų skaičius buvo 366, pirmadienį – 418, sekmadienį – 502.

Vokietija vėliau šį mėnesį iš naujo atidarys visas parduotuves ir mokyklas po kelias savaites trukusio uždarymo, įvesto siekiant pažaboti koronaviruso plitimą, rodo susitarimo tarp kanclerės Angelos Merkel ir žemių premjerų juodraštis, su kuriuo trečiadienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Vokietijoje gyvenimas intensyvėja

+10

„Net ir po pirminių atidarymo žingsnių nuo balandžio 20 dienos naujų užsikrėtimo atvejų skaičius išliko žemas“, – sakoma dokumente.

Kadangi „naujos užsikrėtimų bangos“ nebuvo užfiksuota, tai pateisintų drąsesnius sprendimus vėl atidaryti įmones ir įstaigas, nurodoma susitarimo projekte.

Iki šiol į mokyklas buvo leista grįžti tik daliai moksleivių, kurie artimiausiu laiku turėtų laikyti egzaminus.

Tačiau nuo ateinančios savaitės taip pat atsidarys vaikų darželiai ir pradinės mokyklos.

„Žingsnis po žingsnio mokyklos turėtų sudaryti galimybę mokytis visiems moksleiviams, bet taikydamos atitinkamas higienos priemones ir laikydamosi atstumo taisyklių“, – sakoma dokumente.

Tikėtina, kad A.Merkel ir Vokietijos 16 žemių premjerai šį susitarimą pasirašys vėliau trečiadienį.

Tačiau sprendimas, ar jau galima atidaryti aukštąsias mokyklas, bus paliktas regionų valdžiai.

Politikai nurodo, kad jau visos parduotuvės galėtų atsidaryti, bet tik laikantis reikalavimų „dėl higienos, [klientų] įėjimo valdymo ir išvengiant eilių susidarymo“.

Kol kas šalyje leista atsidaryti parduotuvėms, kurių prekybos patalpų plotas neviršija 800 kv. metrų.

Nuo gegužės 9 dienos žemės taip pat galės spręsti, ar leisti vėl atsidaryti restoranams, taip pat teatrams, koncertų salėms, naktiniams klubams ir sporto klubams.

Numatoma, kad vienas svarbus dėl koronaviruso epidemijos įvestas suvaržymas liks galioti, galbūt dar kelis mėnesius – draudimas rengti didelius žmonių sambūrius, įskaitant sporto varžybas, kultūros renginius ir festivalius.

Tokie renginiai liks uždrausti „mažiausiai iki rugpjūčio 31 dienos“, sakoma susitarimo juodraštyje.

Be to, karantino priemonės gali būti vėl įvestos, jeigu užsikrėtimų koronavirusu reikšmingai pagausėtų.

Jeigu per septynių laikotarpį būtų nustatyta daugiau kaip 50 naujų užsikrėtimo atvejų 100 tūkst. gyventojų, paveiktas miestas arba rajonas privalės nustatyti „atitinkamą karantino planą“.

Jeigu atsirastų „lokalizuotų ir aiškiai suvaldomų infekcijos židinių“, pavyzdžiui, senelių namuose, tokios priemonės galėtų būti taikomos tik paveiktai institucijai arba vietai.

Vyriausybė į dokumentą taip pat įtraukė raginimą šalies visuomenei toliau laikytis saugos priemonių, pavyzdžiui, nebūti per arti vieni kitų ir dėvėti kaukes parduotuvėse bei viešajame transporte.

Baltieji rūmai netrukus gali paleisti COVID-19 protrūkiui valdyti suformuotą darbo grupę, ir tai yra dar vienas ženklas, kad Donaldo Trumpo administracija nebelaiko pandemijos savo pagrindiniu kasdieniu prioritetu.

Viceprezidentas Mike'as Pence'as antradienį sakė, kad jo vadovaujamos darbo grupės šio mėnesio pabaigoje ar kito mėnesio pradžioje nebereikės.

„Manau, mes pradedame galvoti apie Atminimo dieną (gegužės 25-ąją), birželio pradžią“, – žurnalistams sakė jis.

Ši darbo grupė vadovauja kompleksiniam atsakui į greitai plintantį virusą, kuris jau pareikalavo maždaug 70 tūkst. amerikiečių gyvybių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mike'as Pence'as

M.Pence'o vadovaujama grupė, kuri atsiskaito prezidentui D.Trumpui, koordinuoja medicinos įstaigų, politikų ir valstijų gubernatorių, kurių kai kurie ištisas savaites karštligiškai bando padėti darbu perkrautoms ligoninėms, veiksmus.

Darbo grupė taip pat pasitelkė medicinos ekspertus nacionalinėms rekomendacijoms dėl socialinio atstumo parengti.

Pasak M.Pence'o, darbus netrukus bus galima perduoti nuolatinėms, „tradiciškiau dirbančioms“ vyriausybės agentūroms.

Ši nuostata, kad situacija nebėra nepaprastoji, atitinka D. Trumpo naująjį akcentą pastangoms vėl atidaryti šalies ekonomiką.

D.Trumpas sako, kad nors nori „saugaus“ atidarymo, pagrindinė grėsmė yra ekonomikos sustabdymo keliamos bėdos.

Kritikų nuomone, padėtis toli gražu dar nėra saugi, o D.Trumpas skuba bandyti skatinti ekonomiką prieš savo sunkią kovą už perrinkimą lapkričio mėnesį.

Baltųjų rūmų atstovė Kayleigh McEnany tvirtino, kad medikų komandos ir toliau informuos D.Trumpą, net jei oficialios krizinės darbo grupės nebus.

„Pranešimai apie darbo grupę neteisingai interpretuojami, neva Baltieji rūmai nebepasitelkia medicinos ekspertų. Tai visiškai klaidinga. Prezidentas @realDonaldTrump tęs savo duomenimis grindžiamą metodą dėl saugaus atidarymo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė atstovė.

Mokslininkas, patarinėjęs Didžiosios Britanijos lyderiams dėl karantino priemonių, antradienį sakė, kad atsistatydino iš svarbios vyriausybės grupės, pripažinęs, kad pažeidė šalies įvestas socialinio atstumo taisykles.

Epidemiologijos profesorius Neilas Fergusonas, dirbęs patarėjų komandoje, padedančioje šaliai koordinuoti savo atsaką į COVID-19 pandemiją, atsistatydino po žiniasklaidos pranešimų, kad jis leido vienai moteriai aplankyti jį namuose.

„Sutinku, kad priėmiau neteisingą sprendimą, – sakė jis. – Labai apgailestauju... pakenkęs aiškiai žiniai dėl tolesnės socialinio atstumo būtinybės šiai sukrečiančiai epidemijai kontroliuoti.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jungtinė Karalystė per koronaviruso pandemiją

Pasak N.Fergusono, jis atsisakė savo vaidmens Mokslinėje patariamojoje ekstremalių situacijų grupėje (SAGE). Vyriausybės atstovas patvirtino jo atsistatydinimą.

Per 32 tūkst. mirties nuo COVID-19 atvejų užregistravusi Britanija, kuri po JAV yra labiausiai pandemijos paveikta pasaulio šalis, kovo pabaigoje įvedė griežtas karantino taisykles ir nurodė žmonėms neiti iš namų. 

Vyriausybė sustiprino savo atsaką į krizę N. Fergusono ir jo kolegų Londono Imperijos koledže (Imperial College London) tyrimams parodžius, kad užsikrėtimo ir mirties atvejų skaičius be drastiškų veiksmų smarkiai išaugs.

N.Fergusonas atsistatydino po laikraščio „The Daily Telegraph“ pranešimo, kad per karantiną į jo namus Londone du kartus buvo atėjusi moteris, žiniasklaidos pranešimuose vadinama jo mylimąja.

„Veikiau manydamas, kad esu apsaugotas po to, kai man buvo testais nustatytas koronavirusas ir aš po simptomų atsiradimo visiškai izoliavausi beveik dviem savaitėms“, – sakė profesorius.

„Vyriausybės rekomendacijos yra neabejotinos, jos skirtos mums visiems apsaugoti“, – pridūrė jis.

Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, kuris dėl COVID-19 gulėjo ligoninėje, bet jau yra pasveikęs, pradinį trijų savaičių karantiną įvedė kovo 23 dieną.

Jungtinė Karalystė per koronaviruso pandemiją

+7

Įvedus karantiną buvo uždarytos „nebūtinos“ parduotuvės ir paslaugos, gyventojams buvo leista iš namų išeiti tik pasportuoti ir nusipirkti būtiniausių dalykų. Policijai buvo suteikti įgaliojimai skirti baudas taisyklių nesilaikantiems asmenims.

Karantinas balandžio viduryje buvo pratęstas dar trims savaitėms, bet B. Johnsonas turėtų netrukus išdėstyti savo planą dėl griežtų taisyklių atšaukimo, pranešė žiniasklaida.

Jungtinėse Valstijose koronaviruso aukų skaičius per pastarąją parą padidėjo 2 333, rodo antradienį paskelbti Johnso Hopkinso universiteto duomenys.

Šis skaičius yra daugiau kaip dvigubai didesnis nei fiksuotas ankstesnę dieną.

Baltimorėje įsikūręs universitetas 20 val. 30 min. vietos (trečiadienį 3 val. 30 min. Lietuvos) laiku nurodė, kad bendras koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirčių skaičius šalyje išaugo iki 71 022.

Pirmadienį Jungtinėse Valstijose buvo užfiksuotas mažiausias koronavirusinės infekcijos COVID-19 paros aukų skaičius per pastarąjį mėnesį – buvo pranešta apie 1 015 mirusių pacientų.